Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

ieškovui UAB „Tomadas“ atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovams A. S. ir I. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017-07-05 preliminariu sprendimu ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovų A. S. ir I. B. ieškovo UAB „Tomadas“ naudai 5 868,09 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 5 868,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 33 Eur žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos teismo 2018-05-24 nutartimi procesas šioje byloje buvo atnaujintas.

Dėl priimto preliminaraus sprendimo atsakovas A. S. pateikė teismui prieštaravimus, kurie teismo buvo priimti nagrinėjimui. Prieštaravimuose išdėstytais motyvais atsakovas A. S. su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-07-05 preliminarų sprendimą pakeisti ir ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui A. S. atmesti.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2015-11-04 Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas (toliau – VPK) ir ieškovas UAB „Tomadas“ sudarė sutartį Nr. 10-ST2-286, pagal kurią UAB „Tomadas“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas pagal faktinį VPK poreikį. Sutarties 8 punkte šalys sutarė, kad už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas sumoka transporto priemonės savininkas ir/ar valdytojas solidariai. Paslaugų įkainiai, nurodyti sutarties 1 priede, ir sutarties galiojimo metu sudarė 35,04 Eur už transporto priemonės nuvežimą ir 10,51 Eur už transporto priemonės saugojimą per parą.

Automobilis „F. P.“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas 2015-10-28. Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, kad transporto priemonės „F. P.“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) savininkas transporto priemonės priverstinio nuvežimo dieną buvo A. S., automobilis priverstinai nuvežtas dėl I. B. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Ieškovas UAB „Tomadas“ perėmė minėto automobilio saugojimą 2015-12-03. 2015-12-14 atsakovui A. S. buvo pranešta apie susidariusią skolą ir pareikalauta kuo skubiau atsiimti automobilį bei sumokėti jo nuvežimo bei saugojimo išlaidas. Atsakovui neatvykus atsiimti automobilio, ieškovas 2016-05-13, 2016-06-17, 2016-09-09 pakartotinai informavo atsakovus apie susidariusią skolą, tačiau atsakovai turimo įsiskolinimo ieškovui nesumokėjo, ieškovo aikštelėje saugomo automobilio neatsiėmė.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra iškilęs dėl atsakovo A. S. atsakomybės už nuvežimo bei saugojimo išlaidų, kurias patyrė ieškovas, atlyginimą. Atsakovas teigia, jog už šias išlaidas nėra atsakingas, kadangi automobilio „F. P.“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo metu (2015-10-28) jau nebuvo šios transporto priemonės savininkas, nes automobilį 2015-09-26 pardavė trečiajam asmeniui D. G.. Šią aplinkybę atsakovas A. S. grindžia pateikta 2015-09-26 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, savo ir atsakovo I. B. paaiškinimais. Savo ruožtu atsakovas I. B. savo atsakomybės ir išlaidų dydžio neginčija.

Teismas negali daryti išvados, jog atsakovas A. S. įrodė, kad automobilio „F. P.“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo metu (2015-10-28) nebuvo šios transporto priemonės savininkas. Teismas pažymi, kad byloje esantis 2015-12-14 VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas, kuriame nurodyta, jog 2015-12-14 automobilio „F. P.“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) savininkas vis dar yra atsakovas A. S., rašytiniais įrodymais nebuvo paneigtas. Atsakovas A. S. pripažino, jog 2015-09-26 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta atgaline data, todėl, teismo vertinimu, šis dokumentas jokios įrodomosios reikšmės sandorio sudarymo ir įvykdymo faktui įrodyti neturi. Sutiktina su ieškovo argumentais, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų automobilio pirkimo-pardavimo sutarties realumą, pinigų už automobilį perdavimo pardavėjui ir transporto priemonės perdavimo pirkėjui faktus. Teismas pažymi, kad eismo įvykį sukėlė ne atsakovo A. S. nurodytas pirkėjas - D. G., o atsakovas I. B., todėl yra abejotina dėl to, kad automobilis „F. P.“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) buvo D. G. žinioje.

Teismas taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktą, CK 6.311 straipsnį ir Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001-01-25 įsakymu Nr. 260, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaroma paprasta rašytine forma. CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Taigi, vien atsakovų A. S. ir I. B. paaiškinimų, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad atsakovo pateikta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta atgaline data ir įrodomosios galios neturi, nepakanka įrodyti faktui, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovo A. S. ir D. G. buvo išties sudaryta ir įvykdyta.

Taigi, atsakovui A. S. neįrodžius, jog transporto priemonės nuvežimo dieną jis nebuvo transporto priemonės savininkas, abu atsakovai turi pareigą solidariai atlyginti transporto priemonės „F. P.“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas ieškovo saugojimo aikštelėje.

Atsižvelgiant į tai, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-07-05 preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinys buvo patenkintas visiškai ir priteisa solidariai iš atsakovų A. S. ir I. B. ieškovo UAB „Tomadas“ naudai 5 868,09 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanos už priteistą 5 868,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 33 Eur žyminio mokesčio, paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Nusprendžia:

Palikti nepakeistą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-07-05 preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinys buvo patenkintas visiškai ir priteista solidariai iš atsakovų A. S. ir I. B. ieškovo UAB „Tomadas“ naudai 5 868,09 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanos už priteistą 5 868,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 33 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.