Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant :

pažeidėjui A. D.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažeidėjas A. D., 2016-02-22, laikotarpyje tarp 12,00 val. - 14.00 val., viešoje vietoje, t.y. Josvainių kultūros centro tarnybinėse patalpose – valgomajame, adresu Karių a. 3, Josvainių mstl., Kėdainių r., kibo prie ten dirbančios I. M. vadindamas ją įžeidžiančiu žodžiu „žiurke“, šūkavo, trukdė dirbti, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pažeidėjas A. D. kaltu padaręs pažeidimą neprisipažino ir nurodė, kad jis parodymų neduos. Teismo posėdžio eigoje nurodė, kad minėtą dieną jis buvo Josvainių kultūros centre, bei kad I. M. išvadino popierine žiurkyte, o ne žiurke. Nurodė, kad byloje esantis jo paaiškinimas surašytas teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio pažeidėjo A. D. paaiškinimo matyti, kad jo žmona V. D. dirba valytoja Josvainių kultūros centre. Kultūros centro direktorė įtraukė jo žmoną į koncerto bilietų padirbinėjimo machinacijas. Dėl tokio nusikaltimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2016-02-22 apie 14.00 val. užėjo į Josvainių kultūros centrą, pamatė savo žmoną salėje verkiančią iš nosies net bėgo kraujas. Žmona pasakojo, kad direktorė ir buhalterė ją terorizuoja, grasina atleisti. Jis susinervino ir nuėjo į metodinį kabinetą kur buvo direktorė I. M. ir R. K. ir joms pasakė: „Jums atsirūgs už šitas machinacijas, žiurkytės“. Konflikto ar necenzūrinių žodžių bei įžeidžiančio kibimo prie direktorės iš jo pusės nebuvo, jis tik išreiškė objektyvią nuomonę apie direktorės daromus nusikaltimus ir jos elgesį su žmonėm (b. l. 1, 10-11).

Nukentėjusi I. M. parodė, kad 2016-02-22 laikotarpyje tarp 12,00 val. ir 14,00 val. jai ir R. K. būnant darbo vietoje, Josvainių kultūros centre, metodiniame kabinete, t.y. tarnybinė patalpa ir valgomasis, pašaliniai žmonės bet kuriuo momentu gali užeiti į šias patalpas, įsiveržė t. y. įėjo drąsiai, energingai, rėkdamas pakeltu balsu A. D.. Jis atsisėdo ant kėdės prie stalo, kur ji sėdėjo, priešais ją. Jis uždavė klausimą: „Tai ką čia prisidirbai? Čia mano bobos nešokdinsi“. Nurodė, kad A. D. buvo be galo įpykęs, sakė jai, kad nebus direktore, sutvarkys. To pokalbio metu, atėjo į minėtas patalpas darbuotoja G. D.. A. D. tęsė savo grasinančio turinio pokalbį, tai vyko apie 10 minučių. Jis kalbėjo: „Tu nebūsi direktore, aš tave sutvarkysiu, žiurke tu, čia jūs visos tokios“. Jis šūkavo, trukdė dirbti. A. D. puolė skambinti telefonu, prašė jungti jį su S. ar D., prašė atsiųsti žmones, sakė reikia sutvarkyti. Po to jis pakilo ir išėjo, o jos visos virtuvėje liko amo netekusios. Kelių minučių laike R. K. nuėjo į renginių organizatorių kabinetą, vėl pasirodė A. D., kuris pradėjo vėl grasinti, po to jis išėjo iš patalpų. Nurodė, kad dėl tokio A. D. elgesio jos susijaudino, ją išvadino „žiurke“, tai ją žeidė, grasinimai buvo neadekvatūs. Nurodė, kad tuo metu centre vyko prekyba bilietais, žmonės užeidinėjo. Tačiau tuo momentu kabinete buvo tik darbuotojai. Nurodė, kad A. D. elgėsi įžūliai, grasino susidorojimu, sutrukdė darbą. Ji išsigando A. D., bijojo, kad jis jai nesuduotų, nes matėsi, kad žmogus buvo įpykęs, nesivaldantis, sudirgęs, drebantis. Ji buvo šoko būsenoje, buvo sukeltas netikėtumo momentas. Nurodė, kad ji tiesiogiai, paraidžiui suvokė, kad A. D. grasina imtis jos atžvilgiu kažkokių veiksmų. Ir labiausiai ją nustebino ir išgąsdino kai A. D. skambino telefonu ir kvietėsi kažkokius draugus, buvo ištarti vardai D. ar D., po to kitu skambučiu prašė jungti jį su S., skambindamas prašė: „Atvažiuokit sutvarkyti šitą žiurkę“. Išeidamas D. koridoriuje tęsė pokalbį telefonu, su kažkuo kalbėjosi, ir vis atsisukdamas sakė: „Dabar aš tai padarysiu“. Nurodė, kad į policiją ji kreipėsi tik vasario 26 d., nes minėtą dieną A. D. buvo atėjęs tris kartus į darbą ir vėl grasino susidoroti.

Nukentėjusios atstovas adv. Egidijus Jonas Grigaravičius nurodė, kad minėtas įvykis, įvyko viešoje įstaigoje, kultūros namuose, kur turėtų klestėti kultūra, menai, tačiau dėl anksčiau buvusio tos įstaigos direktoriaus chuliganiškų veiksmų, darbuotojos negali normaliai dirbti. Įvykis buvo vasario 22 d., laikotarpiu 12-14 val., tikslaus laiko niekas negalėjo įvardinti. Nurodė, kad darbuotojos buvo išsigandusios, jos bijojo A. D. susidorojimo, nes jis siautėjo, išvadino I. M. žiurke, elgėsi įžūliai, trukdė dirbti. Konfliktas įvyko plataus užimtumo patalpoje, kur vykdavo pasitarimai ir susitikimai su atvykusiais kitais suinteresuotais žmonėmis, kurie lankydavosi kultūros namuose, ir bet kada galėjo užeiti į šias patalpas kitas žmogus. Prašo įvertinti A. D. neteisėtą elgesį, tokiu būdu gal žmogus susipras, kad nereikia eiti į kultūros įstaigą, darbuotojas vadinti žiurkėmis, jas gąsdinti ir joms grasinti. Prašo objektyviai vertinti aplinkybes.

Liudytoja R. K. parodė, kad 2016-02-22 Josvainių kultūros centre dirbo režisiere ir renginių organizatore, šiuo metu ir direktore. Nurodė, kad A. D. į kultūros centrą buvo atvykęs daug kartų, jis visą savaitę lakstė į kultūros centrą. Atėjęs ant visų rėkė, visus įžeidinėjo, grasino. Nurodė, kad minėtą dieną, tiksliai laiko negali pasakyti, tačiau arčiau 12 val. A. D. įlėkė į patalpą, kur buvo ji, I. M. ir renginių organizatorė G. D.. Tiksliai nepamena, D. buvo, ar vėliau atėjo į kabinetą. Iš karto jis pradėjo rėkti ant I. M., ją užsipuolė, sakė jai, kad prisidirektoriavai, išvadino žiurke, sakė, kad ją „sutvarkys, bus tau mano bobą šokdinti“. Jos nieko nesakė, tylėjo, nes buvo šoke. A. D. šūkavo, skambino kažkam, sakė, kad dabar sutvarkys I. M., nes ji prisidirektoriavo. Sakė: „Aš tau padarysiu, ilgai nebebūsi, bus tau mano bobą šokdinti“. Tada išsirėkęs išsiėmė telefoną, atsisėdo prie stalo ir kažkam skambino, D.. Sakė: „Reikia čia vieną tokią sutvarkyti, kuri mano bobą šokdina“. Toje patalpoje yra stalas, kėdės, ten kartais vyksta pasitarimai, ten geria arbatą, su kolektyvais susitinka. Patalpos durys visada atidarytos, žmonės bet kada gali įeiti. Tai yra tarnybinės, bendro naudojimo patalpos, kurių kampe įrengta virtuvėlė. Nurodė, kad A. D. ir ją visą laiką įžeidinėja, įžeidinėjo ir tą pačią dieną. Nurodė, kad minėtą dieną tokiais veiksmais A. D. sutrukdė jų darbą, ir ne tik tą dieną, jis visą savaitę trukdė joms dirbti. Nurodė, kad A. D. vis ateina į kultūros centrą, labiausiai jam užkliuvo I. M.. Nurodė, kad pažeidėjo sutuoktinė V. D. dirba centre valytoja ir jeigu jos paprašoma atlikti kažkokius darbus, tai nepatinka A. D.. Nurodė, kad jos nuomone žodis žiurkė, yra įžeidžiantis, juo pavadinus bet kurį žmogų, tai labai žeidžia. A. D. žiurke pavadino I. M., nes pagrinde tą dieną jis puolė ant jos. Po to vėliau, jau kabinete ir ją įžeidinėjo.

Liudytoja G. R. D. parodė, kad 2016-02-22, pirmadienį, atėjo į darbą po 11 val. iki 12 val., tame tarpe, tikslaus laiko neatsimena. Renginių organizatorių kabinete rado dirbančias R. K., I. M. ir V. D.. I. M. ir V. D. kalbėjosi apie darbą. Pabaigus pokalbį, V. D. iš kabineto išėjo. Kadangi buvo pietų metas, pasiūlė bendradarbėms nueiti išgerti kavos į virtuvėlę. Netrukus pasigirdo A. D. garsūs šūkaliojimai ir jis atėjo į virtuvėlę. Prisėdo prie stalo greta jos. Ji paprašė A. D., kad jis joms leistų papietauti, bet jis į tai nekreipė dėmesio. I. M. pasakė: „Žiurke, aš tave sutvarkysiu“. Konfliktas tęsėsi, I. M. tylėjo, o jis šaukė ant jos apie jos sutvarkymą. Tuomet ji išėjo į kabinetą. A. D. ilgai virtuvėje nebuvo, jis išėjo skambindamas telefonu, sakė, turįs kam paskambinti, sakė kvies policiją, skambins tam, kam reikia. Ir jis išėjo. Po to ji nuėjo į didžiąją salę, kurioje repetuodavo, salėje tuo metu buvo ir V. D., ji valė salę. Jai tvarkant tautinius rūbus, į salę atėjo A. D., tuomet ji išėjo. Po kurio laiko D. buvo sugrįžęs, koridoriuje šūkavo. Girdėjo kaip jis pretenzijas dėl darbo reiškė ir R. K.. A. D. visą laiką kalbėjo telefonu, girdėjo sakant, kad jis susitvarkys, bėgiojo, lakstė koridoriumi, sakė skambins kam reikia. Po to jis nusileido žemyn, kai ji išėjo į lauką, ten matė telefonu kieme kalbantį A. D..

Liudytoja V. D. parodė, kad A. D. – sutuoktinis. Nurodė, kad 2016-02-22 buvo darbe, dirbo kultūros centre valytoja. Vyras minėtą dieną buvo atvykęs pas ją į darbą apie 13 val. Konflikto ji negirdėjo, ji tuo metu buvo žemai, didžiojoje salėje, ir kas vyksta 2-me aukšte nesigirdi. Tuo metu direktorės pareigas ėjo I. M.. Minėtą dieną su ja turėjo konfliktą dėl netikrų bilietų platinimo ir budėjimo. Susiginčijo, ji susinervino ir nuėjo verkdama į salę. Ji vyrui neskambino. Vyras ėjo pirkti vaistų į vaistinę, ir užėjo pas ją į darbą netikėtai. Jis rado ją verkiančią salėje. Kur išėjo A. D., pasiskambinęs policijai, ji nežino.

Pažeidėjo kaltė įrodyta ir ištirtais rašytiniais įrodymais: 2016-08-05 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-68185869-16 (b. l. 1-2), I. M. pareiškimu ir paaiškinimu (b. l. 3, 4), iš dalies paties A. D. paaiškinimu (b. l. 10-11), R. K. paaiškinimu (b. l. 19), V. D. paaiškinimu (b. l. 20), G. R. D. paaiškinimu (b. l. 21).

ATPK 174 straipsnyje numatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą – necenzūrinių žodžių vartojimą ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas padaromas viešoje vietoje ir juo pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-2206/2011, N575-93/2012). Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. D. padarė minėtą pažeidimą. Nors pažeidėjas nepripažino padaręs pažeidimą, nedavė teismo posėdžio metu išsamių paaiškinimų, tik nurodė, kad minėtą dieną buvo Josvainių kultūros centre ir I. M. išvadino popierine žiurkyte. Tokia pažeidėjo pozicija vertinama ir laikytina jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Pažeidėjo A. D. kaltę patvirtina teismo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, I. M. pareiškime (b.l.3), R. K. G.R. D. paaiškinimuose (b.l.19,21), užfiksuota informacija. Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad paties konflikto negirdėjo, nematė. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudaro vieningą visumą, atskleisdami administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios paaiškinimais, abejoti jų patikimumu ir jais nesivadovauti, nes jie yra aiškūs, nuoseklūs, atitinka kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kad nukentėjusi suinteresuota bylos baigtimi, kurie leistų teismui suabejoti šio asmens nešališkumu. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino teisme apklaustos liudytojos R. K. ir G.R. D., kultūros centro darbuotojos. Byloje surinktų įrodymų pakanka padaryti išvadą, kad pažeidėjas viešoje vietoje, girdint aplinkiniams, įžeidžiančiu žodžiu „žiurke“ išvadino I. M., šūkavo, trukdė darbą. Tokie A. D. veiksmai viešoje vietoje yra nepriimtini visuomenės moralės požiūriu, jais buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis – nustatyta, kad tokiais veiksmais buvo pažeminta, šokiruota ne tik pati nukentėjusioji, bet ir įvykusį konfliktą matę kiti asmenys, jie buvo šokiruoti.

Pažeidėjui inkriminuota, kad pažeidimą padarė 2016-02-22, 14 val. tačiau teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad pažeidimas padarytas laikotarpyje tarp 12,00 val. -14,00 val. , todėl teismas tikslina minėtą aplinkybę, nes patikslinus minėtą aplinkybę įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, pažeidėjo teisės nesuvaržomos.

Teismas daro išvadą, kad pažeidėjo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., todėl jis baustinas.

Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas kaltu neprisipažino ir dėl padaryto pažeidimo nesigaili, todėl teismas daro išvadą, jog pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ str. nėra pagrindo. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad ATPK 30¹ str. taikytinas kaip išimtis tik tais atvejais, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą ir pan., teismui leidžia daryti išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą ar jos nepaskyrus. Ir priešingai, jeigu byloje tokių duomenų pakankamai nėra, ATPK 30¹ str. taikymas negali būti laikomas pagrįstu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje N 444 -1587/2007). Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad pažeidėjas administracine tvarka nebaustas (b. l. 7-9), jis yra senatvės pensininkas (b. l. 48 ), jo gaunamos pajamos -188,00 Eur pensija, ligotas, serga onkologine liga. Atsižvelgus į išdėstytą jam skirtina ATPK 174 str. sankcijoje numatyta švelnesnė nuobaudos rūšis – minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 224 str., 286- 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

A. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.