Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Marius Dobrovolskis Baudž. byla Nr. 1S-236-174/2008

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. lapkričio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. L. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-17 nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiojoje valdyboje 2004-05-21 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00056-04 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnį, 183 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio l dalį, 300 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo ir sukčiavimo, klastojant dokumentus bei įrašus juose, pasisavinant pinigines lėšas už apdirbtų miško ruošinių realizavimą. 2006-05-31 V. L. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, tą pačią dieną jis apklaustas kaip įtariamasis.

2008-03-12 iš ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00056-04 į atskirą tyrimą Nr. 38-1-00027-08 išskirtas tyrimas dėl V. L. komercinės firmos apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėtos įmonės veiklos pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio l dalį padarymo.

Skundžiama nutartimi atmestas įtariamojo V. L. gynėjo advokato Petro Macenio skundas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

Be to, nors ikiteisminio tyrimo atlikimui buvo sudaryta tyrėjų grupė, tačiau dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas abejoja dėl ikiteisminio tyrimo sudėtingumo. Nurodo, kad įtariami asmenys ilgą laiką buvo sekami, todėl nusikalstamas veikas padarę asmenys buvo iš anksto žinomi, o tai palengvino ikiteisminį tyrimą.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad 2004-05-21 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00056-04 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio l dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, dėl neteisėto pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo ir sukčiavimo, klastojant dokumentus bei įrašus juose, pasisavinant pinigines lėšas už apdirbtų miško ruošinių realizavimą. 2006-05-31 V. L. pirmą kartą buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama ne tik V. L., bet ir daugelio kitų fizinių ir juridinių asmenų, tai yra R. B., V. K., G. A., C. Š., A. G., A. K., E. B., P. B., P. P., S. D. ir kitų asmenų galbūt padarytos nusikalstamos veikos, taip pat UAB „Baltfela“, UAB „Sardona“, UAB „Piruba“, UAB „Subarė ir partneriai“, UAB „Sumerimus“, UAB „Egritmeda“, UAB „RPG“, V. L. komercinės firmos bei kitų bendrovių ūkinės finansinės veiklos.

Ikiteisminio tyrimo eigoje, tai yra 2008-03-12, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00056-04 į atskirą tyrimą Nr. 38-1-00027-08 buvo išskirtas tyrimas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio l dalį dėl V. L. komercinės firmos apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėtos įmonės veiklos. 2008-07-17 V. L. buvo papildomai apklaustas ir 2008-09-24 jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio l dalį. 2008-10-06 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Veitas nustatė, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Nr. 38-1-00025-08) pakanka duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V. L. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pavedė FNTT prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriui atlikti BPK 218 straipsnio, reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo pabaigą, l dalyje ir 2 dalyje numatytus veiksmus.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas tęsėsi daugiau negu ketveri metai, tačiau, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos ne tik V. L., bet ir daugelio kitų fizinių ir juridinių asmenų galbūt padarytos nusikalstamos veikos. Siekiant nustatyti, ar V. L. ir kiti asmenys, kuriems buvo pareikšti įtarimai, įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, buvo būtina atlikti daug ir sudėtingų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Dėl tyrimo sudėtingumo buvo sudaryta tyrėjų grupė. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, kurie patvirtina bylos ypatingą sudėtingumą, į tai, kad byla didelės apimties, apylinkės teismas pagrįstai ikiteisminio tyrimo vilkinimo požymių nenustatė.

Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl vilkinimo turi būti nutrauktas remiantis BPK 215 straipsniu. Kaip minėta, pirminis ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų pagal BK 182 straipsnį, 183 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio l dalį, 300 straipsnio 2 dalį pradėtas 2004-05-21, o 2006-05-31 V. L. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Tyrimo eigoje, tai yra 2008-03-12, tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo išskirtas. 2008-07-17 V. L. buvo papildomai apklaustas, 2008-09-24 jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio l dalį.

BPK 215 straipsnyje nurodyta, kad jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Pirminis ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00025-08 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 203 straipsnio 2dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra baigtas.

Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad asmenį charakterizuojanti medžiaga turėjo būti renkama pradėjus ikiteisminį tyrimą, o ne tuo metu, kai iš ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00056-04 į atskirą tyrimą buvo išskirtas tyrimas Nr. 38-1-00027-08 dėl nusikalstamų veikų pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio l dalį padarymo. Kaip minėta, tyrimas Nr. 38-1-00027-08 buvo išskirtas, todėl tik po to atsirado pagrindas rinkti V. L. charakterizuojančią medžiagą.

Nepagrįstas V. L. skundo argumentas, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys buvo iš anksto žinomi, nes įtariami asmenys ilgą laiką buvo sekami. Šie ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami, kad ikiteisminis tyrimas būtų išsamus ir kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą, ar asmenys, kuriems buvo pareikšti įtarimai, įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija; ratifikuota Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką. Konvencija pagal Lietuvos teisinės sistemos sandarą ir 1995 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. I-865, kuriuo buvo ratifikuota Konvencija, bei 1997 m. gruodžio 23 d. įstatymą Nr. VIII-582 dėl pareiškimų pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 25 ir 46 straipsnius yra privalomas ir tiesiogiai taikomas teisės aktas (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant ginčo klausimus, Konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Konvencijos 19, 32 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-895/2003; M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-7-298/2004; A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismas procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo kaltinimo Konvencijos 6 straipsnio prasme pareiškimo asmeniui, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki sprendimo procese priėmimo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Šleževičius prieš Lietuvą (Šleževičius v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November, 2000). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui. Asmuo, kuriam pranešama apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (Grauslys prieš Lietuvą (Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgement of 10 October 2000, Šleževičius prieš Lietuvą (Šleževičius v. Lithuania, no. 55479/00, judgement of 13 November 2000, Girdauskas prieš Lietuvą (Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgement of 11 December 2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismas procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialios kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką iki sprendimo procese priėmimo.

Asmuo, kuriam pranešama apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad egzistuoja nepateisinamo delsimo požymiai, nes su šios teisės pažeidimu gali būti susiję galimi kitų pamatinių žmogaus teisių pažeidimai: judėjimo laisvės, teisių į turtą ribojimai, darbo ir kitos teisės. Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Proceso delsimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga.

Ikiteisminio tyrimo medžiagose (tyrimo Nr. 38-1-00056-04 ir Nr. 38-1-00027-08) tokių faktų nenustatyta.

Teismas pažymi, kad, vertinant bylos sudėtingumą, reikšmingi visi jo aspektai, nes sudėtingumas gali būti susijęs tiek su fakto, tiek su teisės klausimais. Galima atsižvelgti ir į faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdį, galimą atliktų nusikalstamų veikų skaičių, įrodymų kiekį ir jų rinkimo sudėtingumą. Teisiniai bylos aspektai, kurie lemtų bylos sudėtingumą, taip pat gali būti įvairūs: teisės aktų pakeitimai, teisinių klausimų sudėtingumas, turintis reikšmės vertinant pareigūnų darbo byloje apimtį, proceso eigai turintis įtakos kelių bylų procesų tarpusavio ryšys, bylų sujungimas ir kita.

Paprastai sudėtingomis laikomos bylos, kuriose tiriamos finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos (EŽTT bylos Wejrup prieš Daniją, Meilus prieš Lietuvą ir kt.). V. L. pateiktas įtarimas būtent finansinio pobūdžio ikiteisminiame tyrime, todėl ir šiuo požiūriu manyti, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas ir turi būti nutrauktas, nėra pagrindo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vertinant proceso trukmę byloje, kurioje įtariami ar kaltinami keli asmenys, bylos sudėtingumas gali būti pateisinama ilgesnio proceso priežastis, jeigu tų asmenų veikos taip susijusios, kad jų negalima išskirti, nes dėl to nukentės teisingumo interesai. Tokiu atveju procesinių veiksmų atlikimas dėl kitų su įtariamuoju ar kaltinamuoju susijusių asmenų reiškia pateisinamą procesinį aktyvumą visoje byloje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. L. neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų po to, kai jam 2006-05-31 pirmą kartą buvo pareikštas įtarimas. Darytina išvada, kad jis nemanė, kad jam yra daromi kokie nors teisių į turtą ribojimai, suvaržomos darbo ir kitos teisės, o po 2008-09-24 jam pareikšto įtarimo jokie ikiteisminio tyrimo procesiniai terminai nėra pažeisti, ir skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo BPK 215 straipsnio pagrindu nėra pagrįstas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug ir sudėtingų tyrimo veiksmų – finansinės veiklos tyrimas ir kt. Dėl tyrimo sudėtingumo buvo sudaryta tyrėjų grupė. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, kurie patvirtina bylos ypatingą sudėtingumą, į tai, kad byla didelės apimties, apylinkės teismas pagrįstai ikiteisminio tyrimo vilkinimo požymių nenustatė.

Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

įtariamojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-17 nutartį.

Nutartis neskundžiama.