- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2YT-20722-936/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15340-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- J. T., Lietuvos Respublika
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. T. ir Lietuvos Respublika, kurią atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. P. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T. priėmė savo vyro B. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad pareiškėjos S. P. motina yra D. D., kurios tėvai, J. T. ir B. T., yra pareiškėjos seneliai. J. T. ir B. T. turėjo nekilnojamojo turto, tame tarpe ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame bute pareiškėjos seneliai gyveno iki pat mirties. B. T. mirė (duomenys neskelbtini), J. T. mirė (duomenys neskelbtini), D. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja būdama D. D. dukra su pareiškimu kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po savo močiutės J. T. mirties. Tvarkant palikimo dokumentus, paaiškėjo, kad pareiškėjos močiutė J. T. nepriėmė palikimo po savo vyro B. T. mirties, todėl S. P. neturi galimybės priimti palikimo pilna apimti, kadangi ½ buto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra registruota kaip J. T. nuosavybė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausė J. T. ir B. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau po B. T. mirties, jo žmona J. T. nepriėmė ½ vyro buto dalies. Pareiškėja nurodė, kad J. T. gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo registruotas tik J. T. vardu, todėl moteris laikė, kad šis nekilnojamasis turtas jai ir priklauso pilna apimtimi, todėl J. T. nekilnojamojo turto ½ dalį priėmė pradėdama faktiškai valdyti turtą ir su palikėjo turto dalimi elgėsi kaip paveldėto turto savininkė. J. T. šiame bute gyveno iki pat mirties, jokio kito nekilnojamojo turto – buto neturėjo, deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjos močiutė nepertraukiamai valdė savo vyro B. T. – palikėjo turtą, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius ir atliko kitus veiksmus siekiant jo turtą išsaugoti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas yra reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovė valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą mirusio B. T. turto paveldėjimą, pareiškimui neprieštaravo, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo J. T. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d. nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos S. P. motina D. D.. D. D. tėvas (pareiškėjos senelis) B. T. mirė (duomenys neskelbtini), motina (pareiškėjos senelė) J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, B. T. mirė, būdamas santuokoje, turėjo du vaikus, t. y. suinteresuotą asmenį J. T. ir D. D.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja S. P. 2020-02-20 kreipėsi į Vilniaus m. 31-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie senelės J. T. palikimo priėmimą. Paveldėjimo byloje Nr. 17/2020 2020-02-20 išduotas liudijimas Nr. 867, kad J. T. palikimą priėmė įpėdinė – palikėjos vaikaitė S. P.. Po palikėjos J. T. mirties liko turtas, tarp kurio ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgytas santuokoje su B. T.. Testamentų registro duomenimis, mirus B. T. dėl jo turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nepradėta.
Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos senelė J. T., mirus sutuoktiniui B. T., nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie jo palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po B. T. mirties likusį turtą, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjos senelei, mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, valdė visą butą kaip savo. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjos senelė J. T. nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie vyro palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po vyro B. T. mirties likusį turtą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos senelė J. T. priėmė palikimą, atsiradusį mirus vyrui B. T., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (CPK 448 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) senelė J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo vyro B. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.