Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo restruktūrizuojamos individualios įmonės A. L. firmos „Alivila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties, kuria nutraukta individualios įmonės A. L. firmos „Alivila“ restruktūrizavimo byla, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi individualiai įmonei A. L. firmai „Alivila“ (toliau – įmonė) iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta D. U.. 2015 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, nustatyta jo trukmė nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d.

2. Teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. pranešimu įpareigojo restruktūrizuojamos įmonės administratorę ir vadovą pateikti teismui duomenis apie įvykdytas ir vykdomas įmonės restruktūrizavimo procedūras bei duomenis, ar tinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 2018 m. rugsėjo 28 d. baigiasi patvirtinto restruktūrizavimo plano vykdymo trukmė.

3. 2018 m. spalio 1 d. teisme gautas įmonės vadovo A. L. raštas, kuriame nurodyta, kad įmonė restruktūrizavimo proceso metu įsigijo poliuretano plokščių gamybos liniją, kurią ruošiasi paleisti, gauti iš to pajamas ir atitinkamai atsiskaityti su kreditoriais.

4. 2018 m. spalio 5 d. teisme gautas įmonės restruktūrizavimo administratorės raštas, kuriame nurodyta, kad vykdant teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą 2015 m. gruodžio mėnesį buvo visiškai atsiskaityta su įmonės kreditoriais – 30 proc. numatytos sumos, kas sudaro 2 902,55 Eur, tuo tarpu kreditorinių įsiskolinimų sumos už 2016 m. ir 2017 m. (kas atitinkamai sudaro 19 933,77 Eur ir 60 480,57 Eur), kurios turėjo būti sumokėtos kreditoriams 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d., nėra sumokėtos. Administratorė nurodė, kad pagal skolų grąžinimo planą firma C.O.M. iki 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo grąžinti 72 282,57 Eur skolą už pateiktą produkciją, tačiau administratorė neturi duomenų dėl šios skolos grąžinimo. 2018 m. vasario 8 d. A. L. pardavė jam nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą su pastatais (įkeistą AB SEB bankui), iš gautų lėšų buvo visiškai atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi AB SEB banku, likusi gautų lėšų suma skirta poliuretano plokščių gamybos linijos įrengimui, dalis lėšų (43 000 Eur) sumokėta K. L., kuri nėra įmonės kreditorė. Administratorės vertinimu, įmonės restruktūrizavimo planas nebuvo įvykdytas, įmonės savininkas nesikreipė dėl plano pakeitimo ir termino pratęsimo, todėl klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo prašė spręsti teismo nuožiūra.

5. 2018 m. spalio 11 d. teisme gautas įmonės vadovo ir savininko A. L. prašymas atidėti teismo posėdį dėl restruktūrizavimo plano patikslinimo ir restruktūrizavimo plano termino pratęsimo 8 mėnesių laikotarpiui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukė.

7. Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo trukmę ne ilgiau kaip vieneriems metams gali pratęsti teismas ir tam yra būtina kreditorių valia, išreikšta susirinkimo nutarime (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 12 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas reiškia, kad nepavykus įgyvendinti restruktūrizavimo plane numatytų priemonių per ketverius metus, kreditoriams paliekama teisė procedūrų, skirtų išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto vykdymą pratęsti dar vieneriems metams. ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostata dėl galimybės pratęsti restruktūrizavimo terminą yra skirta per ketverius metus nebaigtiems darbams (tikslams) baigti (pasiekti).

8. Teismas nustatė, kad per ketverius įmonės restruktūrizavimo metus buvo įvykdyta tik maža dalis restruktūrizavimo plano. Pagal administratorės duomenis, bendrai kreditoriams sumokėta tik 43 271,88 Eur, tuo tarpu bendra įmonės patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudarė 530 012,27 Eur. Byloje nekilo ginčo, kad įmonės restruktūrizavimo planas pasibaigus nustatytam restruktūrizavimo plano terminui nėra įvykdytas, nei restruktūrizavimo administratorei, nei teismui nepateiktas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas (ĮRĮ 29 straipsnis). Be to, per visą restruktūrizavimo proceso laikotarpį įmonė nepateikė teismui tvirtinti naujo restruktūrizavimo plano pakeitimo projekto (dėl plano termino pratęsimo), byloje nėra jokių duomenų, ar plano projektas yra apskritai parengtas. Įmonės vadovas ir savininkas tik po minėto termino pasibaigimo bei teismo posėdžio paskyrimo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pateikė prašymą dėl restruktūrizavimo plano termino pratęsimo 8 mėnesių laikotarpiui. Byloje nėra duomenų, kad klausimas dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo buvo sprendžiamas kreditorių susirinkime, t. y. kreditorių susirinkimas nėra pritaręs minėto termino pratęsimui; be to, negali būti pratęsiamas terminas, kuris faktiškai jau yra pasibaigęs.

9. Teismo vertinimu, šiuo atveju plano pratęsimas būtų neproporcingas, nes nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja realios galimybės, kad per pratęstą terminą planas būtų įgyvendintas tinkamai, išskyrus deklaratyvius įmonės vadovo ir savininko pareiškimus dėl planuojamos gamybos paleidimo, kuri per ketverius restruktūrizavimo metus taip ir nebuvo paleista.

10. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad per plane nustatytą (ir patvirtintą) terminą įmonei nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo plano, t. y. įmonė nepasiekė planuotų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų, kurie leistų sugeneruoti pajamas iš įmonės veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais per įstatymo nustatytą terminą; faktiškai byloje nėra duomenų, jog per visą restruktūrizavimo procesą įmonė būtų vykdžiusi aktyvią ūkinę-komercinę veiklą ir gautų iš jos pajamas; didžioji dalis lėšų, išmokėtų kreditoriams, buvo gauta iš įmonės savininko turto pardavimo; įmonės darbuotojų skaičius per restruktūrizavimo procesą beveik nesikeitė – įmonėje registruoti tik 6 apdrausti asmenys, tuo tarpu plane buvo nurodyta, kad darbuotojų skaičius augs ir bus sukurta apie 70 darbo vietų. Teismas sprendė, kad pasibaigus teismo nustatytam įmonės restruktūrizavimo terminui (2018 m. rugsėjo 28 d.), nebuvo pateiktas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 29 straipsnis), įmonė neįgyvendino restruktūrizavimo plano, nes įstatyme nustatytais terminais restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto administratorei nepateikė, su kreditoriais neatsiskaitė, prašymo dėl plano vykdymo termino pratęsimo, atitinkančio teisės aktų reikalavimus, nepateikė, todėl teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukė (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalis 5 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo argumentai

11. Pareiškėjas restruktūrizuojamos individualios įmonės A. L. firmos „Alivila“ savininkas A. L. atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pagal ĮRĮ teisės normas, 4 metų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo teismo nutarties, kuria patvirtinamas restruktūrizavimo planas. Teismui 2015 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtinus įmonės restruktūrizavimo planą, jo įgyvendinimo terminas turėjo būti nustatytas nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2019 m. sausio 26 d. Tačiau administratorė dėl neaiškių priežasčių pateikė teismui prašymą nustatyti ir patvirtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d.

11.2. Dėl administratorės kompetencijos stokos, tvirtinant įmonės restruktūrizavimo planą ir jo įgyvendinimo trukmę, nebuvo išnaudotos maksimalios procesinės galimybės. Jeigu būtų buvęs patvirtintas visas 4 metų pradinis terminas plano įgyvendinimui, šiai dienai restruktūrizavimo byla nebūtų nutraukta. Be to, restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas gali būti pratęstas iki 5 metų, todėl maksimalus galimas terminas būtų iki 2020 m. sausio 26 d.

11.3. Pareiškėjas paruošė restruktūrizavimo plano pakeitimus ir 2018 m. lapkričio 13 d. sušaukė kreditorių susirinkimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano pakeitimams ir restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pratęsimo 5 metams, t. y. iki 2020 m. sausio 26 d. Su restruktūrizavimo plano pakeitimu pateikti įrodymai, kad gamybinė linija yra paruošta paleidimui, kuri leis toliau sėkmingai vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Įmonei paleidus gamybinę liniją, būtų sukurta iki 20 naujų darbo vietų.

12. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Įmonė netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, nemoka numatytų mokėjimų. Įmonė yra skolinga 7 807,09 Eur einamųjų mokėjimų bei nuo jų priskaičiuotų delspinigių. Einamųjų įmokų savalaikis nemokėjimas leidžia abejoti įmonės tęsiamos ūkinės veiklos efektyvumu. Įmonė, tinkamai nemokėdama einamųjų įmokų, pažeidžia ne tik VMI, bet ir visuomenės bei valstybės interesus.

12.2. Jei įmonės restruktūrizavimo laikotarpis ir būtų pratęstas, įmonės restruktūrizavimo procesas vis tiek būtų neefektyvus, restruktūrizavimo tikslai nebūtų pasiekti.

12.3. Apeliantas nepateikė neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad vykdo veiklą bei kad paleidus gamybinę liniją bus atsiskaityta su visais kreditoriais. Todėl teismas pagrįstai nutraukė įmonės restruktūrizavimo bylą.

13. Kreditorė UAB „Gelvora“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Nepagrįsta apelianto pozicija, kad jis restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme momentui nežinojo, jog plano įgyvendinimo terminas baigiasi 2018 m. rugsėjo 28 d. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas nurodytas 2015 m. sausio 26 d. teismo nutartimi patvirtintame plane, kurį pasirašė apeliantas. Pats apeliantas, teikdamas teismui tvirtinti restruktūrizavimo planą, prašė jo įgyvendinimo terminą nustatyti iki 2018 m. rugsėjo 28 d.

13.2. 2018 m. lapkričio 13 d. įmonės kreditorių susirinkimas sušauktas neteisėtai, todėl jo priimti nutarimai turėtų būti laikomi negaliojančiais. Remiantis restruktūrizavimo plano 3.11 punkto 2 dalimi teisė šaukti įmonės kreditorių susirinkimą numatyta teismui, administratoriui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Teisės šaukti kreditorių susirinkimą restruktūrizuojamai įmonei nenumato ir ĮRĮ.

13.3. Didžiausiu įmonės kreditoriumi yra jos savininkas A. L., jo kreditorinis reikalavimas sudaro daugiau nei 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, todėl kreditorių susirinkimo nutarimui priimti užtenka vien šio kreditoriaus valios. Antras didžiausias kreditorius – UAB „Gelvora“, kurios kreditorinis reikalavimas sudaro 30 proc. visų kreditorių reikalavimų, 2018 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkime balsavo prieš restruktūrizavimo plano termino pratęsimą. Vien apelianto valios negalima laikyti atspindinčia kreditorių interesus.

13.4. Įmonei nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo plane numatytų priemonių siekiant atkurti įmonės mokumą ir sumokėti numatytas skolas kreditoriams arba minėtos priemonės buvo neveiksmingos, nes įmonė per keturis restruktūrizavimo metus grąžino tik 0,48 proc. visų planuotų įsiskolinimų.

13.5. Įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikini, o nuolatiniai, ji jau daugelį metų neįveikia finansinių sunkumų, restruktūrizavimas nėra veiksmingas, nes įmonės finansiniai rodikliai negerėja, skolos kreditoriams nemokamos, darbuotojų skaičius mažėja. Tiek restruktūrizavimo plane, tiek jo pakeitime nurodomos iš esmės tos pačios finansinius sunkumus sukėlusios priežastys. Esant akivaizdiems faktams apie restruktūrizuojamos įmonės nuolatinį nemokumą, restruktūrizavimo plano įgyvendinimas negali būti pratęsiamas.

13.6. Apeliantas įmonės restruktūrizavimo metu buvo nesąžiningas.

14. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė dėl įmonės restruktūrizavimo proceso nutraukimo spręsti teismo nuožiūra.

15. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo restruktūrizuojamos individualios įmonės A. L. firmos „Alivila“ atskirąjį skundą, 2019 m. sausio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

15.1. Apeliacinės instancijos teismas, sutiko, kad restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės restruktūrizavimo proceso tikslui pasiekti pradedamos vykdyti nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, tačiau pabrėžė, kad įmonė gali prašyti teismo patvirtinti trumpesnį nei 4 metų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, teikiant teismui patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą, buvo prašoma nustatyti konkrečią jo įgyvendinimo datą – iki 2018 m. rugsėjo 28 d. ir šio termino pratęsimas iki minėtos datos nebuvo inicijuotas. Nesant pasiektiems įmonės restruktūrizavimo tikslams, restruktūrizavimo plano pakeitimas bei jo termino pratęsimas turėjo būti inicijuojami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu, o ne jam pasibaigus. Tačiau nagrinėjamu atveju šiems klausimams spręsti kreditorių susirinkimas buvo sušauktas tik 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. jau po termino pasibaigimo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

15.2. Teismas nurodė, kad įmonės savininkui buvo žinoma įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo data, todėl jis, turėdamas pareigą veikti rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir kvalifikuotai, privalėjo laiku inicijuoti restruktūrizavimo plano pakeitimą bei jo įgyvendinimo termino pratęsimą ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, būtent įmonės valdymo organai įgyvendina teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, o restruktūrizavimo administratorius atlieka tik jo vykdymo kontrolę (ĮRĮ 14 straipsnio 10 dalis, 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15.3. Teismas nurodė, kad įmonės savininkas nepateikė jokių duomenų, jog iki restruktūrizavimo plane nustatyto įgyvendinimo termino būtų įgyvendintos restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės bei pasiekti restruktūrizavimo tikslai. Priešingai, restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu kreditoriams buvo sumokėta tik 43 271,88 Eur, kai bendra įmonės patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudarė 530 012,27 Eur. Kadangi įmonės restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas tinkamai, tai taip pat sudaro savarankišką restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindą (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15.4. Teismas bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese metu priėmė ir vertino naujus įrodymus, patvirtinančius 2018 m. lapkričio 13 d. įvykusį įmonės kreditorių susirinkimą ir jo priimtus nutarimus pratęsti A. L. firmos „Alivila“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą iki 2020 m. sausio 26 d. ir patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus. Teismas iš pateikto restruktūrizavimo plano pakeitimo nustatė, kad nepadengti įmonės kreditorių reikalavimai restruktūrizavimo byloje siekia 487 301,99 Eur. A. L. yra ne tik įmonės savininkas ir vadovas, bet ir didžiausias jos kreditorius, jo reikalavimas sudaro 334 964,92 Eur (68,74 proc. visų kreditorių reikalavimų). Todėl vien įmonės savininko valios pakanka restruktūrizavimo procese svarbiems sprendimams priimti, be kita ko, pritarti restruktūrizavimo plano, kurį pats ir parengė, pakeitimui bei termino restruktūrizavimo proceso pratęsimui. Kita kreditorė UAB „Gelvora“, kurios reikalavimas sudaro 145 451,38 Eur (29,85 proc. visų kreditorių reikalavimų), nesutiko nei su restruktūrizavimo plano pakeitimu, nei su termino pratęsimu. Kita vertus, įmonės plano pakeitimai, pratęsiant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą iki 2020 m. sausio 26 d., yra patvirtinti pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo terminui ir jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebeturi esminės reikšmės nagrinėjant ginčo klausimą.

15.5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasibaigusį įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą, laiku nepateiktą jo įgyvendinimo aktą (ĮRĮ 29 straipsnis), pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukė ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu.

16. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-403/2019 Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui.

16.1. Kasacinis teismas nustatė, kad įmonės restruktūrizavimui buvo nustatyta trumpesnė nei ketverių metų restruktūrizavimo trukmė, nes įmonės restruktūrizavimo planas buvo pradėtas įgyvendinti tą pačią dieną, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis. Įmonės savininkui A. L., kuris yra vienintelis individualios įmonės pagal teisinę formą savininkas ir vadovas, turėjo būti žinoma apie restruktūrizavimo pasibaigimą 2018 m. rugsėjo 28 d., atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą būtent jis, kaip įmonės valdymo organas, yra atsakingas tiek už restruktūrizavimo plano projekto parengimą (ĮRĮ 14 straipsnio 1 dalis), tiek už teismo nutartimi patvirtinto restruktūrizavimo plano įgyvendinimą (ĮRĮ 14 straipsnio 10 dalis).

16.2. Kasacinis teismas taip pat nustatė, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo pateikti nauji įrodymai, patvirtinantys, kad 2018 m. lapkričio 13 d. įvykusio įmonės kreditorių susirinkimo metu buvo priimti nutarimai pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą penkeriems metams iki 2020 m. sausio 26 d. ir pritarta restruktūrizavimo plano pakeitimams. Šie įrodymai buvo pridėti prie bylos ir įvertinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą teisėtumo ir pagrįstumo.

16.3. Kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nesant pasiektiems įmonės restruktūrizavimo tikslams per teismo nustatytą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą, restruktūrizavimo plano pakeitimas ir restruktūrizavimo termino pratęsimas turi būti inicijuojami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu, o ne jam pasibaigus. Byloje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti nutarimai pratęsti restruktūrizavimo terminą ir patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, buvo sušauktas 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui (terminas baigėsi 2018 m. rugsėjo 28 d.).

16.4. Kasacinis teismas pažymėjo, kad siekiant teisingai išspręsti restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą, aplinkybė dėl kreditoriaus A. L. turimos balsų daugumos turi būti įvertinta atsižvelgiant į restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą, taip pat į tai, ar restruktūrizavimo planas ir jo pakeitimai realiai galėtų būti įgyvendinti pratęsus restruktūrizavimo terminą.

16.5. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, privalėjo įvertinti į bylą pateiktus ir priimtus naujus įrodymus, pasisakyti dėl įmonės veiklos perspektyvų ir spręsti, ar galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pratęsimas ne ilgiau kaip vieneriems metams užtikrintų įmonės restruktūrizavimu siekiamų tikslų įgyvendinimą bei kreditorių interesų apsaugą.

16.6. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendė, kad yra pagrindas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta restruktūrizuojamos individualios įmonės A. L. firmos „Alivila“ restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo

19. Įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimą reglamentuoja ĮRĮ 28 straipsnis. Šioje imperatyvioje teisės normoje nustatyti savarankiški pagrindai nutraukti restruktūrizavimo bylą, t. y. teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus; 3) restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus ir restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus; 4) restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 5) pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui, nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas.

20. Individualiai įmonei A. L. firmai „Alivila“ restruktūrizavimo byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-4134-781/2014), 2015 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas laikotarpiui nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 dienos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimui nustatytas terminas yra pasibaigęs, nėra pateiktas šio plano įgyvendinimo aktas, nepateiktas teismui tvirtini naujas restruktūrizavimo plano pakeitimo projektas bei kreditorių susirinkimo pritarimas restruktūrizavimo termino pratęsimui, įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukė ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

21. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas turėjo būti nustatytas nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2019 m. sausio 26 d., be to restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas gali būti pratęstas iki 5 metų, t. y. iki 2020 m. sausio 26 d. 2018 m. lapkričio 13 d. sušauktas kreditorių susirinkimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano pakeitimams ir restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pratęsimo iki 2020 m. sausio 26 d. Apeliantės vertinimu, prioritetas turi būti teikiamas įmonės restruktūrizavimo proceso tęsimui, o ne įmonės likvidavimui.

22. ĮRĮ 29 straipsnyje įtvirtinta, kad įgyvendinus restruktūrizavimo planą, įmonės valdymo organas ir restruktūrizavimo administratorius per 10 darbo dienų nuo dienos, kai buvo atliktas paskutinis restruktūrizavimo plane nustatytas mokėjimas kreditoriams, parengia restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo įmonės valdymo organas, restruktūrizavimo administratorius, įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo ir kreditorių susirinkimo pirmininkas (ĮRĮ 29 straipsnio 1 dalis). Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas pateikiamas teismui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos (ĮRĮ 29 straipsnio 2 dalis).

23. ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis įmonės restruktūrizavimą apibrėžia kaip visumą ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines bei kitas priemones. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo) galima išvengti laiku vykdant įmonės restruktūrizavimą, jeigu įmonę, susidūrusią su laikinais finansiniais sunkumais, įmanoma visiškai ar iš dalies išsaugoti kaip veikiantį ūkio subjektą. Restruktūrizavimas galimas, kai įmonė turi laikinų ir įveikiamų finansinių sunkumų ir, priešingai, nėra veiksmingas ir neužtikrina kreditorių interesų, todėl negali būti taikomas, kai įmonė yra nemoki ir neturi galimybių dėl negalėjimo padengti įsiskolinimų atkurti normalią ūkinę veiklą ateityje arba vykdyti ūkinę veiklą ir kartu atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

24. ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus. Įmonės valdymo organas arba restruktūrizavimo administratorius kreditorių susirinkimo nutarimu gali pateikti prašymą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo termino pratęsimo, teismas šį terminą gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieniems metams (ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reguliavimas suponuoją išvadą, jog visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, patenkančių į šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įmonės restruktūrizavimo apibrėžtį, turi būti įvykdytos per jau nurodytą ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Sėkmingai užbaigus restruktūrizavimo procesą, įmonė gali atsiskaityti su kreditoriais ir vėl pelningai dirbti.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų. Kasacinio teismo pažymima, kad ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostata, jog restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus, yra viena iš restruktūrizavimo proceso racionalumo principo įgyvendinimo bei kreditorių interesų apsaugos garantijų, sukuriančių teisėtus lūkesčius, kad per tokį laikotarpį bus atkurtas įmonės mokumas, sudarantis sąlygas padengti įmonės įsiskolinimus, todėl restruktūrizavimo laikotarpis restruktūrizavimo plane turėtų atitikti šias įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011). Pagal ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies prasmę restruktūrizavimo trukmę ne ilgiau kaip vieniems metams gali pratęsti teismas ir tam yra būtina kreditorių valia, išreikšta susirinkimo nutarime. Kasacinis teismas išaiškino, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog nepavykus įgyvendinti restruktūrizavimo plane numatytų priemonių per 4 metus, kreditoriams paliekama teisė procedūrų, skirtų išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, vykdymą pratęsti dar vieniems metams, taip suteikiant dar vieną galimybę atkurti įmonės mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

26. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliante, kad tik nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme (nagrinėjamoje byloje – nuo 2015 m. sausio 26 d.) yra pradedamos vykdyti restruktūrizavimo plane numatytos priemonės restruktūrizavimo proceso tikslui pasiekti. Tačiau akcentuotina tai, kad įmonė gali nustatyti bei prašyti teismo patvirtinti ir trumpesnį už maksimalų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį, svarbu yra tai, kad šis terminas neviršytų įstatyme numatyto ketverių metų termino. Šiuo atveju apeliantė, teikdama teismui patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą, prašė nustatyti jo įgyvendinimo terminą iki 2018 m. rugsėjo 28 d., o bylos duomenimis iki minėtos datos restruktūrizavimo plano įgyvendinimui numatyto termino pratęsimas nebuvo inicijuotas. Apeliantės argumentai, kad ji buvo suklaidinta restruktūrizavimo administratorės, iš esmės neturi teisinės reikšmės, nes apeliantei įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo data buvo žinoma, todėl ji, turėdama pareigą veikti rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir kvalifikuotai, privalėjo savalaikiai inicijuoti restruktūrizavimo plano pakeitimą bei jo įgyvendinimo termino pratęsimą ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Būtent įmonės valdymo organai įgyvendina teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, o restruktūrizavimo administratorius atlieka tik jo vykdymo kontrolę (ĮRĮ 14 straipsnio 10 dalis, 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Byloje nustatyta, kad įmonės savininkas A. L. sprendimą pakeisti įmonės restruktūrizavimo planą bei pratęsti restruktūrizavimo trukmę priėmė 2018 m. spalio 31 d., o kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti nutarimai pratęsti įmonės restruktūrizavimo trukmę ir patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, įvyko tik 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui (2018 m. rugsėjo 28 d.). Taigi, įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimai, pratęsiant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą iki 2020 m. sausio 26 d., įmonės savininko 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ir kreditorių 2018 m. lapkričio 13 d. susirinkime buvo patvirtinti ne tik jau pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo terminui, bet ir po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Apeliantės savininkas A. L., kaip minėta, į Vilniaus apygardos teismą dėl įmonės restruktūrizavimo plano patikslinimo ir restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pratęsimo 8 mėnesių laikotarpiui buvo kreipęsis dar 2018 m. spalio 11 d. Tai reiškia, jog šiuo metu yra suėjęs tiek keturių metų terminas restruktūrizavimo planui įgyvendinti, net jeigu jis būtų skaičiuojamas nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos (2019 m. sausio 26 d.), tiek ir A. L. 2018 m. spalio 11 d. prašyme nurodytas 8 mėnesių terminas, kuriam buvo prašoma pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimą (2019 m. birželio 11 d.).

28. Lietuvoje įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas iš naujo civilinės bylos nenagrinėja, bet tik patikrina apskųsto neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis), apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas būtų tikrinamas pagal bylos aplinkybes ir (arba) įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir tiriami pirmosios instancijos teisme, o tai iškreiptų apeliacijos ir visos instancinės teismų sistemos esmę. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tiria ir vertina į bylą apeliacinės instancijos teismui pateiktus ir priimtus naujus įrodymus bei pasisako dėl įmonės veiklos perspektyvų bei pagrindo pratęsti įmonės restruktūrizavimo terminą, nes tokius išaiškinimus pateikė kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 362 straipsnis).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2019 nurodė, kad sutiko su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-106-553/2019 padaryta išvada, kad, nesant pasiektiems įmonės restruktūrizavimo tikslams per teismo nustatytą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą, restruktūrizavimo plano pakeitimas ir restruktūrizavimo termino pratęsimas turi būti inicijuojami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu, o ne jam pasibaigus. Tačiau kasacinio teismo vertinimu šis pažeidimas galėtų būti laikomas formaliu ir nesudarančiu pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, jeigu, įvertinus įmonės veiklos perspektyvas, būtų galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pratęsimas ne ilgiau kaip vieneriems metams užtikrintų įmonės restruktūrizavimu siekiamų tikslų įgyvendinimą bei kreditorių interesų apsaugą.

30. Iš pateikto restruktūrizavimo plano pakeitimo matyti, kad nepadengti įmonės kreditoriniai reikalavimai restruktūrizavimo byloje siekia net 487 301,99 Eur. Apeliantės savininkas ir vadovas A. L. yra didžiausias įmonės kreditorius, jo kreditorinis reikalavimas – 334 964,92 Eur, t. y. 68,74 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos. Todėl vien apeliantės savininkas gali nevaržomai priimti svarbius sprendimus restruktūrizavimo procese, taip pat ir pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimui bei restruktūrizavimo proceso trukmės pratęsimui. Byloje esantis 2018 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkimo protokolas šias aplinkybes patvirtina, nes restruktūrizavimo plano pakeitimas bei termino pratęsimas iš esmės ir buvo patvirtinti tik įmonės savininko A. L., suinteresuoto restruktūrizavimo proceso tęsimu, balsų dauguma, nors antras pagal dydį kreditorius UAB „Gelvora“, kurio finansinis reikalavimas sudaro 145 451,38 Eur, t. y. 29,85 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos, nesutiko nei su restruktūrizavimo plano pakeitimu, nei su restruktūrizavimo termino pratęsimu.

31. Pagal byloje pateikto pakeisto restruktūrizavimo plano duomenis, įmonė nusprendė pradėti gaminti gipso kartono plokštes su poliuretano puta, kurios skirtos vidaus ir išorės pastatų apdailai. Plane nurodyta, kad tokių plokščių privalumas yra tai, jog pirkėjas už mažesnę kainą gauna didelę šiluminę ir garso varžą, taip pat tokios plokštės yra montuojamos greičiau, nei įprastos gipso kartono plokštės. Pagal apelianto apskaičiavimus gamybos liniją paleidus projektiniu pajėgumu, įmonė sugeneruotų 1,5 mln. pelno per metus, į valstybės biudžetą sumokėtų apie 500 000 Eur PVM mokesčio, apie 80 000 Eur GPM mokesčio, 150 000 Eur – 200 000 Eur pelno mokesčio, taip pat sukurtų apie 20 darbo vietų. Įmonė esą jau investavusi apie 80 000 Eur į naujos gamybinės linijos suprojektavimą, pagaminimą ir pastatymą, taip pat planuoja įrengti papildomai 2-3 gamybines linijas, kurios būtų skirtos tik Lietuvos rinkai.

32. Tačiau prie restruktūrizavimo plano pridėtos tik gamybinės linijos fotonuotraukos ir bankinių operacijų išrašas, kurie savaime nepatvirtina faktų, kad įmonė yra įsigijusi nurodytos produkcijos gamybos liniją, kad gamybos linija yra visiškai sukomplektuota ir veikia, taip pat nepateikti ekonominiai skaičiavimai, patvirtinantys restruktūrizavimo plano pakeitimuose nurodytų planuojamų pajamų gavimo realumą, pradėjus gipso kartono poliuretano plokščių gamybą. Įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimus parengė pats įmonės savininkas A. L., kuris už jų patvirtinimą bei restruktūrizavimo trukmės pratęsimą balsavo ir kreditorių susirinkime. Bankroto administratoriaus pateikta 2018 m. spalio 31 d. išvada dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų (ĮRĮ 14 straipsnio 2 dalis ir 11 dalis) yra formali ir neatitinka įstatymo reikalavimų, joje tik konstatuota, jog plano pakeitimai atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, restruktūrizavimo procesas gali būti pratęstas, nes įmonė intensyviai siekia paleisti produkcijos gamybos liniją. Tuo tarpu įstatymas reikalauja, kad administratorius pateiktų rašytinę išvadą dėl restruktūrizavimo plano projekto įgyvendinimo galimybių. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pripažinti objektyviomis ir įrodytomis restruktūrizavimo plano pakeitimuose nurodytas aplinkybes dėl naujos produkcijos gamybos linijos įrengimo ir dėl įmonės planuojamų gauti pajamų.

33. Pažymėtina, kad apeliantė turėjo teisę, kasaciniam teismui bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai apeliacinės instancijos teismui, pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų gipso kartono poliuretano plokščių paklausą rinkoje, faktą, kad šiuo metu nauja gamybos linija realiai veikia, duomenis apie įmonės generuojamas pajamas ir patiriamas išlaidas, taip pat kitus įrodymus, patvirtinančius realią galimybę per artimiausius mėnesius įgyvendinti pakeistą restruktūrizavimo planą, atsiskaityti su kreditoriais ir pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslus. Tačiau, kaip ir viso restruktūrizavimo proceso metu per daugiau nei ketverius metus, apeliantė elgiasi pasyviai ir jokių bylai reikšmingų duomenų apie realią įmonės būklę neteikia.

34. Kaip matyti iš viešai prieinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų 2019 m. liepos 24 d. įmonėje kaip ir anksčiau dirba 6 asmenys, todėl darytina išvada, kad pagal restruktūrizavimo planą įmonė nesukūrė 20 darbo vietų, kaip tai buvo nurodyta pakeistame restruktūrizavimo plane. Pradiniame restruktūrizavimo plane buvo nurodyta, kad darbuotojų skaičius restruktūrizavimo proceso metu augs ir bus sukurta net apie 70 darbo vietų, tačiau per visą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį tai nebuvo įgyvendinta.

35. Apeliantė nurodo, kad į gipso kartono poliuretano plokščių gamybos liniją investavo apie 80 000 Eur. Kaip matyti iš pridedamų duomenų (bankinių operacijų išrašo), įmonė 2018 m. kovo 4 d. atliko du bankinius pavedimus susijusiai įmonei UAB „Alhans“ už 50 050 Eur. VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Alhans“ vadovas yra A. L., kuris yra ir apeliantės vadovas. Tiesioginių įrodymų, jog šios ir kitos pinigų sumos iš įmonės sąskaitos buvo pervestos kartono poliuretano plokščių gamybos linijai įsigyti, taip pat kad gamybos įrengimai nuosavybės teise priklauso restruktūrizuojamai įmonei (sutarčių, įsigijimo, gamybos, nuosavybės dokumentų ir kt.), apeliantė nepateikė. Iš pateiktų fotonuotraukų taip pat nėra pagrindo spręsti, kad gipso kartono poliuretano plokščių gamybos linija yra sumontuota apeliantei priklausančiose patalpose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad įmonė gali realiai ir sėkmingai vykdyti kartono poliuretano plokščių gamybos veiklą ir per likusį trumpą terminą įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus.

36. Per keturis su puse metų nuo restruktūrizavimo pradžios įmonė sugebėjo patenkinti tik labai mažą kreditorinių reikalavimų dalį (43 271,88 Eur), liko nepatenkinta kreditorinių reikalavimų net už 487 301,99 Eur sumą, tame tarpe net 152 337,07 Eur suma kitiems kreditoriams (334 964,92 Eur skola įmonės savininkui A. L.). Teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo nebuvo vykdomas nustatytais terminais, kreditoriams numatytos plane sumokėti sumos už 2016 ir 2017 metus (atitinkamai 19 933,77 Eur ir 60 480,57 Eur), taip pat už 2018 metus (246 395,63 LT arba 71 361,11 Eur) nebuvo sumokėtos. 2018 metais buvo atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi SEB banku, kuris įtrauktas į kreditorių sąrašą vėliau padarius restruktūrizavimo plano pakeitimus, tačiau tai buvo padaryta tik pardavus įmonės savininkui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, tačiau ne iš tiesioginės įmonės gamybinės veiklos, kurią vystyti ir taip atsiskaityti su kreditoriais buvo numatyta restruktūrizavimo plane. Šios aplinkybės taip pat neteikia pagrindo susiformuoti įsitikinimui, jog šiuo metu įmonės pastangos pradėti produkcijos gamybą bus sėkmingos.

37. Maksimali įstatyme numatyta restruktūrizavimo proceso trukmė, įskaitant ir jos pratęsimą vieneriems metams, yra penkeri metai, taigi skaičiuojant nuo restruktūrizavimo proceso pradžios (2015 m. sausio 26 d.) iki šio maksimalaus termino pabaigos (2020 m. sausio 26 d.) liko tik 6 mėnesiai, kurių pagal apeliantės pateiktus byloje duomenis dėl kartono poliuretano plokščių gamybos realumo ir perspektyvų akivaizdžiai nepakanka sėkmingam restruktūrizavimo proceso užbaigimui.

38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog apeliantė nepateikė įtikinamų įrodymų, kad per pusę restruktūrizavimo procesui likusių metų gali būti įgyvendintas įmonės pakeistas restruktūrizavimo planas, patvirtintas 2018 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkime, ir pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslai, iš esmės yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti pratęsti įmonės restruktūrizavimo trukmės terminą. Kaip minėta, su prašymu svarstyti restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo klausimą į pirmosios instancijos teismą iki restruktūrizavimo termino pabaigos net ir nebuvo kreiptasi. Pagal bylos aplinkybes teismo sprendimas nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą atitinka imperatyvias ĮRĮ nuostatas, restruktūrizavimo proceso tikslus bei kreditorių interesus ir dėl to yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindą.

39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė ĮRĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais motyvais, taip pat remiantis apeliacinės instancijos teismui pateiktais naujais įrodymais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Apeliantė yra atleista tik nuo žyminio mokesčio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau apeliantė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 25,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), todėl pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, šios išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš restruktūrizuojamos A. L. firmos „Alivila“ (juridinio asmens kodas 122349354) 25,80 Eur (dvidešimt penkis eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.