- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-08
- Bylos Nr.
- eII-813-1225/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00651-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Pupšytė
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.1.8Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 20-ANR_10906-2025 byloje ROIK: 25269528748.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 11 d. nutarimu A. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 200 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. A. J. nubaustas už tai, kad 2025 m. balandžio 4 d. 14.30 val. Kaune, R. Kalantos g. 27, vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, kuris yra po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė kitą ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusią transporto priemonę, ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 140.5, 140.7 punktus.
Šalies argumentai
Skunde A. J. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Institucijos nutarimą, užtikrinti, kad būtų surinkti visi įrodymai, įskaitant pradingusius vaizdo įrašus ir paaiškinti, kokie turėjo būti jo (apelianto) veiksmai vertinamoje situacijoje, jei pažeidimui nėra taikomas būtinasis reikalingumas.
Skunde nurodoma, kad situacija, dėl kurios buvo pažeistos KET taisyklės, susidarė ne dėl jo (apelianto) kaltės, o dėl kito vairuotojo pavojingo elgesio. Kito automobilio vairuotojas elgėsi agresyviai ir chuliganiškai – kelis kartus užkirto kelią, staigiai stabdė, taip tyčia sukeldamas avarines situacijas. Kito automobilio vairuotojas važiavo per ištisinę liniją, pėsčiųjų perėją, važiuodamas kelio viduriu. Be to, jo keleivis gestais pro langą ragino jį (apeliantą) sustoti, tai sukėlė realią grėsmę. Jo (apelianto) automobilyje buvo du mažamečiai vaikai, kurie labai išsigando. Siekdamas apsaugoti savo keleivių ir savo sveikatą, kirto ištisinę liniją ir persirikiavo į kitą eismo juostą. Veiksmai kelyje buvo atlikti dėl būtinojo reikalingumo – tai buvo bandymas išvengti avarijos, apsaugoti keleivius (ypač vaikus) bei pasitraukti nuo agresyviai besielgiančio vairuotojo. Kito vairuotojo pateikti vaizdo įrašai buvo pagrindinis įrodymas byloje. Iš 3 vaizdo įrašų 2 dingo, kuriuose policijos pareigūnų kūno kameromis buvo užfiksuoti kito vairuotojo provokuojantys veiksmai – tyčinis stabdymas, pavojingas manevravimas. Neturi KET istorijos, kuri pateisintų jam skiriamą bausmę. Skirta bausmė yra neteisinga ir neproporcinga, kadangi buvo nuo pavojaus besitraukiantis eismo dalyvis, o ne jį keliantis.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime prašoma skundo netenkinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodoma, kad vaizdo įrašas yra kertinis įrodymas nagrinėjamoje byloje. Apelianto pateikti argumentai jo kaltės nepaneigia ir yra nelogiški. Vaizdo įraše matyti, kad apelianto vairuojamas automobilis važiuoja antrąja eismo juosta iš paskos automobilio, kurį nusprendžia lenkti kertant dvigubą ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, į savo eismo juostą grįžta kirsdamas dvigubą ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją tik iš priekio priešprieša atvažiuojant automobiliui. Taip išvengia susidūrimo su juo kaktomuša. Lenkimą išvažiuojant į priešingą eismo juosta apeliantas pradeda pirmajai eismo juostai esant visiškai laisvai, todėl laikytina, kad atlikdamas šiuos veiksmus jis ne išvengė eismo įvykio ir apsaugojo keleivius bei save nuo grėsmių, kaip, kad jis nurodo savo skunde, o padarė grubius KET pažeidimus bei sukėlė grėsmę sau ir keleiviams. Byloje vertinami apelianto veiksmai, o ne kitų nagrinėjamoje situacijoje dalyvavusių eismo dalyvių. Institucija negali paneigti, kad apelianto nurodyto vairuotojo veiksmai galimai buvo priešingi teisei, provokuojantys, tačiau ši aplinkybė nesuteikė teisės jam daryti šiurkščius KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, ypač vertinant aplinkybę, kad automobilyje važiavo du mažamečiai vaikai.
Atsiliepime pažymėta, kad A. J. važiuoja paskui automobilį antrąja eismo juosta, pirmajai juostai esant laisvai. Jokios grėsmės apelianto atžvilgiu neįžvelgiamos, o skunde nurodyti kito automobilio vairuotojo veiksmai – staigus stabdymas, tuo labiau gestų rodymas, nekeltų jokių grėsmių, pasirinkus saugų atstumą nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, persirikiavus į kitą eismo juostą ar sustojus. Skunde nurodytas apelianto aplinkybes, kurios, jo nuomone, šalina atsakomybę, visiškai paneigia byloje esantis vaizdo įrašas. Vaizdo įrašai, kuriuose galimai galėjo būti užfiksuoti nurodyto automobilio vairuotojo padaryti KET pažeidimai ar provokuojantis elgesys ir kurie, pareiškėjo teigimu, yra dingę, būtų reikšmingi sprendžiant to vairuotojo patraukimą administracinėn atsakomybėn. Apeliantui neatimta teisė pranešti policijai apie vairuotojo įvykdytus KET pažeidimus bei teikti įrodymus toje administracinėje byloje.
A. J. teismo posėdyje skundą palaikė ir paaiškino, kad administracinį nusižengimą padarė ne iš tyčios, o dėl kito vairuotojo. Važiavo nuo VI forto žiedinės sankryžos kalnu žemyn link Petrašiūnų, pirmoje eismo juostoje buvo troleibusas, įjungė posūkį, nes žinojo, kad troleibusas žiedinėje sankryžoje važiuoja lėtai. Pradėjo rikiuotis ir iš paskos dideliu greičiu atvažiavo automobilis BMW, kuris vijosi, rodė gestus, signalizavo, mirksėjimas ilgosiomis šviesomis, leidžiant suprasti, kad automobilį BMW turėjo praleisti pirmą, prieš lenkiant troleibusą. Leistinu greičiu apvažiavo troleibusą ir grįžo į pirmąją eismo juostą, matė, kad automobilio BMW vairuotojas rodo gestus, jam taip pat parodė gestą. Šis gestas automobilio BMW vairuotoją supykdė, jis išvažiavo prieš jo (apelianto) vairuojamą automobilį ir greitai visiškai sustabdė automobilį. Pirmas užstabdymas buvo neprivažiavus tilto. Persirikiavo į antrąją eismo juostą, važiavo toliau, automobilis BMW vėl pasivijo ir vėl greitai visiškai sustabdė savo automobilį priešais. Antras sustabdymas taip pat buvo neprivažiavus tilto. Persirikiavo į pirmąją eismo juostą, automobilis BMW važiavo kiek toliau, važiavo 20 km/val. Galimai viduryje kelio ir vėl spaudė stabdį, rodė, kad jis (apeliantas) sustotų. Trečias sustabdymas buvo už greičio matuoklio Kalantos g. Tuo metu vaikai automobilyje prašė baigti, sutuoktinė ir vaikai prašė nesustoti. Automobilis BMW važiavo labai lėtai, laukė, kol bus pasivytas. Tik automobilį pasivijus, automobilis BMW nuspaudė stabdžio pedalą viduryje kelio. Policijos pareigūnai nematė, kad automobilis BMW buvo viduryje kelio, automobilis BMW buvo ant ištisinės linijos ir ant pėsčiųjų perėjos. Neturėjo kur trauktis, bandė važiuoti antrąją eismo juosta, tačiau tuo metu automobilis BMW įvažiavo į antrąją eismo juostą. Sumanė jį aplenkti. Automobilis BMW jo (apelianto) neįleido: spaudė greičio pedalą, automobilis BMW taip pat, spaudė stabdžio pedalą – automobilis BMW taip pat. Kol vyko pavojingo vairavimo epizodas, kitas automobilis turėjo keisti važiavimo greitį. Kai pamatė, kad yra filmuojami, automobilio BMW vairuotoja pradėjo dideliu greičiu važiuoti į priekį. Automobilis bent 2 kartus „užkišinėjo“, automobiliai, važiuojantys iš galo, naudojo garsinį signalą, nes sustabdė visą eismą. Susipažino su visais vaizdo įrašais, esančiais byloje. Negalėjo automobilio apvažiuoti per pirmąją eismo juostą, nes automobilis BMW važiavo kelio viduriu, pirmoji eismo juosta nebuvo laisva. Vaizdo įrašo 2 sek. matyti, kad automobilio BMW vidurys yra virš ištisinės linijos. Be to, pirmojoje juostoje stovėjo truputį išsikišęs automobilis šalikelėje. Nematė, ar tuo metu pirmojoje eismo juostoje buvo kitų automobilių, automobilis BMW „kirto ant stabdžių“, todėl net nenorėjo į ją važiuoti, būtų įvažiavęs į automobilio galinę dalį. Neturėjo pasirinkimo. Pripažįsta, kad išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Kelyje įvyko konfliktas gestais ir ženklais, vaikai automobilyje rėkė. Niekada gyvenime nebuvo patyręs tokio staigaus stabdymo prieš save. Dėl priešais važiavusio automobilio BMW staigaus stabdymo buvo pats 2 kartus pilnai sustojęs. Nenorėjo išlipti, nes žinojo, kad bus fizinis kontaktas. Nenusuko, nes nebuvo kur nusukti leidžiantis nuo kalno, visur ištisinis ženklinimas, nebent į kiemą, bet vis tiek būtų įvykęs konfliktas. Važiavo į Kauno marių aikštelę, o automobilis BMW jį (apeliantą) sekė. Automobilis BMW ir jis (apeliantas) iškvietė policijos pareigūnus. Jie policijos pareigūnams sakė, kad jį (apeliantą) kelis kartus stabdė, pripažino savo pažeidimus. Pirmasis ekipažas automobilio BMW vairuotojo klausė, kokią teisę turi stabdyti kitą automobilį, o atvažiavus antram ekipažui, kardinaliai situacija pasikeitė ir jam (apeliantui) buvo surašytas protokolas. Pirmasis ekipažas siūlė sprendimą skųsti, nes atrodė neteisinga. Automobilyje buvo vaikai ir sutuoktinė. Mano, kad automobilis, važiavęs šalia jo (apelianto), ir troleibusas turėjo matyti situaciją. Iš policijos pareigūno kūno kameros vaizdo ir garso įrašo matyti, kaip vairuotojas sako, kad „jo, suspaudžiau visus 3 paskutinius“. Policijos pareigūnas sakė, kad tikrai bus vaizdo įrašas, kuriame matyti situacija nuo VI forto žiedinės sankryžos. Per 12 metų vairavimo neturėjo nei vienos baudos už greičio viršijimą. Veiksmai nebuvo padaryti iš chuliganiškų paskatų, tai buvo būtinybė. Policijos pareigūnai gerai tyrimo neatliko, nes pateikęs prašymą susipažinti su vaizdo įrašais, policijos pareigūnai jam (apeliantui) pateikė tik vieną vaizdo įrašą. Bandė išvengti smūgio. Prašo sumažinti bausmę arba atleisti nuo atsakomybės.
Peržiūrėjus pirmąjį vaizdo įrašą, apeliantas nurodė, kad nuo 1 sek. iki 7 sek. matyti, kad buvo važiuojama viduriu per pėsčiųjų perėją ir ištisinę liniją, todėl pirmoji eismo juosta nėra laisva. Matyti, kaip pasislenka kamera, taigi staigiai stabdė ir staigiai gazavo. Liudytojo parodymai netikslūs, nes tuo metu, kai važiavo prieš eismą, jo langas buvo uždarytas. Negalėjo grįžti atgal, nes pristabdė ir tuo metu jie pristabdė, padidino greitį, jie taip pat.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą „BMW incidentas“, apeliantas nurodė, kad tai jo pateiktas vaizdo įrašas. Automobilio BMW vairuotoja žiūrėjo per veidrodėlį, jį (apeliantą) matė, bandė nepraleisti, kad negalėtų sugrįžti į savo pusę.
Peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašą, apeliantas nurodė, kad įrašas patvirtina, jog liudytojai norėjo jį (apeliantą) sustabdyti.
Liudytoja A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo Baršausko žiedinės sankryžos važiavo link Petrašiūnų. Pirmoje eismo juostoje stovėjo troleibusas, todėl sutuoktinis iš pirmos eismo juostos persirikiavo į antrą ir išgirdo garso signalą. Tuomet persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Antrojoje juostoje privažiavo automobilis BMW, kuris iš pirmos eismo juostos persirikiavo į antrąją eismo juostą ir staigiai sustabdė automobilį. Sutuoktinis vos spėjo sustabdyti automobilį. Sutuoktinis persirikiavo į antrąją eismo juostą, automobilis BMW taip pat ir staigiai sustabdė automobilį. Antras sustabdymas vyko Kalantos g., prie greičio matuoklio. Visas eismas sustojo iki 0 km/val. Automobilio BMW vairuotojas ir jame buvęs keleivis rankomis pradėjo mosikuoti, leisdamas suprasti, kad reikia sustoti. Sutuoktiniui pasakė nesustoti, nes automobilyje BMW buvęs vyras atrodė agresyvus. Automobilį BMW vairavo moteris. Galimai po susimojavo automobilis BMW dar kartą užstabdė, vyras vėl turėjo pilnai sustabdyti transporto priemonę. Trečią kartą sustojo galimai prie degalinės „Neste“. Automobilis BMW atitrūko į priekį ir pradėjo važiuoti dviejų juostų viduryje. Sutuoktinis, bandydamas apvažiuoti automobilį BMW, išvažiavo prieš eismą. Sutuoktinis nežinojo, ką daryti. Automobilis BMW ne tik važiavo viduryje kelio, tačiau stabdė ir gazavo, stabdė ir gazavo. Vaikai gale rėkė, buvo stresas ir pačiai. Suprato, kad reikia pradėti filmuoti telefonu. Pradėjus filmuoti, automobilis BMW viduryje dviejų juostų spaudė tai greičio pedalą, tai stabdžio pedalą. Kai pamatė, kad filmuoja, automobilis BMW pavažiavo į priekį ir tarsi apsiramino. Tą dieną buvo vaiko gimtadienis, planavo vaikus nuvežti į Kauno marių aikštelę pažaisti. Automobilis BMW sekė iš paskos, todėl atvažiavus, iškvietė policijos pareigūnus. Automobilyje vaizdo registratoriaus nebuvo. Automobilis BMW pasirodė gerokai anksčiau, nei pradėjo filmuoti. Mano, kad automobilio BMW vairuotojo elgesys buvo netinkamas. Tai buvo piktybiškas elgesys.
Liudytoja G. K. teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo nuo VI forto žiedinės sankryžos link Kalantos g. Pradedant leistis nuo kalno, persirikiavo į antrą eismo juostą. Jie iš karto „užkišo“, sukeldami avarinę situaciją, turėjo staigiai stabdyti. Nepasakys, ar tuo metu buvo didesnių gabaritų transporto priemonių. Automobilis, kuris „užkišo“, važiavo leistinu greičiu. Nepamena, ar naudojo garsinį signalą. Tai elektrinis automobilis, šiek tiek atleidus greičio pedalą, automobilis stabdo. Kiek pavažiavus, jie sugrįžo atgal į pirmąją eismo juostą. Važiuojant, automobilio vairuotojas parodė necenzūrinį gestą. Nesuprato, kas vyksta. Važiuojant toliau, sutuoktinis pasakė ir pamatė, kad automobilis kerta dvigubą ištisinę liniją ir važiuoja prieš eismą. Pati nevažiavo viduryje kelio. Persirikiavo į pirmą eismo juostą. Vyras iškvietė policijos pareigūnus, o juos iškvietus, važiavo automobiliui iš paskos. Žiūrėjo, kad automobilio vairuotojas nepabėgtų. Kol laukė policijos, su asmenimis nebendravo. Visą filmuotą medžiagą pateikė policijos pareigūnams nuo pat automobilio „užkišimo“.
Šalies argumentai
L. T. K. teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo VI forto žiedinėje sankryžoje, iš pirmos eismo juostos nusuko link R. Kalantos g. Priešais važiavo automobilis „Audi“, kuris, R. Kalantos g. persirikiavus į antrą eismo juostą, taip pat persirikiavo į antrą eismo juostą, užtverdamas kelią, sukeldamas avarinę situaciją. Nematė, ar tuo metu pirmojoje eismo juostoje buvo kitų transporto priemonių. Tuo metu priešais automobilį „Audi“ važiavo troleibusas ar autobusas. Tai matydami, iš anksto persirikiavo į antrąją eismo juostą. Automobilio „Audi“ vairuotojas tai turbūt vėliau pastebėjo, nors važiavo priešais. Tuo metu, kai automobilis „Audi“ „užkišo“, buvo filmuojama. Buvo priversti stabdyti, sutuoktinė panaudojo garsinį signalą. Automobilis „Audi“ dar pristabdė, vėliau pavažiavo ir persirikiavo į pirmą eismo juostą. Tik priartėjus prie adreso Kalantos g. 49, Kaunas, pamatė, kad priekyje yra transporto priemonių. Automobilio „Audi“ vairuotojas rodė necenzūrinius ženklus. Toliau nuvažiavo antra juosta. Pamatė, kad automobilis „Audi“ pradeda vytis antrąja eismo juosta, nors pirmoji eismo juosta buvo laisva. Prie pėsčiųjų perėjos buvo punktyrinė ištisinė linija, todėl į pirmąją eismo juostą negalėjo persirikiuoti. Pamatė, kad automobilis „Audi“ lenkia prieš eismą ir sugrįžo į antrąją eismo juostą. Pamatė, kad automobilio „Audi“ vairuotojas filmuoja. Įjungė filmavimą, iškvietė policijos pareigūnus, važiavo paskui automobilį „Audi“. Tuo metu vyko kaip keleivis, vairavo sutuoktinė. Sutuoktinė galėjo važiuoti kelio viduryje nebent, kai traukėsi tuo metu, kai automobilis „Audi“ važiavo prieš eismą, neatsimena. Važiavo elektriniu automobiliu, kuris automatiškai stabdosi, kai atleistas greičio pedalas. Policijos pareigūnams nesakė, kad bandė sustabdyti automobilio „Audi“ vairuotoją dėl to, kad jis elgėsi neadekvačiai. Turėjo įtarimų, kad automobiliu „Audi“ važiavo ir vaikai, tačiau tuo įsitikino, kai išlipo iš automobilio. Policijos pareigūnams sakė, kad nustebo, jog automobilyje „Audi“ yra vaikai. Rankų per langą neiškišo ir gestų nerodė. Sutuoktinės langas buvo galimai atidarytas, nes automobilyje „Audi“ lyg šnekėjosi, kai jis važiavo prieš eismą, todėl klausėsi. Nemano, nepastebėjo, kad sutuoktinė rodė gestus.
Skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
A. J. apeliaciniame skunde, taip pat ir nagrinėjant bylą teisme, savo kaltės nepripažino. Apeliantas tvirtino, kad situacija, dėl kurios buvo pažeistos KET, susidarė dėl kito automobilio vairuotojo pavojingo ir chuliganiško elgesio, o jo (apelianto) veiksmai buvo atlikti dėl būtinojo reikalingumo.
Apeliantui neigiant kaltę dėl pavojingo vairavimo, pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Skundžiamu nutarimu apeliantas buvo nubaustas už tai, kad kelyje, kuriame yra po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusią transporto priemonę. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių duomenų ir apelianto teisme duotų paaiškinimų, A. J. neneigė aplinkybės, kad kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą. Šios aplinkybės taip pat nurodytos G. K. ir A. J. rašytiniuose paaiškinimuose, 2025 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl administracinio nusižengimo protokolo. Ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimo bei išvažiavimo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą faktą patvirtino ir teisme kaip liudytojai apklausti abiejų automobilių keleiviai – A. J. ir T. K..
Tačiau apeliantas, pripažinęs patį KET pažeidimo faktą, vis tik tvirtino, kad KET pažeidžiantys veiksmai buvo atlikti dėl būtinojo reikalingumo. Skunde, taip pat ir teismo posėdyje apeliantas tvirtino, kad dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimas ir išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą buvo sąlygotas automobilio BMW vairuotojos agresyvaus, chuliganiško ir pavojingo elgesio, kai ji kelis kartus automobiliu užkirsdavo kelią ir staigiai stabdydavo, taip tyčia sukeldama avarines situacijas, bandant aplenkti – padidindavo greitį ir trukdė tai padaryti, pavojingai manevravo kelyje.
Įstatymų leidėjas ANK apibrėžė situacijas (aplinkybes), kurioms esant asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. Viena tokių aplinkybių – būtinasis reikalingumas. ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo (ANK 16 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Teismo vertinimu, šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą A. J. atliktus, KET pažeidžiančius veiksmus vertinti, kaip atliktus susiklosčius būtinojo reikalingumo situacijai. Nors apeliantas tvirtino, kad KET pažeidė siekdamas apsaugoti savo ir automobilio keleivių sveikatą, išvengti eismo įvykio, šią versiją paneigia byloje esantys vaizdo įrašai. Automobilio BMW vaizdo registratoriumi užfiksuotos apelianto išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, kertant dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, aplinkybės paneigia A. J. versiją, kad tuo metu jis objektyviai neturėjo galimybės pasirinkti kitokį elgesio variantą, kaip tik kirsti dvigubą ištisinę kelio ženklinimo juostą ir išvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą juostą. Iš vaizdo įrašų matyti, kad nors iš tikrųjų yra matomas galimas automobilio BMW važiavimo greičio kitimas (pristabdymas ir pagreitėjimas), tačiau A. J. tuo metu nebuvo jokių kliūčių išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, sumažinti greitį, jeigu pagal faktinę situaciją tai buvo reikalinga, persirikiuoti į pirmą eismo juostą, kuri, kaip matyti iš vaizdo įrašų, tuo metu buvo laisva. Automobilio BMW vaizdo registratoriaus vaizdo įraše užfiksuotos dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimo ir išvažiavimo į priešingos krypties eismo juostą aplinkybės atitinka ir teisme apklaustų liudytojų G. K. ir T. K. duotus paaiškinimus.
Nors kaip liudytoja apklausta A. J. teismo posėdyje teigė, kad jos sutuoktinis (A. J.) prieš eismą išvažiavo dėl automobilio BMW vairuotojos veiksmų, nurodydama, kad BMW ne tik važiavo viduryje kelio, tačiau vis stabdė ir „gazavo“, vis tik liudytoja nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų vaizdo registratoriaus įraše užfiksuotas bei liudytojų G. K. ir T. K. nurodytas aplinkybes, kad tuo metu, kai apeliantas kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo juostą ir išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą, bandydamas lenkti BMW automobilį, būtinojo reikalingumo situacijos nebuvo. Nei apeliantas, nei liudytoja A. J. nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog apeliantas KET pažeidimą padarė siekdamas pašalinti jam ar kitiems asmenims, jų turtui gresiantį pavojų. Tokios aplinkybės neužfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
Apelianto ir liudytojos A. J. nurodytos aplinkybės dėl automobilio BMW vairuotojos provokuojančių veiksmų ir galimai padarytų KET pažeidimų, pavojingai manevruojant, sudarant avarines situacija, A. J. kaltės ir atsakomybės dėl jo paties padaryto KET pažeidimo nešalina. Šioje byloje kito automobilio vairuotojo administracinės atsakomybės klausimas nėra sprendžiamas, teismas bylą nagrinėja skundo ribose ir tik dėl to asmens, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas. Vertinamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad A. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Jo kaltę įrodo tyrimo metu surinkti ir Institucijos teisingai įvertinti įrodymai, kurių visuma paneigia apelianto versiją dėl būtinojo reikalingumo situacijos buvimo.
Skunde, taip pat ir teismo posėdyje buvo akcentuojamos aplinkybės, kad tyrimo metu sąmoningai nebuvo pateikti du iš trijų vaizdo įrašų, kurie buvo fiksuoti automobilio BMW vaizdo registratoriumi. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismui persiuntus apelianto skundą su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, buvo pateikti ir vaizdo (garso) įrašai (įkelti į aktyvią nuorodą, iš kurios įrašyti į kompaktinį diską). Siekiant patikslinti aplinkybę dėl vaizdo įrašų, buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašant informuoti, ar teismui buvo pateikti visi vaizdo įrašai, kurie buvo įkelti iš automobilio BMW vaizdo registratoriaus. Gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad visi įrašai įkelti į aktyvią nuorodą, kuri buvo nurodyta lydimajame rašte (siunčiant skundą ir bylos medžiagą nagrinėti teismui). Atsižvelgus į pateiktų vaizdo įrašų turinį, jų sąsajumą su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, nėra pagrindo manyti, kad dalis įrašų sąmoningai nebuvo pateikti, siekiant nuslėpti tikruosius įvykio kaltininkus, kaip skunde teigia apeliantas. Iš skunde nurodytų argumentų, teisme teiktų apelianto paaiškinimų matyti, kad, A. J. įsitikinimu, nebuvo pateikti įrašai, susiję su BMW vairuotojos veiksmais iki jam (apeliantui) pažeidžiant KET, tačiau visų pirma pažymėtina, kad duomenų pakankamumo reikalavimas nesuponuoja tyrimą atliekančių pareigūnų surinkti ir į bylą pateikti visus įmanomus įrodymus. Duomenų turi būti surinkta tiek, kad jų pakaktų išvadoms dėl asmens kaltės pagrįsti arba jo nekaltumui įrodyti. Tokių duomenų šioje byloje yra pakankamai. Be to, kaip jau nurodyta pirmiau, kitų eismo dalyvių galimai padaryti KET pažeidimai, geros moralės ir abipusės eismo dalyvių pagarbos reikalavimo galimai neatitinkantys veiksmai, nesuteikia apeliantui teisės taip pat pažeisti KET reikalavimus ir nešalina jo atsakomybės dėl jo paties padaryto KET pažeidimo.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad jam buvo paskirta neteisinga ir neproporcinga nuobauda. Sutikti su tokiu vertinimu teismas neturi pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą, vadovaujamasis bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais, įtvirtintais ANK 32 straipsnyje, pagal kurį administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
A. J. savo kaltės nepripažino, nesigailėjo, atsakomybės dėl padaryto KET pažeidimo neprisiėmė. Jo atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad apeliantas administracine tvarka buvo baustas (vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą nesumokėjimas, įvažiavimas į sankryžą ir jos pravažiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui, sustojimas ir stovėjimas vietoje kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje), nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nėra itin atsakingas vairuotojas, anksčiau buvo baustas ir už realų pavojų eismo saugumui keliančių nusižengimų padarymą (įvažiavimą į sankryžą ir jos pravažiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui), jo padarytas nusižengimas, dėl kurio nagrinėjama ši byla, yra šiurkštesnis ir pavojingesnis už ankstesnius KET pažeidimus ir tai suponuoja pagrindą išvadai, kad iš ankstesnio savo patyrimo apeliantas nepasimokė, jam taikytos nuobaudos nuo tolesnio KET pažeidimų darymo nesulaikė. Šių aplinkybių visuma, padaryto nusižengimo pavojingumas, leidžia daryti išvadą, kad Institucijos nutarimu paskirta lygi vidurkiui 200 Eur bauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, buvo individualizuotos tinkamai ir nelaikytinos akivaizdžiai neproporcingomis.
Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir pagrįstai pripažino A. J. pripažino kaltu dėl ANK 420 straipsnio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Paskirdama A. J. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, Institucija ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė, nuobaudą individualizavo tinkamai. Institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-10906-2025, byloje ROIK: 25269528748, nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.