Alytaus apylinkės teismo nutartis

2021-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-322-791/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-29
Bylos Nr.
T-322-791/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Byla Nr. T-322-791/2021
Teisminio proceso numeris nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1
(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 29 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nuosprendžiu išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas, nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, laisvės atėmimu 12 metų.

Bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 3 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 24 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2013 m. spalio 15 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo, 2021 m. kovo 2 d. priėmė nutarimą taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas 1 kartą, yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pataisos namuose nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. dirbo bibliotekininku, 2020 m. rugsėjo 8 d. perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į Alytaus (duomenys neskelbtini) ir dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, teigia, kad lygtinio paleidimo atveju tęstų darbą šioje įmonėje. Pristatė pažymą, išduotą 2021 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini), apie atskaitymus iš atlyginimo, kurioje pažymima, kad šios įmonės duomenimis jų darbuotojas D. B., neturi jokių įsiskolinimų antstoliams ar kitoms institucijoms, kadangi įmonė nėra gavusi apie tai jokios informacijos. Patikrinus Administracinių nusižengimų registro duomenis, jam paskirtų ir nesumokėtų baudų suma yra 150 Eur. Bausmės atlikimo laikotarpiu pataisos namuose administracine tvarka nebaustas. Socialinius ryšius palaiko su buvusia žmona ir dviem savo dukromis, sugyventine. Su mama, broliu, artimaisiais santykius apibūdina kaip labai gerus. Su artimaisiais bendrauja telefoninių pokalbių metu, du kartus buvo išvykęs į trumpalaikę išvyką į namus, grįžo laiku ir be pažeidimų. Nuteistasis santūrus, pasižymi brandžiais, adaptyviais nerimo ir streso įveikos įgūdžiais, labai atsargiai atsirenka su kuo bendrauti, kaip teigia, gyvenimiška patirtis išmokė pernelyg nepasitikėti žmonėmis. Savęs vertinimas grindžiamas racionaliu savęs vertinimu, geba įvardinti savo stipriąsias puses ir savybes, kurios galėjo turėti įtakos kriminalinio elgesio apraiškoms. Pasižymi itin gerai išugdytais introspekcijos gebėjimais. Geba reflektuoti kalbant apie savo išgyvenimus, patirtį. Praeityje nuteistajam buvo būdingas impulsyvus elgesys, tačiau pastaruoju metu jis linkęs labiau įvertinti ir apgalvoti sprendimus įvairių socialinių situacijų metu. Agresijos vartojimo ar savitvardos praradimo atvejai gyvenimo stiliuje ar nusikaltimuose pasireiškę nebuvo. Sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, atpažįsta pasirinkimus, kurie vedė į negatyvias pasekmes turėjusius įvykius. Supranta savo atsakomybę dėl problemų atsiradimo ir yra motyvuotas jas spręsti. Priklausomybių ir žalingų įpročių neturi. Siūlomą intervenciją priima noriai, aktyviai dalyvauja grupių užsiėmimų metu. Turi realistinius ateities tikslus, geba numatyti uždavinius jiems pasiekti, pasižymi gerai išugdytais prognostiniais įgūdžiais, yra atsparus aplinkos įtakai. Kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nebūdingos. Supranta būtinybę laikytis įstatymų, reiškia norą būti visuomenės dalimi. Nuostatos į priežiūrą palankios, yra mandagus ir geranoriškas bendraujant su darbuotojais. Nors bausmės atlikimo metu buvo baustas 4 kartus, tačiau nuobaudos šiuo metu negaliojančios, yra skatintas 11 kartų, įvertinus nuteistojo gerą elgesį buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Nuteistasis vykdo ne tik privalomas, bet ir papildomas resocializacijos priemones, aktyviai prisidėjo organizuojant renginius. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pirminio vertinimo metu (2013 m. spalio 24 d.) buvo 47 balai - vidutinė, šiuo metu vertinama 35 balais - žema. Komisija sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis D. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Komisijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimą atsisakoma patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. B. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, taigi, egzistuoja įstatyme numatytas formalusis pagrindas lygtiniam paleidimui. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 11 kartų. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi, jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, įgalinančias spręsti apie akivaizdžios pažangos padarymą ir leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad, nors D. B. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo D. B. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 35 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir 15 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu dar galėtų sumažinti. Lyginant pirmojo 2013 m. spalio 24 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir šio trečiojo rizikos vertinimo rezultatus, matyti, kad nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 12 balų: nuo 47 balų iki 35 balų, kas nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo pažangos. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir yra žema, tačiau šis faktorius irgi negali būti absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, teismas nemano, kad rizikos sumažėjimas 12 balų per septynerius su puse metų duoda pagrindą spręsti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Toks nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tik vienas iš aukščiau paminėtų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui būtinų kriterijų. Be to, paminėtas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (35 balai) dar yra labai artimas vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai (41-99 balai pagal OASys vertinimo metodiką).

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad D. B. bausmės atlikimo metu 11 kartų skatintas. Ši aplinkybė yra asmenį charakterizuojanti teigiamai, tačiau tinkamai elgtis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, be to paskutinis paskatinimas nuteistojo yra gautas daugiau nei prieš metus laiko – 2020 m. vasario 11 d. Tuo labiau, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo ir 4 kartus nubaustas už drausmės pažeidimus, tame tarpe ir už grubius (mobilaus ryšio telefono turėjimą – 2 nuobaudos, administracijos nurodymų nevykdymą ir kt.). Dar daugiau, be drausminių nuobaudų buvo fiksuoti ir 4 drausmės pažeidimai, už kuriuos nuteistajam nebuvo skirtos nuobaudos, kas, kaip ir nuobaudos, jį charakterizuoja neigiamai ir nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo pažangos.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pataisos namų pareigūnų pateikta socialinio tyrimo išvada apie nuteistąjį yra prieštaringa, nes socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte pažymėta, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi savo padarytų pasirinkimų, bando pasimokyti iš savo patyrimo, kad ateityje nekartoti tų pačių klaidų, tuo tarpu socialinio tyrimo išvados 4.1 punkte jau nurodoma priešingai, t. y., kad nuteistasis pagal nuosprendį ir teismo metu kaltės neprisipažino, šiuo metu padaryta nusikaltimą vertina panašiai, sakosi kad kaltės nepripažįstąs ir šiuo metu. Tokiu būdu, teismui nėra visiškai aišku, dėl kokių padarytų pasirinkimų nuteistasis gailisi ir iš kokio savo patyrimo bando pasimokyti, jei save laiko nekaltu dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotikų.

Dėl nuteistojo kaltės nepripažinimo teismas mano, kad D. B. kaltės nepripažinimas parodo jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Tai, kad nuteistasis iki šiol savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigia, tuo tarpu, kai yra įsiteisėję Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai, kuriais neginčijamai jo kaltė yra nustatyta, rodo, jog D. B. pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Jeigu asmuo būdamas įkalinimo įstaigoje nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl jų nesigaili, nėra pagrindo manyti, kad tai jis padarys išėjęs į laisvę ir nenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nuteistajam nebūdingos, tačiau akcentuotina, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje, kas rodo, jog jis veikė pagal grupėms būdingą elgsenos modelį, vertybių bei nuostatų sistemą. Šių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius bei atsisakyti bendravimo su kriminalinę patirtį turinčiais neigiamos reputacijos asmenimis.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi artimų žmonių ratą, su kuriais palaiko glaudžius ryšius, laisvėje įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi darbinę patirtį, pilnai pragyvenęs iš legaliai uždirbtų pajamų, teigė, kad pinigų viskam užtekdavo, tačiau net ir netrūkstant pinigų pragyvenimui jis sugebėjo būti du kartus nuteistas už labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus ir tai leidžia daryti išvadą, kad net ir pakankamos pajamos nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo. Be to, nuteistasis vengė atlikti teismo skirtą bausmę. Nors ankstesnė kriminalinė nuteistojo patirtis ir negali būti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek ankstesni teistumai atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, ji neturėtų būti sumenkinama. Taip pat išlieka nuteistojo kriminogeninis veiksnys - ankstesni nusikaltimai (kriminalinė istorija) ir tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Tuo labiau, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartimi jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 3 metų 11 mėnesių 27 dienų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai, kad D. B., nepasibaigus šiam terminui vėl padarė naują labai sunkų nusikaltimą, rodo, kad nuteistasis iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, kad jis turi jau susiformavusias nuostatas daryti nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Nuteistasis buvo pateikęs Komisijai išduotą (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad jis, pritaikius lygtinį paleidimą, tęstų darbą šioje įmonėje. Teismas pažymi, kad ši pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis akcentuoja išsilavinimo, darbo šeimos svarbą. Tokį Socialinio tyrimo išvados teiginį teismas vertina kritiškai, nes šį sunkų nusikaltimą, už kurį dabar atlieka bausmę, D. B. padarė turėdamas šeimą, dukras, darbą ir aukštąjį išsilavinimą, ir tai jo vis tiek nesulaikė nuo labai sunkaus nusikaltimo padarymo.

Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos šiuo metu tinkamai įvertinta, nes bausmę atlikti jis perkeltas į lengvąją grupę, vėliau – į (duomenys neskelbtini). Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra labai didelė (bausmės pabaiga 2024 m. lapkričio 24 d.).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo D. B. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis D. B. vis dar neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Komisijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimą dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja V. D.