Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. buvo kaltinama tuo, kad nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui. 2019 m. gegužės 24 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte, konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą G. K., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent mažametei dukrai G. K. rankomis laikantis už durų rankenos, traukė ją už rankų ir tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į galvą, tuo padarydama mažametei nukentėjusiajai G. K. poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji R. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną kaip visada atsikėlė apie 6.10-6.15 val. ir nusileido į virtuvę gaminti vaikams pusryčius. Maždaug po 6.20 val. pažadino dukrą, kad keltųsi pusryčiauti. Dukra atėjo ir pradėjo jos klausinėti, ką valgyti. Pasiūlė dukrai iš pradžių košę, dukra iš pradžių pasakė, kad nenori, paskui vėl paklausė, ką jai valgyti, tada pasiūlė karštų sumuštinių - atsisakė. Dukra vėliau nebeatsakinėjo ar nori, ar nenori valgyti, o tiesiog nuolat kartojo „ką man valgyti?“. Siūlė sausų pusryčių, dešrelių, tai kas buvo šaldytuve, kad galėtų pasirinkti, bet į jos pasiūlymą nuolat buvo kartojama „ką man valgyti“, šiuos žodžius dukra pakartojo galbūt 40 kartų, jeigu nedaugiau. Galėjo siūlyti bet ką, vis tiek netiko, nes tai buvo jos eilinis isterijos priepuolis. Tie isterijos priepuoliai nebūna dažni, bet jie trunka pakankamai ilgai, ir tik tada, kai tėvas būna namie, siekiant jo dėmesio. Dukra bando išprovokuoti konfliktą, kad vėliau tėvas parodytų, koks jis geras, o mama yra bloga. Tėvas po konflikto neleidžia dukters į mokyklą, veža ją į „McDonalds“, piceriją, į visokias pramogas, jis neparodo dukrai, kad dukra elgiasi netinkamai, o labiau skatina ją taip elgtis. Kai tėvo namie nebūna dukrai nebūna isterijos priepuolių. Tą rytą dukra vis kartojo tuos žodžius, o ji (R. K.) vėlavo į darbą. Norėjo pasidaryti kavos, bet dukra neleido, užgriuvo ant stalviršio, kur stovi kavos aparatas, su veidu prispaudė puodelį, kad ji (R. K.) nepaimtų. Dukros tikslas buvo tiesiog daryti viską, kad ji (R. K.) negalėtų susiruošti į darbą. Bandė atimti puodelį, tačiau dukra jai nedavė, ji užgriuvo tą puodelį ir toliau uždavinėjo klausimą, ką jai valgyti, tai nebuvo kartojama ramiu tonu. Iš pradžių bandė ramiai kalbėti su dukra ir aiškinti, ką ji gali valgyti, visus patiekalus išvardino iš naujo, bet dukra užsiciklino ir tai perėjo į isteriją, kai ji pradėjo jau cypti „ką man valgyti, pasakyk ką man valgyti?“. Tai truko apie 30 min., jau labai vėlavo į darbą, nes jai dar prieš tai reikia nuvežti vaikus į mokyklą, į darželį. Pradėjo nervuotis dėl to, pabandė išeiti link durų, dukra nugriuvusi užsikabino jai už kairės kojos ir laikė, kad ji (R. K.) neišeitų, bandė ją atkabinti, bet ji neatsikabino. Norėjo išeiti į lauką, kadangi psichologė, pas kurią lankosi dukra, patarė, jog įvykus isterijos priepuoliui reikia palikti dukrą vieną, kad ji apsiramintų, atsiriboti nuo jos, kad ta isterija praeitų greičiau ir nesitęstų konfliktas. Vienu momentu dukra net buvo įkandusi jai į koją, kai bandė ją atitraukti. Tada tempė dukrą su koja, dukra buvo prisikabinus, vos paėjo iki tambūro, kad išeiti. Dukra kojos niekaip nepaleido, buvo užsikabinusi, ji yra pakankamai stipri, lankė sportą. Be to, jos su dukra yra panašios svorio kategorijos, ji (R. K.) sveria tik 6 kg daugiau už dukrą ir jai neužteko jėgų atkabinti dukrą, kad galėtų ramiai išeiti. Dukra toliau vis kartojo „ką man valgyti?“, tai jau buvo isterijos formos cypimu, kai sunku suprasti, ką ji sako. Kai atėjo prie tambūro, jau norėjo išeiti, paėmė už durų rankenos, tada dukra puolė prie tos durų rankenos ir pradėjo ją (R. K.) stumdyti tam, kad paimtų durų rankeną ir laikytų, kad ji (R. K.) negalėtų atidaryti durų. Dukra cypė, rėkė. Bandė atplėšti dukrą, bet ji stumdė nuo durų ir toliau kartojo „ką man valgyti?“. Paskui dukra pasakė, „tu niekur neisi, aš noriu valgyti“. Dukra niekaip jos neišleido ir ji bandė atitraukti ją nuo durų rankenos. Jau buvo pakankamai susinervinusi dėl to, kad pusę valandos trunka konfliktas, o vyras nepadeda dukrą nuraminti. Vėluodama į darbą rizikavo jo netekti, ji viena išlaiko vaikus, vyras prie vaikų išlaikymo neprisideda, todėl darbas jai yra pakankamai svarbus, jeigu neuždirbs, vaikai neturės ką valgyti. Bandė atplėšti dukrą nuo durų, stūmė ją. Aišku buvo fizinis kontaktas, nes traukė dukrą už rankenos, bet tikrai neturėjo tikslo suduoti. Tiesiog norėjo išeiti, kad dukra apsiramintų, kadangi taip buvo patarusi psichologė, nes tas konfliktas ir dukros isterija galėjo trukti ir 2 val. Prie durų traukė dukrą už rankų, paskui galbūt stūmė už peties, kad ji nutoltų nuo durų, kad pati galėtų ir spėtų išeiti, nes kitaip dukra neleistų jos. Tuo metu, kai traukė dukrą nuo durų rankenos buvo atėjęs vyras. Prašė jo gal 10 kartų, kad patrauktų nuo jos vaiką, sakė, kad nori išeiti parūkyti, pakvėpuoti grynu oru, kad ir ji pati ir vaikas apsiramintų ir nesitęstų konfliktas. Tačiau vyras nieko nesakė ir nedarė, stovėjo ir stebėjo situaciją. Vyras į tuos konfliktus net nereaguoja, jeigu dukrai prasideda isterija, jis niekada jos neramina, priešingai vyras kaip tik skatina dukrą, nei pastabos jai nepasako, kad ji blogai elgiasi, kad mamą paliktų ramybei. Paskui pamatė, kad vyras pradėjo filmuoti. Filmuoti jis pradėjo ne nuo pat pradžių. Tuo metu, kai prašė vyro patraukti dukrą, jis nefilmavo. Nufilmuota yra tik maža dalis vykusio konflikto, nes visas konfliktas truko apie 30 minučių, nufilmuota tik konflikto pabaiga. Stūmė dukrą nuo durų, bandė atitraukti nuo durų rankenos. Dukra prašė tėčio, kad jis ją (R. K.) laikytų, vyras į dukros žodžius nereagavo. Traukdama dukrai jokio smūgio per veidą ar į galvos sritį nesudavė, tik traukė ir stūmė ją. Mano, kad dukra galėjo susižaloti tuo metu, kai buvo tempimas arba tuo metu, kai bandė iš po jos ištraukti puodelį. Apklausos policijoje metu neminėjo, kad dukra buvo užgriuvusi puodelį, nes tuo metu buvo susinervinusi, nesijautė taip, kad viską tiksliai prisimintų. Iš tyrėjos pusės daug klausimų nebuvo, nebuvo prašymų smulkiai detalizuoti kiekvieną detalę. Neturėjo jokio tikslo sužaloti dukrą. Nei prieš konfliktą, nei iškarto po jo ant dukros jokių sužalojimų nematė, jei būtų buvusios kokios kraujosruvos, būtų jas pastebėjusi ir apžiūrėjusi. Kaip atsirado kraujosruvos, nežino. Kai išėjo į darbą dukra liko namie. Vakare, kai grįžo namo, jau matė dukros sužalojimus. Jai grįžus namo vyras iš pradžių neleido bendrauti su dukra. Po to jai buvo nustatytas apribojimas nebendrauti su dukra, stengėsi su ja nebendrauti ir neklausė jos, iš kur atsirado sužalojimai. Vakare dukra tą pačią dieną atsiprašinėjo jos už savo isterijas, sakė, kad tai daugiau nepasikartos. Po konflikto dukra minėjo, kad per fizinio lavinimo pamoką mokykloje pasitempė čiurną ir jai skauda koją, ji žaidė kvadratą ir pasisuko koją, tai buvo dieną prieš. Jai pačiai labai sunku dėl tokios situacijos, kad vyras naudojasi vaiko isterijos priepuoliu ir užuot padėjęs jai vaiką apraminti kreipiasi į policiją. Labai pergyvena dėl susidariusios situacijos. Pati asmeniškai pas psichologą ėjo tik po įvykio, kai jai buvo patarta, prieš tai pas psichologus nesilankė. Po lankymosi pas psichologą jaučiasi geriau. Niekada anksčiau nebuvo tokio laikotarpio, kad su dukra gyventų atskirai. Po šio įvykusio konflikto nebuvo atskirtos su dukra, toliau gyveno kartu. Su vaikų tėvu jau seniai nekalba, nebendrauja apie 3,5 metų, vyras jau 3,5 metų grasina, kad išmes ją (R. K.) iš namų, nors namus jie statė kartu. Jau seniai kalba apie skyrybas, ginčas yra materialinėje dalyje, vyras namą yra suforminęs taip, kad jai neliktų. Vyras jai grasino, kad kreipsis į policiją, kad pridarys jai problemų, sakė, kad ji (R. K.) trukdo jam gyventi su meiluže, nes neišsikelia su vaikais. Šiuo metu išėjo iš namų su abiem vaikais ir su vyru gyvena atskirai, nes namuose buvo nepakenčiama aplinka, tai buvo nuolatinis psichologinis smurtas, prieš ją buvo nuolat kviečiama policija, nuolat grasinama. Policija buvo kviesta ne kartą, vyras buvo pateikęs pareikšimą, kad ji (R. K.) grasino vyrą nužudyti, nors ji iš tikrųjų to nedarė. Vyras paėmė iš namų peilį ir nuvežė į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tyrimas dar iki šiol tęsiasi dėl grasinimo nužudyti. Taip pat vyras yra kvietęs policiją dėl to, kad namuose įvyko konfliktas. Tada atvažiavo policija pamatė, kad jokio konflikto nėra ir išvažiavo. Vyras taip pat buvo parašęs pareikšimą, kad ji sukėlė jam fizinį skausmą ir apdraskė veidą, nors ji nieko nedarė. Tokiu būdu vyras siekia ją įbauginti, kad nereikštų prieštaravimų skyrybų byloje. Vyras turi tikslą ją apkalbėti, nes siekia palaužti ją psichologiškai. Jos santykiai su dukra yra geri, iki 3 metų su ja buvo dekrete, nuolat visur būna kartu, dukra prisirišus prie jos, dabar dukra sakė nori gyventi su ja, jos puikiai sutaria. Per tą laikotarpį, kai gyvena atskirai nuo vyro dukrai nei karto nebuvo isterijos priepuolio, ji nei karto nekartojo žodžių ir nebuvo taip, kad nežinotų, ką pasirinkti valgyti. Priešingai dukra nori išplauti indus, ką nors sutvarkyti, kažką padėti jai (R. K.). Dabar kai yra vietų vaiką užrašo pas psichologę vakare, nes dienos metu ji dažniausiai būna mokykloje. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą paaiškino, kad fizinio kontakto metu netyčia gal ir galėjo kažkokiu būdu užgauti dukrą, traukė ją tai matosi ir vaizdo įraše, tačiau jokios tyčios užgauti nebuvo, norėjo tiesiog išeiti. Dukra apie tą dieną iš viso kalbėti nenori, todėl jos ta tema nieko neklausė. Iki vaizdo įrašo pradžios fizinis kontaktas tambūre truko apie 4 minutes. Iš pradžių nebandė per jėgą dukros atitraukti, tiesiog norėjo išeiti. Tambūre dukra ją nuo durų stumdė, rankas plėšė nuo rankenos. Tai nėra užfiksuota vaizdo įraše. Dukra atlikdama šiuos veiksmus galėjo atsitrenkti į ką nors, nes ten yra pilna daiktų, į ką galimą būtų atsitrenkti, ten yra komoda, sienos kampas, dvi durų rankenos, yra kitos durys į garažą. Traukdama tyčia ar dėl neatsargumo negalėjo suduoti dukrai smūgio per galvą. Kitą dieną klausė dukros dėl sužalojimų, ji sakė, kad nežino, kaip jie atsirado. Dukros tempimas, traukimas nuo durų buvo pakankamai intensyvus, tačiau nežino, ar tuo metu dukra jautė fizinį skausmą, ji nieko nesakė. Tempimas ne visada sukelia skausmą, be to žmogus įsiaudrinęs gali iš viso nejausti skausmo, o dukra tuo metu buvo pakankamai įsiaudrinusi. Nepadarė nusikaltimo tik norėjo nutraukti neleistiną vaiko elgesį, atitraukti vaiką nuo durų ir išeiti į kiemą. Dėl įvykusios situacijos labai pergyvena, po to, kai išsikėlė su vaikais į nuomojamą butą dukrai panašių priepuolių nebuvo, atsigavo psichologiškai. Prašo ją išteisinti, nes pateiktas kaltinimas yra nepagrįstas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kartu su vyru A. K. gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jo tėvų vardu, nors namas buvo statytas už jų abiejų lėšas santuokos metu. Turi du mažamečius vaikus G. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir neįgalų sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Santykiai su A. K. yra blogi, jau kelis metus buvo inicijuojamas skyrybų procesas, tačiau skyrybos tai dėl vienos, tai dėl kitos priežasties buvo atidedamos. Veda bendrą ūkį, tačiau gyvena kaip svetimi žmonės, skirtinguose kambariuose. Jis moka už namo paslaugas, kartais nuperka vaikams maisto, nors vaikams dažniausiai maistą perka ji. Vyras turi meilužes, lėšas skiria joms, važinėja su jomis į užsienį atostogauti. Ji dirba, viena prižiūri, auklėja vaikus, nors yra labai sunku, kadangi, kaip minėjo, jaunesnis sūnus turi sunkų neįgalumą su nuolatine slauga, o G. 3 metus lanko psichologą, kadangi jai dažnai užeina isterijos priepuoliai dėl nesuprantamų priežasčių, todėl su ja yra sunku, būtinas ypatingas bendravimas ir dėmesys. G. isterijos priepuolio metu psichologė rekomendavo jai paprasčiausiai išeiti iš namų, palikti kuriam laikui dukrą vieną, kad ji nusiramintų. 2019 m. gegužės 24 d. iš ryto, apie 06.30 val. pažadino dukrą G., kuri iš jų kambario antrame aukšte nusileido į virtuvę, esančią pirmame namo aukšte. Jaunesnysis sūnus tuo metu liko jos kambaryje, kadangi jis miegojo. Jį visada žadina jau pati susiruošusi, nes apie 7.10 val. išvažiuoja su vaikais, veža dukrą į mokyklą, o sūnų į specialių poreikių darželį. Sūnaus iš ryto nemaitina, nes jis pusryčius valgo darželyje. Dukra būdama virtuvėje pradėjo jos klausinėti, ką jai valgyti. Pasakė, kad gali valgyti vieną iš patiekalų, dukra vis pradėjo kartoti tą patį klausimą „ką man valgyti?“. Jai siūlė pasirinkti norimą iš kelių patiekalų, bet G. prasidėjo eilinis isterijos priepuolis. Ji neklausė jos atsakymų, o pastoviai klausinėjo, ką jai valgyti. Norėjo pasidaryti sau kavos, bet dukra pradėjo ją stumdyti nuo stalo, neleido to padaryti, šaukė. Tai truko apie 30 min. Vyras apie 6.45 val. nusileido į virtuvę ir stovėjo, visiškai nieko nedarė, nepasakė nei žodžio, nors matė problematišką, įtemptą situaciją su dukra ir galėjo sudrausminti nesiklausančią G. ar kitaip nuraminti ją. Jis dar apie 15 minučių matė visą šią situaciją, bet nesikišo. Po to, jau apie 7 val. norėjo išeiti į lauką parūkyti, kadangi labai susinervino, kad nespėja, nes nenorėjo pavėluoti į darbą. Norėjo išeiti į lauką, iš virtuvės ėjo į tambūrą, o dukra isterijos priepuolio metu griebė jai už kojų, nenorėdama jos išleisti iš namų, vos nuėjo iki durų, o dukra griebėsi už durų rankenos ir traukė į save duris, nenorėdama jos išleisti. G. visą laiką šaukė, kartojo tuos pačius žodžius, bet ką būtent, neprisimena. Prašė dukros pasitraukti ir ją išleisti, bet ji neklausė. Norėdama išeiti pasiėmė jai už rankų ir tempė ją nuo durų. Neatmeta galimybės, kad tuo metu galėjo būti su ja fizinis kontaktas, tačiau fizinio skausmo sukelti dukrai, ar sužaloti dukrą nenorėjo, tyčia jos nemušė. Tuo metu nesuvokė, ką daro, kadangi buvo labai stipriai susinervinusi. Pamatė, kad vyras tuo metu stovi prieškambaryje prie durų ir telefonu jas filmuoja, todėl priėjo prie jo, kad jis nustotų filmuoti. Jis nedarė nieko, kad pakeisti susidariusią situaciją, o tik stebėjo ir filmavo. Dėl to su juo pradėjo bartis, o dukra nusiramino ir nuėjo į virtuvę. Pas ją jokių sužalojimų nepastebėjo. Ji pati nesiskundė skausmu, ar kad jai padarė sužalojimus. Pati prie dukros jau nėjo, nes skubėjo į darbą. Toks jos elgesys yra pasikartojantis, t. y. jai patinka, kai jie su A. K. barasi, ji net specialiai provokuoja tarp jų konfliktus, kadangi po to tėvas G. pradeda lepinti, vežioja į įvairias pramogas, perka jai jos norimus daiktus ir panašiai. Tuo ji reikalauja tėvo dėmesio, kadangi paprastai jis nei G., nei A. nesirūpina, mažai būna kartu. Kadangi labai vėlavo, vaikus paliko namuose su vyru, o pati išvažiavo į darbą. Girdėjo, kaip A. telefonu skambino savo tėvui, kuris netrukus atėjo pas juos ir jie kalbėjosi, minėjo kažką apie policiją. Jai būnant darbe apie pietus paskambino policijos pareigūnai ir paprašė atvykti, todėl atvažiavo į komisariatą, kur sužinojo, kad vyras parašė pareiškimą, kad neva ji sumušė G.. Dėl susiklosčiusios situacijos labai apgailestauja ir pergyvena. Nuoširdžiai rūpinasi vaikais. Po šio įvykio santykiai su dukra nepasikeitė, yra geri. Apie minėtą įvykį su ja nekalbėjo, tik dukra jos atsiprašinėjo už savo elgesį tą dieną. Bendraujant su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais jų šeimai pasiūlyta psichologinė ir kitokio pobūdžio pagalba, su kuria jie sutiko. Mano, kad psichologo pagalba jai bus naudinga ir jos psichologinė būsena pagerės, nes gyvena nuolatiniame strese (t. 1, b. l. 69-70). Papildomos apklausos metu R. K. parodė, kad pas tyrėją gynėjai pateiktas vietoje peržiūrėti vaizdo įrašas yra neinformatyvus, fragmentiškas ir neatspindintis tikrosios visos įvykių sekos. Nori susipažinti ramiai savo aplinkoje su vaizdo įrašu, nes kaip jau ir minėjo savo apklausoje, tą rytą dėl dukros pykčio ir isterinio elgesio, labai susijaudino ir negalėjo suvokti savo veiksmų. Atkreipė dėmesį, kad sutuoktinis keršydamas jai už ketinimą nutraukti santuoką, tendencingai galėjo pateikti vaizdo fragmentą neatspindintį tos dienos įvykiui visų reikšmingų aplinkybių (t. 1, b. l. 72, 73).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad yra G. K. tėvas, šiuo metu jie su kaltinamąja R. K. dar yra susituokę. Buvo eilinis rytas, buvo antrame namo aukšte miegamajame su sūnumi A.. Apačioje dukra G. ruošėsi į mokyklą. Būdamas antrame aukšte išgirdo triukšmą ir pamatė, kad motina su dukra konfliktuoja. Buvo triukšmas, klykimas, smūgiai. Paliko A., kadangi A. turi neįgalumą uždarė duris, kad jis neišeitų, negalėjo labai ilgam palikti jo, bet matė, kad situacija apačioje yra įtempta, kadangi girdėjosi G. klykimas ir spiegimas. Kiek viskas truko, tiksliai negali pasakyti, galbūt 30 sekundžių. Trumpam nusileido į apačią ir besileisdamas įjungė telefoną, nes matė, kad situacija iš tiesų yra įtempta. Matė, kad pasipylė smūgiai dukrai. Telefoną įjungė, nes kitu atveju neturėtų ką pasakyti nei teisme, nei policijoje. Tai buvo ne pirmas kartas. Pirmas vaizdas, pamatė, buvo toks, kad žmona laikėsi už durų rankenos jai į ranką buvo įsikibusi dukra. Tai truko kelias akimirkas, prasidėjo smūgiai, atitraukė vaiką, paskui žmona puolė jį (A. K.), išėjo į lauką, kad išvengtų tolimesnio konflikto. Iš pradžių išgirdo triukšmą, pamatė, kad žmona R. K. įsikibusi į durų rankeną, jai į ranką įsikibusi dukra. Dukra buvo įsikibusi žmonai į laisvą ranką ir paskui pasipylė smūgiai į galvą, dar kažkur, tiksliai negali pasakyti. R. K. smogė dukrai laisva ranka, kuri tai ranka buvo, negali pasakyti, kita ranka žmona laikėsi už durų. Tą laisvą ranką žmona išrovė iš dukros ir smūgiavo jai į galvą. Ar sutuoktinė smūgiavo delnu ar kumščiu, negali pasakyti. Kaip tas veiksmas atrodė pateikė vaizdo medžiagą. Buvo daugiau nei vienas smūgis (du ar trys), jie sekė vienas po kito. Smūgių, kurie nebuvo užfiksuoti vaizdo įraše nebuvo, užfiksavo viską, ką matė, kas buvo prieš jam ateinant, negali pasakyti. Konflikto priežasčių nesiaiškino, nuo to laiko su sutuoktine labai mažai bendrauja ir vienas kitam nesiaiškina. Su dukra kalbėjo, ji negalėjo paaiškinti, dėl ko kilo konfliktas, sakė, kad paprašė mamos valgyti, daugiau nieko nepasakojo. Dukros charakteris nėra lengvas, bet greičiausiai reikėtų tikėti dukra. Nusprendė kreiptis į policiją dėl to, kad buvo aiškiai matomi kūno sužalojimai. Sužalojimai buvo veido srityje, buvo gana stiprus paraudimas, atrodo buvo pamušta lūpa ir virš kaktos plaukų zonoje kažkur. Dukra yra uždaro charakterio, pakankamai irzli, sunkiai kontaktuoja naujoje aplinkoje, jai sunku įsitvirtinti, būna labai uždara kažkurį laiką. Būna, kad be priežasties pradeda rėkti. Dukra pasakė, kad paprašė mamos valgyti, o mama pradėjo ant jos staugti ir mušti. Įvykių metu jo santykiai su R. K. buvo sudėtingi, daug metų gyvena atskiruose kambariuose. Skyrybų procesas šiuo metu nėra pradėtas, šiuo metu yra tik apsitarę dėl skyrybų. Konflikto metu pats matė vieną ar kelis smūgius. Dukra fizinio kontakto metu nebuvo atsitrenkusi į kažkokius daiktus. Lūpos ir kaktos srities prieš šį fizinį kontaktą dukra tikrai negalėjo susižaloti, nes aiškiai matė smūgius, judėjo į tą pusę ir iš 2-3 metrų atstumo viską matė. Mergaitei nėra nustatyta jokių diagnozių, ji yra visiškai sveikas vaikas. Reguliariai nuo darželio kelis kartus yra lankęsi pas psichologę, kuriuos skyrė gydytojas. Psichologės nuomone, tai toks amžiaus periodas ir, kad iš to išaugs. Iš tiesų tai nelabai praeina, nes naujoje aplinkoje, su naujais žmonėmis ji visiškai atsisako bendrauti. Po to įvykio su dukra labai daug bendravo, atostogavo dvi savaites. Dukra šiuo metu tuo klausimu visai užsidarius, ir ji nenori šnekėti. Anksčiau daugiau buvo žodiniai konfliktai, nuolat prašė sutuoktinės R. K. nevartoti necenzūrinės leksikos prie vaikų. Bet tai kartodavosi nuolat, yra skambinęs jau pakankamai vėlai jos motinai ir prašęs, kad galbūt ji galėtų pabendrauti su žmona, nes neįmanoma. Negalima taip elgtis su vaikais, negalima keiktis, negalima rėkti ant jų, bet motina pasakė, kad jis yra vyras ir pats gali susitvarkyti, tai davė šiokį tokį impulsą, kad kito konflikto metu kreiptųsi į teisėsaugą. Mano, kad santykiai tarp R. K. ir G. K. yra permainingi. Mano, kiekviena motina myli dukrą, dukra taip pat myli motiną. Dukra sakė, kad norėtų likti gyventi su motina, bet dukros ryšys su juo irgi yra stiprus, kiekvieną dieną šneka telefonu, kas kelintą dieną matosi. Šiuo metu dukra gyvena kartu su motina, tai buvo motinos sprendimas. Grįžo su dukra iš atostogų, tai buvo rugsėjo 28 d., kelias dienas ji periodiškai grįždavo nakvoti, paskui negrįždavo. Paskui slėpė kur yra, tiesiog šiai dienai tai yra asmeninis jos pasirinkimas, į kurį kol kas nežino kaip reaguoti. Jo santykiai su dukra yra puikūs. Nuolat klausia dukros, ar motina jos neskriaudžia, šiai dienai nusiskundimų nebuvo. Su dukra kasdien po kelis kartus bendrauja telefonu. Dukrai gyvenimas su motina atsiliepia mokslams, yra kviečiamas į mokyklą pas socialinę darbuotoją dėl vėlavimo ir viso kito. Dukros ir sutuoktinės nuomone, jos norėtų būti kartu. Negalėtų teigti, kad anksčiau yra buvę fizinio smurto prieš dukrą panaudojimo atveju. Nėra pastebėjęs, kad R. K. tą rytą ar išvakarėse būtų vartojusi alkoholį. Kiek jam žinoma, Vaikų teisių prašymu R. K. po šio įvykio kreipėsi į psichologą. Maždaug prieš 5 metus R. K. buvo sakiusi, kad lankėsi pas psichologą, dėl kokios priežasties ji lankėsi, negali atsakyti. 2019 m. birželio 3 d. buvo sudarytas Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriaus pagalbos planas. Jam nereikėjo lankytis pas psichologą. Nuolat kontaktuoja su socialine darbuotoja, kuri yra skirta. Po šio įvykio buvo konfliktinių situacijų, prieš jį (A. K.) buvo bandoma pavartoti fizinį smurtą, prieš mergaitę galbūt ne, nepastebėjo. Negalėtų teigti, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu nuo duotų teisme skiriasi iš esmės, nieko naujo nepapasakojo. Galbūt ne visi R. K. suduoti smūgiai pasiekė tikslą, nes dukra gynėsi, ji laikėsi už galvos, tai yra filmuotoje medžiagoje. Veidas yra galvos srityje, ir tikėti reikia nufilmuota vaizdo medžiaga, nes po įvykio praėjo pusę metų ir labai tiksliai atgaminti situacijos sekundžių tikslumu negali. Pasipylė tiesiog lavina stumdymų, kas pirmas užsikabino už rankenos, nežino ir ta situacija keitėsi. Prieš pateikdamas filmuotą medžiagą policijai, ją peržiūrėjo. Viso įvykio nuo pradžios nufilmuoti negalėjo, nes iš pradžių buvo antrame aukšte su neįgaliu sūnumi. Leisdamasis laiptais, kai triukšmas pasiekė apogėjų, įsijungė telefoną ir tai truko kelias sekundes. Kai smurtas atsisuko į jį, išėjo į lauką su telefonu, nes buvo bandoma atimti telefoną. Iki jam ateinant veiksmai truko maždaug 1-1,5 minutės. Tik vėliau paklausęs dukros, išsiaiškino, kad konfliktas prasidėjo nuo to, kad dukra paklausė paprašė mamos valgyti. Leisdamasis iš antro aukšto, telefoną tikriausiai įjungė įeidamas pro duris. Jo tikslas buvo apsaugoti dukrą nuo motinos veiksmų. Jo nuomone, ne dukra, o sutuoktinė buvo isterijoje. Paskui vaiką atitraukė, kai sutuoktinė bandė atimti iš jo telefoną ir išėjo į lauką, nes prieš jį buvo bandoma smurtauti. Atitraukė vaiką nuo smurtaujančios motinos. Padėjo vaiką jau išjungęs telefoną, kita ranka atitraukė vaiką nuo motinos ir pats išėjo lauką, tai užtruko kelias sekundes. Neslepia, kad vaikas yra sunkaus charakterio, dukrai būna, kad ji negali apsispręsti ką valgyti. Tai nevienkartinis atvejis kai motina taip elgiasi. Turbūt nei vienas vaikas per 12 metų neužauga be isterijų, triukšmo. Šiuo metu negali pasakyti, kokius žodžius dukra vis kartojo, kai filmavo įvykį, nėjo specialiai pasiruošęs. Koks pokalbis tarp R. K. ir dukros vyko virtuvėje, negirdėjo, tai yra nemažas atstumas, skirtingi namo galai. Tambūre, virtuvėje, visur yra granito danga. Kokie daiktai tą rytą stovėjo ant stalviršio neprisimena. Negalėjo matyti, kas buvo virtuvėje ant stalo, nes nusileido laiptais ir pateko į tambūrą, norint patekti į virtuvę reikia pasukti į dešinę ir paeiti apie 10 metrų. Vėliau į virtuvę užėjęs nebuvo. Dukra sakė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad ji tiesiog paklausė, ką jai šiandien valgyti, mama pradėjo ją mušti. Prieš vežant dukrą į abdukciją pas ją matėsi paraudimas, buvo raudona lūpa. Dukra sakė, kad skaudėjo, kaip stipriai, negali pasakyti, nuskausminamųjų gerti nereikėjo. Žodžiais detaliai pasakyti, kurioje veido vietoje matėsi paraudimas, pasakyti negali, abdukcijos metu buvo padarytos nuotraukos. Šiuo metu sutuoktinė nusprendė pasiimti vaikus ir negyventi su juo, vyksta derybos dėl santuokos nutraukimo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d., namuose adresu (duomenys neskelbtini), ryte 6.45 val. žmona R. K. atnešė jam sūnų A. K., kad jį pažiūrėtų. Po to ji atėjo į antrą aukštą, paėmė iš jo sūnų ir nusinešė į pirmą aukštą pamaitini. Kiek vėliau išgirdo labai didelį triukšmą pirmame aukšte. Nusileidęs į pirmą aukštą pamatė, kaip jo dukra G. K. laikosi užsikabinusi abejomis rankomis už durų rankenos, o jo žmona R. K. bandė patraukti dukrą nuo durų tempdama už abiejų rankų ir taip pat dukrai trenkdama į veidą, nuo ko jai praskėlė lūpą. Šiais veiksmais jo dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis visą šitą įvykį nufilmavo. Filmuojant žmona priėjo prie jo ir norėjo, kad jis nutrauktų filmavimą. Tada jis nustojo filmuoti. Bandant išvengti konflikto jis išėjo iš namo į lauką, tada jo žmona užrakino duris. Jis paskambino savo tėvui K. R. K., kuris gyvena netoliese, jis atėjo ir tada dukra atrakino duris, įleido jį į vidų. Įėjus į vidų pamatė, kad žmona susiruošė ir išvyko į darbą, jis tada paėmė su savimi dukrą ir sūnų ir nuvažiavo į darželį, ten paliko sūnų. Bevažiuojant darželio link jis dukrą ramino, ji skundėsi, kad jai skauda lūpą bei koją. Grįžus namo dukrą paliko namuose su seneliu, o pats išvyko į policiją. Toks jo žmonos elgesys yra nebe pirmas. Ji nuolatos vartoja prie mažamečių vaikų necenzūrinius žodžius, taip pat turi problemų su alkoholiu. Yra ir anksčiau matęs kaip žmona netinkamai elgiasi su dukra įvairiais stumdymais, bet tada niekur nesikreipė. Žmona anksčiau yra dirbusi įvairiuose darželiuose, bet ji yra labai konfliktiška asmenybė, todėl darbą keisdavo labai dažnai. Kur šiuo metu dirba žmona, nežino, ji jam nesako. Apie pusantrų metų jie gyvena lyg nebūtų vyras ir žmona, perka atskirai maistą, miega skirtinguose kambariuose, juos sieja tik tai, kad turi bendrus vaikus (t. 1, b. l. 50-51, 52).

Pranešimuose apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje užfiksuota, kad nuo smurto nukentėjo nepilnametė G. K.. R. K. 2019 m. gegužės 24 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini), namo pirmame aukšte, mažametei dukrai G. K. rankomis laikantis už durų rankenos, traukė ją už rankų ir tyčia ranka sudavė vieną kartą per veidą, tuo sukeldama mažametei G. K. fizinį skausmą (t. 1, b. l. 6, 7).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. gegužės 27 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 24 d. buvo bendrauta su G. K. Teismo ekspertizės institute. Vaiką prakalbinti buvo pakankamai sudėtinga, 40 min. teko įkalbinėti, kad kartu su specialistais ir tėčiu nueitų apžiūrai. Mergaitė buvo labai nekalbi, išsigandusi. Paminėjo, kad mama ją muša nuolat jau keletą metų. 2019 m. gegužės 24 d. ji trenkė mergaitei per galvą, prakirto lūpą. Visą laiką vaikas buvo sustingęs, nuleidęs galvą, labai įsitempęs, sakė, kad nori miego ir labai daug verkė. Anketoje užfiksuota, kad vaiko tėvas nurodė, jog motina smurtauja prieš dukrą, vartoja necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, rūko prie jos. Anketoje nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis (t. 1, b. l. 24-29).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. K. pateikė tyrėjui kompaktinį diską su filmuota medžiaga (t. 1, b. l. 56).

Apžiūros protokole ir prie jo pridėtuose fotonuotraukose užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas liudytojo A. K. pateiktas vaizdo įrašas. Peržiūrint filmuotą medžiagą yra fiksuojama koridoriaus patalpa, medinės durys, prie kurių ant grindų sėdi mergaitė, kaip nustatyta – G. K., kuri dešine ranka laikosi už durų rankenos, kitą ranką laiko apglėbusi sau galvą. Prie durų stovi moteris, kaip nustatyta – R. K., kuri yra su chalatu, su rankšluosčiu ant galvos, kuri į burną įdeda cigaretę, abiem rankomis paima mergaitei už dešinės rankos, ranką atitraukia nuo durų rankenos, sako: „Noriu, (necenzūrinis žodis), išeiti“, bet mergaitė vėl dešine ranka pasiima už durų rankenos. R. K. dešine ranka mergaitei nuo galvos patraukia jos kairę ranką, cigaretę įdėjusi sau į burną abiem rankomis paima G. K. už dešinės rankos, kuria ji laikosi už durų rankenos ir patraukia mergaitę nuo durų apie 1,5 m atstumu, atsisukusi į pusę, iš kurios filmuojama, prieina arčiau ir vaizdo įrašas nutrūksta. Viso įrašo metu G. K. garsiai šaukia, bet suprasti žodžius, jų esmės negalima (t. 1, b. l. 58-62). Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 63).

Iš G. K. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 16 d. į PSC psichologo konsultacijai kreipėsi mama su (duomenys neskelbtini) m. dukra dėl bendravimo sunkumų. Motina nurodė, kad mokykloje G. K. jaučiasi labai nedrąsiai, o namuose priešgyniauja arba elgiasi pasyviai priešiškai. Taip pat išryškėjo apsunkintos šeimyninės aplinkybės. Mergaitė lankėsi psichologo konsultacijose iki (duomenys neskelbtini) iš viso įvyko 11 susitikimų. Viena individuali konsultacija buvo skirta G. K. mamai. Po konsultacijų buvo stebimas psichokorekcinis poveikis mergaitės emocinei būsenai bei elgesiui (t. 1, b. l. 22).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) rašte nurodyta, kad nepilnametės G. K. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus sąrašą. 2019 m. gegužės 27 d. nepilnametei G. K. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2019 m. gegužės 24 d. gavo pranešimą iš policijos, jog motina sumušė savo nepilnametę dukrą. Šeimai taikoma atvejo vadyba. 2019 m. birželio 14 d. buvo lankytasi R. K. ir A. K. namuose (t. 1, b. l. 21).

Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriaus 2019 m. birželio 3 d. pagalbos plane užfiksuota, kad posėdžio metu A. K. paaiškino, kad motina naudoja netinkamą auklėjimo būdą vaikų atžvilgiu. Jo ir motinos požiūris į vaikų auklėjimą skiriasi. Sutuoktiniai tarpusavyje nesutaria, nuolat konfliktuoja, namuose vyrauja įtampa. Tėvas pabrėžė, kad dukters charakteris yra labai sudėtingas, reikia laiko kad svetimoje aplinkoje mergaitė turėtų priprasti, pradėtų bendrauti, ar atsivertų. Vaikų motina teigė, kad tinkamai rūpinasi vaikais. Užtikrina jiems ugdymo įstaigos lankomumą bei visada laiku kreipiasi į gydymo įstaigą dėl vaikų sveikatos. Dukra jau 3 metus lanko psichologo konsultacijas. Šiuo metu dukra yra užregistruota į psichologo konsultacijas (duomenys neskelbtini). Nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti. Motina teigė, kad dukrai užeina isterijos priepuoliai, kad gauti dėmesį iš tėvo. Pažymėjo, kad dukrai trūksta dėmesio iš tėvo pusės, vaikas neklauso, kartais šaukia ant mamos. Pažymėjo, kad mergaitė negerbia savo motinos, kadangi mato kaip su ja bendrauja sutuoktinis. Sutuoktiniai sutinka su numatytomis pagalbos tikslais, uždaviniais ir priemonėmis, sutiko bendradarbiauti su socialine darbuotoja. Specialistė teigė, jog mergaitės teigimu, tėvas nenaudoja smurto prieš dukrą. Tėvams rekomenduota dukrai įrengti atskirą asmeninę erdvę. Dėl tarpusavio nesutarimu rekomenduota lankyti mediaciją. Motinai patartina pastiprinti psichologinę būseną lankyti psichologo konsultacijas (t. 1, b. l. 30-32).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu) ir kilusiais padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šio straipsnio 3 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. kai kaltininkas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino mažametį.

Nagrinėjamoje byloje ištyrus surinktus įrodymus nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšis tarp G. K. padaryto sužalojimo (kraujosruvos kairės ausies kaušelyje bei viršutinėje lūpoje) ir R. K. veiksmų. Teismo posėdyje apklaustas kaltinamosios ir nukentėjusiosios konflikto liudytojas A. K. parodė, kad iš antro aukšto į pirmą nusileido išgirdęs triukšmą, dukters spiegimą. Besileisdamas laiptais žemyn įjungė telefone filmavimo režimą. Patvirtino, kad telefonu užfiksavo viską, ką matė ateidamas. Smūgių, kurie nebuvo užfiksuoti vaizdo įraše, jis nematė. Priešingai, nei ikiteisminio tyrimo metu, teisme A. K. teigė, jog matė daugiau nei vieną smūgį, nurodydamas „pasipylė smūgiai dukrai“, „pasipylė smūgiai į galvą, dar kažkur“, „buvo daugiau nei vienas smūgis (du ar trys), jie sekė vienas po kito“, vėliau teigė, kad matė vieną ar kelis smūgius. Taigi, A. K. nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad matė vieną R. K. smūgį nukentėjusiajai į veidą, nuo ko jai buvo praskelta lūpa, 2019 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje prie įvykio aplinkybių užfiksuota, kad mergaitės tėvas nurodė vieną smūgį ranka jau į viršugalvį, A. K. teisme duotų parodymų, neatitinka ir vaizdo įrašas. Peržiūrėjus A. K. pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, kad 2019 m. gegužės 24 d. tarp R. K. ir jos dukters G. K. iš tiesų vyko konfliktas. Matyti, kad R. K. nori išeiti į lauką, o G. K. jai neleidžia, atsisėdusi prie durų ant grindų, laiko už durų rankenos. Bandydama išeiti, R. K. du kartus atitraukė dukters ranką nuo durų rankenos, mergaitei nesistojant nuo grindų, už rankos ištempė į namo vidų. Sulėtintai peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad pačioje įrašo pradžioje užfiksuotas R. K. kairės rankos kontaktas su G. K. viršugalviu. Šiuo judesiu R. K. intensyviai atstūmė dukrą nuo durų, tačiau nukentėjusioji vėl pagriebė durų rankeną. Po to G. K. laikė R. K. už chalato, kurį kaltinamoji ištraukė vienu rankos judesiu, prie dukters neprisiliesdama, tada G. K. dešine ranka susiėmė už galvos, o R. K. kaire ranka patraukė dukters ranką nuo galvos. Daugiau jokių kaltinamosios ir nukentėjusiosios fizinio kontakto veiksmų vaizdo įraše neužfiksuota. Kaip minėta, A. K. patvirtino, jog filmuoti pradėjo iš karto ir vaizdo įraše neužfiksuotų smūgių nukentėjusiajai nebuvo, nematė, tuo tarpu vaizdo įraše jokio smūgio nukentėjusiajai ar net prisilietimo prie jos galvos kairės pusės (kairės ausies ar lūpų) nėra. Kita vertus, įraše matyti kaip R. K. norėdama išeiti į lauką atlieka nemažai greitų judesių rankomis, todėl galimai tokie kaltinamosios veiksmai galėjo suklaidinti A. K., kuris teisme tvirtino matęs suduodamus smūgius.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. gegužės 27 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, kad 2019 m. gegužės 24 d. pokalbio su G. K. metu ji paminėjo, jog 2019 m. gegužės 24 d. mama trenkė per galvą, prakirto lūpą, tačiau šis įrašas neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Vaizdo įraše neužfiksuota, kad R. K. būtų prisilietusi prie G. K. lūpos, užfiksuotas tik kontaktas delnu į viršugalvį, tačiau šioje kūno dalyje sužalojimas nebuvo konstatuotas, nusiskundimų dėl šiuo veiksmu sukelto skausmo taip pat nėra užfiksuota nei iš G. K., nei iš A. K..

Tiek R. K., tiek A. K. patvirtino, kad 2019 m. gegužės 24 d. tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios vyko konfliktas, jis užfiksuotas ir vaizdo įraše. R. K. parodė, kad dukrai tą rytą užėjo isterijos priepuolis, kurio metu ji vis klausinėjo ką jai valgyti. A. K. patvirtino, kad dukters charakteris yra sunkus ir ji gali būti irzli, be priežasties rėkti. Vaizdo įraše girdėti kaip neišleisdama R. K. iš namų nukentėjusioji šaukia „mama paklausyk, atsakyk man į kl...“, „aš maldauju, atsakyk į klausimą...“, „teti sulaikyk ją aš noriu .. į klausimą...“, kas sudaro pagrindą tikėti R. K. parodymais, jog dukrai buvo prasidėjusi isterija klausinėjant „ką man valgyti?“, dėl kurios G. K. neišleido jos iš namų. Kaltinamoji parodė, kad konfliktas su dukra tęsėsi pakankamai ilgai, apie 30 min., jam įsisiūbavus G. K. buvo užvirtusi ir ant stalviršio, ir nukritusi ant grindų, buvo įsikibusi kaltinamajai į koją. Pastebėtina, kad vaizdo įraše taip pat užfiksuota kaip G. K. nesikelia nuo grindų net ir atitraukiama nuo lauko durų, kas taip pat leidžia tikėti kaltinamosios parodymais apie iki tol buvusius nukentėjusiosios veiksmus. Triukšmas pirmame aukšte A. K. dėmesį patraukė 1-1,5 min. iki nusileidimo, tad jis konflikto pradžios nematė ir kas vyko pirmame namo aukšte – nežinojo. Apie tai galima spręsti tik iš kaltinamosios parodymų, kadangi G. K. nešnekėjo. Teisme apklausta specialistė patvirtino, kad sužalojimai G. K. galėjo būti padaryti atsitrenkus į bet kokį kietą paviršių. Taigi, vadovaujantis R. K. parodymais, kuriuos iš dalies atitinka vaizdo įrašas, šiuo įrašu, taip pat A. K. parodymais dėl dukters būdo, specialistės paaiškinimais, kaltinamosios versija, jog nukentėjusiosios isterija prasidėjo daug anksčiau iki vaizdo įrašo, kurios metu ji galėjo susižaloti pati, išlieka nepaneigta.

Kaltinamajame akte teisingai nebuvo inkriminuota fizinio skausmo sukėlimo faktinė aplinkybė. Nors A. K. tvirtino, jog po konflikto su mama G. K. skundėsi fiziniu skausmu, kitų minėtus liudytojo parodymus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Vaizdo įraše matyti pakankamai grubus R. K. elgesys su dukra, tačiau kontakto metu G. K. skausmu nesiskundė. 2019 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje užfiksuota, kad apžiūros metu G. K. nusiskundimų, skausmo nenurodė. Teisme apklausta specialisto išvadą rengusi specialistė J. B. parodė, kad pati apžiūrėjo G. K. ir į klausimą, ar jai kažką skaudą, mergaitė galvos mostu parodė, kad ne. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019 m. birželio 17 d. G. K. jokių nusiskundimų mamos elgesiu neturėjo, parodė, kad mama nėra jos nuskriaudusi ar padariusi kažką, dėl ko ji būtų nusiminusi, nėra neseniai ką nors užsigavusi ar kad jai ką nors būtų skaudėję. Viso proceso metu vienintelis G. K. skausmo patyrimo faktą liudijantis asmuo buvo jos tėvas – A. K., iš esmės nurodydamas du skausmo šaltinius – lūpą ir koją, tačiau įvertinus jo parodymų nenuoseklumą dėl matytų suduotų smūgių kiekio ir vietos, planuojamą skyrybų procesą su sutuoktine, konfliktiškus jų tarpusavio santykius, A. K. nėra visiškai patikimas įvykių liudytojas. Kita vertus, G. K. vis tik buvo nustatyti sužalojimai galvos srityje ir atitinkamai ji galėjo skųstis skausmu, tačiau byloje liko neįrodyta, kad sužalojimus nukentėjusiajai padarė smurtaudama R. K., t. y. šiuo atveju priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių taip pat nebūtų. Jokie kaltinamosios veiksmai susiję su kojos sužalojimu ar sumušimu inkriminuoti nebuvo, įrodymų, kad ji galėjo sukelti nenukentėjusiajai kojos skausmą taip pat nėra, todėl šioje dalyje nukentėjusiosios nusiskundimai R. K. atsakomybei įtakos neturi.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamosios R. K. veiksmuose buvo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtis. Atsižvelgiant į tai, R. K. išteisintina BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl kitų klausimų.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 95), kurios sąlygos buvo pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su mažametės nukentėjusiosios G. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 47) bei kompaktinis diskas su filmuota medžiaga, kurią 2019 m. gegužės 24 d. pateikė A. K. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 63), – paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

R. K. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su mažametės nukentėjusiosios G. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu bei kompaktinį diską su filmuota medžiaga, kurią 2019 m. gegužės 24 d. pateikė A. K. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.