Panevėžio apygardos teismo nutartis

V. F. - asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nedirbančiam, turinčiam (duomenys neskelbtini) gr. neįgalumo lygį, nevedusiam, teistam 2012-08-31 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 165 straipsnio 1 dalį 5 MGL bauda, gyv. (duomenys neskelbtini), įtariamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį atleisti nuo turtinės pareigos, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: 2017 m. sausio 31 d., apie 09 val. 30 min., atėjęs į savo buvusios sugyventinės R. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), vieną kartą ranka sudavė R. R. į smakrą, po to parvertė ją ant grindų ir tampė po butą, dėl odos nubrozdinimo smakre, poodinių kraujosruvų dešinėje alkūnėje ir kairiame kelyje padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, suėmęs ranka R. R. už kaklo grasino ją užmušti, tokiais savo veiksmais privertė ją pasirašyti prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kurio pagrindu jis buvo atleistas nuo turtinės pareigos mokėti alimentus R. R. naudai ir dėl to nukentėjusioji R. R. patyrė 423,33 eurų turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. F. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad V. F. padarė nurodytą veiką patvirtina šie byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji R. R., paaiškino, kad galėjo būti 2017-01-31, kai į duris paskambino V. F., nors (duomenys neskelbtini) policija jam buvo uždraudusi iki jos net prisiartinti. Dar iki alimentų prisiteisimo buvo jį išvijusi, nes jis mušdavo, tekdavo kviesti policiją. Kai atidarė duris, V. F. pastūmė, įėjo į vidų ir paskui save uždarė duris. Liepė sėsti ant sofos, o jis atsisėdo ant fotelio. Padavė tuščius 2 lapus ir liepė rašyti, kad jis neskolingas, už viską jau atsiskaitęs, kad neturi jam daugiau pretenzijų. Tai dienai buvo alimentų kažkiek litais dar nesumokėta. Pasakė jam, kad prievarta nesirašys, net nežino, kam jam to reikia ir kur jis tai dės. Tuomet jis suėmė už gerklės ir pasakė, kad nežinai, kaip žmonės smaugiami miršta. Išsitraukė iš kišenės savo tušinuką, jį padavė. Nutaikiusi progą, bandė skambinti mamai. Mama atsiliepė, tačiau jis to nežinojo, ir nutvėręs telefoną iš rankų, metė jį į kampą. Mama viską girdėjo. V. F. pradėjo šaukti, todėl drebančia ranka pasirašė ant dviejų tuščių popieriaus lapų. Jis sakė, kad to reikia dokumentams. Kai pasirašė, jis išbėgo pro duris. Dar iki pasirašymo, nutaikiusi progą, bandė bėgti į laiptinę. V. F. iš laiptinės vėl įsitempė į buto vidų. Tempdamas nubrozdino kojos kelią, alkūnę, pastūmė ant sofos ir liepė greitai pasirašyti. Pasirašė, nes neturėjo pasirinkimo. Kai V. F. pasiėmęs tuos du popieriaus lapus išėjo, už 2-3 minučių atvyko policija, kurią iškvietė mama.

Iki policijos atvykimo parėjo ir dabartinis sugyventinis S. P., kuris buvo išėjęs į darbą, bet grįžo kažką tai pasiimti. Draugas gal trečiame aukšte susitiko išėjusį V. F.. Pamačiusi S. P. pasakė, kad jis vytųsi V. F.. Draugas matė nubrozdinimus. S. P. pradėjo V. F. vytis laiptais žemyn, tačiau jo lauke jau nerado.

Atsakinėdama į klausimus, nukentėjusioji paaiškino, kad nežino, kiek V. F. buvo skolingas alimentų, nes kai priteisė dar buvo litai. Praktiškai, jis alimentų nemokėjo. Sakė, kad jis butą išdažė, bet juk tada kartu gyveno, buvo ir bendras vaikas, o už butą jis nė karto nėra mokėjęs. V. F. jokių daiktų ir baldų nebuvo, už butą niekada nemokėjo, vaikui nepadėjo.

Alimentų išieškojimas vyko gal nuo 2012 m. gegužės 2 d. Sūnus tuo metu kartu gyveno. 2012 m. rugsėjo 5 d. sūnus buvo paimtas į globos namus. Alimentai priklausė iki to, kol vaikas buvo paimtas į globos namus. Sūnus gimė (duomenys neskelbtini) metais. Kai išvijo V. F., sūnus ėjo į lopšelį, buvo jam gal 3 metukai, tai panašiai buvo apie 2012 metus. V. F. sūnaus nelankė, nieko jam nepirko. Kai vaikas buvo paimtas į globos namus, V. F. į globos namus ateidavo arba vienas, arba kartu su mama, kažką atnešdavo.

Nežino, kodėl tuos 5 metus neprašė nei iš V. F., nei iš antstolės, kad būtų pradėtas išieškojimas.

Pateikus nukentėjusiajai apžiūrėti raštą, adresuotą antstolei, ji paaiškino, kad būtent šį raštą pasirašė, atpažįsta parašą, kai pasirašinėjo trumpas tekstas lape buvo, nežino, ar buvo rekvizitai. Pradžioje neteisingai pasakė, kad ant tuščio lapo pasirašė. Kai liepė pasirašyti, perskaitė tekstą, ten buvo parašyta, kad jis neskolingas. Paklausus, kam ir dėl ko tai reikalinga, sakė, kad reikia, tačiau tiksliau nepaaiškino. Tekste buvo sakinys, kad „prašau nutraukti vykdomąją bylą“, tačiau nebuvo antstolės anspaudo.

Dėl to įsiskolinimo šiai dienai su antstole niekas neišspręsta. Gavo iš jos pranešimą, kad byla nutraukta. Rašė prašymą bylą atnaujinti. Nežino, ar atnaujino tą bylą. Turi paskirtą nemokamą advokatą.

Liudytoja N. V. paaiškino, kad dirba antstole. Vykdė alimentų išieškojimą iš V. F. R. R. naudai pagal Molėtų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą. Ši byla buvo užvesta 2012-05-02. Buvo priteista po 250 litų arba 72,40 euro per mėnesį. V. F. buvo raginimas išsiųstas ir skolininkas gegužės - rugpjūčio mėnesiais mokėjo po 253,20 Lt (3,20 Lt bankiniai pavedimai). Kas mėnesį R. R. buvo sumokėta po 250 Lt. 2012-09-05 gavo iš globos namų pranešimą, kad R. R. yra apribota teisė į vaiką, kuris yra apgyvendintas globos namuose. Nuo tada V. F. nemokėjo. Kiek teko bendrauti tiek su R. R., tiek su V. F., visi pokalbiai vykdavo dalyvaujat tiek vieno, tiek kito motinai, nes abi pusės buvo konfliktiškos. Perėmus vaiką į globos namus, V. F. alimentų nemokėjo. R. R. visi priteisti alimentai nebuvo išmokėti. Alimentai buvo priteisti ir paskaičiuoti nuo teismo sprendimo dienos (2011-11-21), o pradėti išieškoti tik kai R. R. pateikė vykdomąjį raštą. Nuo alimentų priteisimo iki vykdomojo rašto pateikimo susidarė 1461,66 lito arba 423,33 euro skola.

Kai 2017 metais į SODRĄ išsiuntė raštą išieškoti tą skolą, atlėkė V. F., kontoroje sukėlė triukšmą, kad advokatas jam liepė nemokėti, kad skolos nėra. Pati jokių veiksmų nesiėmė. Tiksliai nepamena, bet gal vasario 1-ą dieną buvo užregistruotas raštas - R. R. prašymas, kuriuo ji pareiškė, kad pagal vykdomą raštą dėl alimentų išieškojimo V. F. yra visiškai atsiskaitęs, ji atsisako išieškojimo ir prašo vykdomąją bylą nutraukti. Tai ir buvo padaryta.

Atsakinėdama į klausimus liudytoja N. V. paaiškino, kad po vykdomojo rašto pateikimo V. F. pats mokėjo alimentus. Tuo metu nebuvo įsiskolinimo, nes pradėjus mokėti, jis būtų laipsniškai panaikintas. Po 250 Lt buvo priteista, tiek jis ir mokėjo, t.y. mokėjo 4 kartus po 250 Lt. Jam buvo priminta apie tą skolą. Kai V. F. gegužės 10 d. atėjo mokėti pirmą kartą, buvo paskaičiuota alimentų skola 1333,33 Lt. Jam buvo raginimas atvykti į kontorą ir buvo išaiškinti tie dalykai. Praktiškai mokėjo V. F. motina, jis ateidavo su savo motina. Mokėjimo grafiko nebuvo numatyta, bet jis sumokėdavo mėnesio bėgyje.

Kai R. R. buvo apribota globa, tai skolos nebeieškojo. Mokėjimas nutrūko ir nutrūko.

Kai 2017 m. kreipėsi R. R. dėl skolos išieškojimo, buvo numatoma tą skolą išieškoti iš V. F. gaunamos pensijos. Į SODRĄ buvo išsiųstas patvarkymas. Po šio patvarkymo išsiuntimo atėjo V. F. ir ilgai triukšmavo. Tuomet jam išaiškino apie skolą, kad ji susidarė iki vaiko paėmimo į globos namus. V. F. sakė, kad įrodys, jog jam nieko nereikia mokėti. Po to jis atnešė tą raštą, kad jis neskolingas. Pareiškimas buvo priimtas raštinėje. Nežino, kas jį atnešė. Tik raštinės darbuotojos sakė, kad atnešė V. F.. Priimdama sprendimą nutraukti vykdomąją bylą, nenagrinėjo, kodėl atnešė V. F.. Susisiekti su R. R. nebandė, nes tai ne jos (antstolės) sritis. Dabar vykdomoji byla nutraukta. R. P. vėliau prašė ją atnaujinti, bet bylos neatnaujino, negali vykdymo atnaujinti, nes byla nutraukta išieškotojos prašymu. Priimdama sprendimą nutraukti vykdomąją bylą, nežinojo ar tai buvo R. R. valia, vadovavosi tuo, ką turi.

Liudytoja B. K. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jos dukra. G. gyvena, kasdien pasiskambina. Tą dieną dukra nepaskambino, tai pati jai paskambino ir išgirdo baisų V. balsą ir R., kad jai skauda, kad jos nespaustų. Pasirodo, kad dukros telefonas buvo į kampą numestas ir todėl girdėjo kas vyko pas ją namuose. Skambino į policiją. Liudytoja nurodo, kad dėl praėjusio laiko ir patirtų 2 insultų, ne viską gerai prisimena. Išgirdusi kas vyko pas dukrą, skambino į policiją.

Atsakinėdama į klausimus, liudytoja patikslino, kad tą kartą dukra paskambino, bet nespėjo nieko pasakyti, o telefonas liko neišjungtas, ir todėl galėjo girdėti kas vyksta bute. Girdėjo kaip V. F. sakė, „ar matei, kaip kraujas teka gyslomis, dabar pamatysi, kaip kraujas teka gyslomis“.

Liudytojas S. P. paaiškino, kad V. F. žino tik iš matymo. Pats tuo metu dirbo gelbėtoju paplūdimyje. Ėjo į darbą. Pakeliui pagalvojo užeiti pas draugę. Lipo laiptais aukštyn, gal trečiame aukšte sutiko V. F., kuris turėjo kažkokius lapus. Paklausus, ko jis čia, šis kažką sumykė ir bėgte nubėgo laiptais žemyn. Užlipęs pamatė, kad R. sumušta, su ašaromis, pasimetusi. Išbėgo į lauką, norėjo V. F. pagauti, bet jis pasislėpė. Kaip tik tuo metu atvažiavo policija.

Atsakinėdamas į klausimus, liudytojas paaiškino, kad R. R. serga epilepsija, todėl tą naktį pas ją nakvojo. Ryte grįžo į savo namus, o eidamas į darbą, nutarė dar užeiti pas R. R.. Su R. R. jau 4 metus gyvena kartu. R. R. kalbėjo, kad V. F. skolingas, bet pats į tai nesikišo.

Mano, kad įvykis buvo vasarą ir tuo metu dirbo savivaldybei priklausančioje gelbėtojų tarnyboje gelbėtoju. Tai sezoninis darbas. Žiemą dirba (duomenys neskelbtini), valo ledą.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad remiantis R. R. medicininiais dokumentais, R. R. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje ir kairiajame kelyje, odos nubrozdinimas smakre. Paoodinės kraujosruvos padarytos kietais, bukais daiktais. Nubrozdinimas galėjo būti padarytas kietu, buku daiktu arba paviršiumi arba aštriu daiktu – nustatyti sužalojimai padarymo mechanizmo nėra galimybės, nes medicinos dokumentuose neaprašytas jo makromorfologinis vaizdas. Nustatyti sužalojimų padarymo laiką ir kokiu daiktu jie galėjo būti padaryti, nėra galimybės, nes medicinos dokumentuose nėra jų makromorfologinio vaizdo aprašymo. Poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai gali atsirasti suduodant smūgius, todėl neatmetama galimybė, kad jie galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. R. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I T, b. l. 54).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad tyrimui pateiktame 2017-01-30 prašyme dėl vykdomosios bylos nutraukimo rankraštinį įrašą „R. R.“ parašė ir greta pasirašė R. R. tikėtina, jog būdama neįprastos būsenos ar esant rašymui neįprastomis sąlygomis (susijaudinusi, neblaivi, gulint ir pan.) (1 T, b. l. 88-90).

Stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu V. F. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. F. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl V. F. dėl psichikos būsenos negali būti apklausiamas, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. V. F. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (2 t., b. l. 43-49)

Iš byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų bei nukentėjusios ir liudytojų parodymų matyti, kad R. R. iš V. F. buvo priteisti alimentai vaiko išlaikymui. Dalį alimentų V. F. buvo sumokėjęs, tačiau liko skolingas 423,33 euro. Nukentėjusios bei liudytojų parodymai neginčytinai patvirtina, jog būtent V. F. 2017-01-31 lankėsi pas nukentėjusiąją namuose ir privertė ją pasirašyti prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Teismo medicinos specialisto išvadoje R. R. nustatyti sužalojimai patvirtina nukentėjusios parodymus, kad pasirašyti minėtą prašymą V. F. privertė panaudodamas fizinį smurtą. Kaip matyti iš liudytojos N. V. parodymų ir byloje esančių dokumentų, remiantis tuo prievarta išgautu pašymu, buvo nutraukta vykdomoji byla dėl 423,33 eurų skolos išieškojimo, t.y. R. R. patyrė tokio dydžio žalą.

Visuma byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų patvirtina, kad V. F. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir šią veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas.

Utenos apylinkės teismo 2017-11-27 nutartimi V. F. iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus perkeltas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę.

Kadangi V. F. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas ir šiuo metu yra nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, į jo pavojingumą visuomenei, bei atsižvelgiant į specialistų siūlymus, jam taikytinas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 str. 1 d. 4 p.).

Civilinių ieškinių nėra.

Daiktiniai įrodymai – V. F. medicinos dokumentų išrašas (t. 2, b.l. 24) – paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutarė:

V. F., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Daiktinį įrodymą – V. F. medicinos dokumentų išrašą palikti byloje.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme. V. F. dvidešimties dienų apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nutarties išsiuntimo dienos.