- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2S-1648-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08521-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- K. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui V. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K. ir prašo: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos po 250 Eur kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, tvarkomą uzufrukto teise motinos K. M. išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymo įsiskolinimą 8 697,32 Eur; 3) nustatyti vaikų A. K. ir N. K. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina – K. M.; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį sūnų išlaikymui, tvarkomą motinos uzufrukto teise, kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad ieškovė šiuo metu negali užtikrinti minimalių savo sūnų poreikių, galimybės ateityje taip pat apribotos, atsakovas, gyvendamas skyriumi nuo vaikų, neteikia sūnums išlaikymo, todėl prašo prašymą tenkinti.
3. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė neprieštaraujanti prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, kad prašomo priteisti laikino išlaikymo vaikams dydis siejamas su minimaliais jų poreikiais.
4. Atsakovas V. K. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės K. M. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. K. nepilnamečiams vaikams A. K. ir V. K. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur kiekvienam vaikui nuo prašymo pateikimo dienos (2022 m. balandžio 8 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; paskyrė ieškovę K. M. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės išdėstytas aplinkybes, Tarnybos išvadą, į tai, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, padarė išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti laikiną periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
7. Preliminariai vertindamas byloje pateiktus ir viešus duomenis, teismas nustatė, kad abi ginčo šalys gauna nuolatines pajamas, ieškovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis šioje proceso stadijoje dar nėra gerai žinoma. Ieškovė ieškinyje nurodė ir detaliai aptarė vaikų poreikius. Duomenų apie šalių turimas mėnesines išlaidas, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių, šioje proceso stadijoje taip pat nėra.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mažai argumentuotas, tačiau prašomas išlaikymo dydis atitinka orientacinius kriterijus. Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro apie 518 Eur (t. y. apie 259 Eur išlaikymas laikomas orientaciniu). Teismas nurodė, jog orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia.
9. Atsižvelgęs į išdėstytą, preliminariai įvertinęs byloje susiklosčiusias aplinkybes, teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę tenkino iš dalies, t. y. nepilnamečiams vaikams priteisė po 230 Eur kas mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos (2022 m. balandžio 8 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atsakovas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį, išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo V. K. atžvilgiu taikymo ir netenkinti ieškovės K. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ginčijama nutartimi teismas faktiškai tenkino nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštus materialius reikalavimus dėl išieškojimo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš apelianto, preziumavo vaikų išlaikymo teisių civilinės bylos nagrinėjimo metu pažeidimą, kuris objektyviai neegzistuoja.
10.2. Apeliantas yra suteikęs asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nuolatiniam gyvenimui tiek savo nepilnamečiams vaikams, tiek ieškovei. Ieškovė nepatiria išlaidų būsto nuomai, o tokias išlaidas patiria apeliantas.
10.3. Ieškovė pripažįsta, jog atsakovas vaikams nupirko keletą kartų rūbų, taip pat sumoka sūnaus A. K. futbolo būrelio 30 Eur mėnesines išlaidas, abiejų vaikų mėnesines telefono išlaidas. Ieškovė prieštarauja savo teiginiams, kad apeliantas neprisideda prie savo vaikų išlaikymo.
10.4. Pažymi, kad apeliantas kas savaitę (ieškovės prašymu ir dažniau) lanko vaikus, praleidžia su jais laiką, nuperka reikalingų daiktų, teikia kitą įvairų materialinį aprūpinimą. Nepilnamečių vaikų poreikiai lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra tenkinami. Ieškovė negali pateikti duomenų (nes jie neegzistuoja), kad apeliantas nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. kuriuo nors laikotarpiu buvo apleidęs šeimą ir ja nesirūpino. Apeliantui išsikėlus, su ieškove buvo susitarta būtent dėl tokio nepilnamečių vaikų priežiūros, aprūpinimo ir bendravimo su jais modelio, koks yra nusistovėjęs šiuo metu.
10.5. Nesant nepilnamečių vaikų išlaikymo teisių civilinės bylos nagrinėjimo metu pažeidimo grėsmės, ieškovei nepateikus duomenų, jog tokia grėsmė galėtų kilti ateityje, teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
10.6. Apelianto turtinė padėtis yra sunki, o papildomo nepilnamečių vaikų išlaikymo priverstinis priteisimas iš apelianto yra neproporcinga priemonė nagrinėjamos bylos tikslams pasiekti.
10.7. Iš apelianto šiuo metu išieškoma bendra 30 000 Eur viršijanti suma, jo banko sąskaita yra areštuota dėl vykdomosiose bylose vykdomo piniginių lėšų nurašymo. Apeliantas gauna nedideles pajamas dėl nepilno darbo laiko.
10.8. Teismas neturėdamas įrodymų apie apelianto turtinę padėtį, nesant duomenų apie tikruosius ieškovės ir apelianto nepilnamečių vaikų poreikius, nepagrįstai remdamasis abejonėmis apie nepilnamečių vaikų išlaikymo teisių pažeidimą bei neteisingai taikydamas procesines teisės normas, reglamentuojančias laikino materialinio išlaikymo taikymo teisinius pagrindus, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
11. Ieškovė K. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo V. K. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė šiuo metu negali užtikrinti minimalių vaikų poreikių; galimybės ateityje taip pat ribotos, o atsakovas neteikia vaikams išlaikymo. Teismas teisingai įvertino prioritetinius vaikų interesus.
11.2. Ieškovės turtinė padėtis dar pablogėjo, kadangi V. K. priklausančiam butui paskelbtos varžytynės (numatoma varžytynių pabaiga – 2022 m. birželio 6 d.); ieškovė nuo 2022 m. birželio 1 d. butą nuomosis. Pažymi, kad už komunalinius patarnavimus mokėjo ieškovė, todėl atsakovas už nuosavybės teise priklausantį būstą jokių išlaidų nepatyrė.
Šalies argumentai
11.3. Apelianto turtinė padėtis ir jo skolos neatleidžia jo nuo vaikų išlaikymo. Mano, kad tuščios sąskaitos nereiškia sunkios turtinės padėties. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas atsiskaito grynaisiais pinigais. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės eksploatuojamos ir duoda naudą. Pardavus bent vieną transporto priemonę, pinigų vaikų išlaikymui užtektų. Be to, atsakovas pats nusprendė gyventi atskirai, nuomotis atskirą būstą. Vienkartinis rūbų pirkimas nereiškia nuolatinio vaikų išlaikymo. Pasak ieškovės, atsakovas vaikais nesirūpina, neteikia išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Tiek atsakovas su atskiruoju skundu, tiek ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Apeliantas pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 2021 m. vasario 1 d. ir 2021 m. spalio 30 d. buto nuomos sutartis, išrašą iš V. K. banko sąskaitos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymas apie gaunamą darbo užmokestį, duomenis iš rekvizitai.lt apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė pateikė antstolės B. Palavinskienės 2022 m. gegužės 5 d. pranešimą apie buto (duomenys neskelbtini), priverstinį pardavimą iš varžytynių.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas, teikdamas naujus įrodymus, visiškai neargumentavo poreikio teikti naujus įrodymus po skundžiamos nutarties priėmimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui buvo nustatęs terminą atsiliepimui į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti, tačiau pastarasis tokia teise nepasinaudojo, argumentų bei įrodymų, reikšmingų sprendžiant laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams taikymo klausimą, nenurodė ir nepridėjo. Ieškovės pateiktas įrodymas surašytas po ieškinio pateikimo teismui, ir patvirtina aplinkybes, kuriomis ieškovė nesirėmė nei ieškinyje, nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl toks įrodymas iš esmės negalėtų turėti įtakos vertinant teismo sprendimo teisėtumą. Kita vertus, atsižvelgdamas į tai, kad naujai teikiamais dokumentais šalys grindžia savo argumentus apeliaciniame procese, į tai, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis bei interesais, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto bei ieškovės naujai teikiamus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo esmės
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo) taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš šiame straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas taip pat nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
18. Apeliantas nurodo, jog ginčijama nutartimi teismas faktiškai tenkino nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštus materialius reikalavimus dėl išieškojimo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš apelianto (reikalavimas sumažintas tik 20 Eur (nuo 250 Eur iki 230 Eur), preziumavo vaikų išlaikymo teisių civilinės bylos nagrinėjimo metu pažeidimą, kuris objektyviai neegzistuoja.
19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atskirojo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
20. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrūkstamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas yra sąlyga, leidžianti užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, kaip minėta, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
21. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat aiškiai nurodė, kad laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą. Taigi apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad ginčijama nutartimi teismas faktiškai tenkino nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštus materialius reikalavimus.
22. Apeliantas taip pat nurodo, jog ieškovė, pripažindama, kad atsakovas keletą kartų vaikams nupirko rūbų, sumoka sūnaus A. K. futbolo būrelio 30 Eur mėnesines išlaidas, vaikų telefono išlaidas, prieštarauja savo teiginiams, kad apeliantas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Apeliantas akcentuoja, jog jis yra užtikrinęs ieškovės bei nepilnamečių vaikų poreikį būstui, o pats patiria būsto nuomos išlaidas, be to, kas savaitę lanko vaikus, nuperka reikalingų daiktų.
23. Pažymėtina, jog be būsto, tėvai turi užtikrinti ir kitus būtinus vaikų poreikius. Apeliantas, teigdamas, jog ieškovė negali pateikti faktinių duomenų, kad apeliantas nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. buvo apleidęs šeimą ir ja nesirūpino, pats jokių įrodymų apie nuolatinį išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą, nepridėjo.
24. Šalių procesinių dokumentų turinys leidžia daryti išvadą, kad šalys nesutaria dėl išlaikymo bei jo dydžio, todėl siekdamas, kad būtų užtikrinti nepilnamečių vaikų kasdieniai poreikiai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą.
25. Atskirojo skundo argumentai, susiję su apelianto turtine padėtimi, taip pat atmestini, jie nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutartį.
26. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687-2020).
28. Nagrinėjamu atveju duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius nėra, o aplinkybių apie ribotas galimybes dirbti bei gauti didesnes pajamas apeliantas nenurodė. Be to, apelianto argumentai bei pateikti įrodymai, kuriais jis grindžia savo turtinę padėtį yra prieštaringi. Nors atsakovas pateikė pažymas apie gautą darbo užmokestį, kuris siekė 57,50 Eur bei 26,45 Eur per mėnesį (iš viso 83,95 Eur), apeliantas nurodo, jog patiria išlaidas būsto nuomai, kurios pagal pateiktą 2021 m. spalio 30 d. Nuomos sutartį siekia 520 Eur per mėnesį, taip pat sutartyje numatyta nuomininko pareiga papildomai apmokėti už komunalines paslaugas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neatskleidė visų savo pajamų šaltinio.
29. Kita vertus, priimdamas skundžiamą nutartį teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovo turtinė padėtis šioje proceso stadijoje dar nėra gerai žinoma, į tai, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, be to, spręsdamas dėl priteisino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė ir į orientacinius kriterijus.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013).
31. Apelianto nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas yra per didelis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį ir privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.