- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- 2-7930-862/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant ieškovei A. K., ieškovės atstovei advokatei I. K. – M., atsakovui R. K., atsakovo atstovui advokatui Girdučiui Vainiui, viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, pareikštą atsakovui R. K., ir atsakovo priešieškinį, trečiasis asmuo – AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2016-01-21 kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šalių santuokos, sudarytos 2002-05-04 Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašą dėl atsakovo kaltės; ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę, padalinti santuokos metu įgytą turtą: atsakovui priteisti transporto priemonę Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei priteisti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę atsakovui sumokėti 29000 EUR kompensaciją; šalių solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2007-04-25, modifikuoti į asmeninę ieškovės prievolę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys santuoką sudarė 2002-05-04 Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Santuoka 2002-05-10 įtraukta į apskaitą Vilniaus mieto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašas Nr. 824. Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė. Paaiškino, kas šalių santuoka truko 14 metų. Atsakovo elgesys pasikeitė 2014 metų rudenį: atsakovas tapo abejingas, ignoravo bendravimą, atitolo emociškai ir fiziškai. Atsakovas 2014 metų lapkričio mėnesį pasakė ieškovei, kad palaiko artimus santykius su kita moterimi ir norėtų nutraukti santuoką. Atsakovas 2015 metų sausio mėnesį išėjo iš namų ir, ieškovės nuomone, apsigyveno su kita moterimi. Atsakovo iniciatyva buvo paruoštas prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutarimu, tačiau po nepilnų trejų mėnesių atsakovas sugrįžo gyventi į šeimos namus, tačiau ieškovei nepavyko atnaujinti santykių, nes dingo pagarba ir pasitikėjimas. Šalys santuokoje įgijo transporto priemonę Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šalys įgijo solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2007-04-25. Neišmokėta kredito dalis – 106804 EUR. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos sudarymo.
Atsiliepimas
Atsakovas 2013-03-22 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad dėl šalių sudėtingų tarpusavio santykių kalti abu sutuoktiniai. Atsakovas, siekdamas pakeisti situaciją, lankosi pas specialistus, nes siekia išsaugoti šeimą. Atsakovas pas psichologę lankosi apie metus, pas psichologę lankėsi ir ieškovė, tačiau psichologei pasiūlius lankyti grupinius užsiėmimus, ieškovė nutraukė seansus. Atsakovas nurodė, kad ieškovė priklausoma nuo nuolatinio apsipirkinėjimo. Nurodė, kad ieškovė nėra teisi teigdama, kad ji visapusiškai rūpinosi šeimos poreikiais, nes tai darė abu sutuoktiniai, abipusiu sutarimu pasidalinę pareigas. Pažymėjo, kad skirtingai nei ieškovė, atsakovas norėjo vaikų. Nurodė, kad nėra pagrįsi ieškovės teiginiai, kad atsakovas turėjo artimus ryšius su kita moterimi ir 2015 metų sausio mėnesį išėjo iš namų. Nurodė, kad nuo 2015 metų tarp sutuoktinių nėra artimų santykių. Iš namų atsakovas išėjo, nes to pareikalavo pati ieškovė, manydamas, kad pagyvenus skyriumi, situacija pasikeis. Atsakovas neneigia, kad gyvenant skyriumi, buvo kreiptasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau šis prašymas buvo atšauktas ir jis grįžo pas sutuoktinę į šalių namus. Atkreipė dėmesį, kad sutuoktiniai 2014-10-17 vyko į kelionę į Gran Kanarijos salą. Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodyta nekilnojamojo turto verte, nes nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo vertė yra 58554 EUR, o sodo pastato – 48656 EUR. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės nurodyta transporto priemones verte 16000 EUR, nes transporto priemonės vertė gali būti nuo 10000 EUR iki 14000 EUR.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2016-03-23 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad šalys su banku 2007-04-25 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gautos lėšos buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui – žemės sklypui bei sodo pastatui įsigyti, kurie yra taip pat įkeisti bankui. Ieškovė prašo prievolę modifikuoti – perleisti ieškovei. Pažymėjo, kad 2016-03-18 įvykusio kredito komiteto posėdyje, kuriame buvo apsvarstyta ieškovės galimybė asmeniškai prisiimti prievolės vykdymą bankui, ir atsižvelgiant į ieškovės pajamas, buvo priimtas teigiamas sprendimas. Atsakovui nepareiškus pagrįstų ir motyvuotų prieštaravimų dėl prievolės vykdymo, kreditorius neprieštarauja dėl prievolės modifikavimo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.
Šalies argumentai
Teismo 2016-05-13 parengiamajame posėdyje ieškovė pateikė ieškinio atsisakymą dalyje dėl kaltės ir reikalavimo jai asmenine teise palikti iki santuokos įgytą nekilnojamąjį turtą (5 ieškinio reikalavimo punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teisme 2016-09-05 gautas, 2016-09-07 priimtas atsakovo priešieškinys, kuriuo prašoma šalių santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti ieškovei santuokoje įgytą pavardę, atsakovui priteisti transporto priemonę Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė – 11000 EUR, nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šalims padalinti natūra po ½ dalį; nemodifikuoti šalių solidarios prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2007-04-25; priteisti atsakovui 65156,39 EUR bendrų sutuoktinių piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, priteisti atsakovui ½ dalį subfondo IAVL Rusijos TOP 20 akcijų, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad ieškovės banko sąskaitoje yra 110773,83 EUR pinigų suma, atsakovo – 19539,95 EUR, kurios turi būti padalintos šalims, naikinant santuokos apskaitos įrašą. Šalys yra įgijusios INVL Asset Management UAB INVL Rusijos TOP 20 subfondo 104,5572 akcijas, kurių vidutinė rinkos vertė – 1798,50 EUR.
Šalies argumentai
Ieškovė 2016-09-07 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo panaikinti šalių santuokos apskaitos akto įrašą dėl atsakovo kaltės; ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę, priteisti iš atsakovo 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, padalinti santuokos metu įgytą turtą: atsakovui priteisti transporto priemonę Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteisinat 8000 EUR kompensaciją, ieškovei priteisti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę atsakovui sumokėti 31650 EUR kompensaciją; sutuoktinių turtinėms teisėms padarinius nustatyti nuo 2014-01-01; padalinti šalių pajamas, turėtas 2014-01-01 dienai, iš ieškovės atsakovui priteisiant 27514 EUR sumą, ją mažinant pusės atsakovo turimų pajamų ir vertybinių popierių verte; iš atsakovo priteisti ieškovei 8931 EUR už sumokėtą būsto kreditą laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-09-01, šalių solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2007-04-25, modifikuoti į asmeninę ieškovės prievolę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad 2015 metų sausio mėnesio prašyme dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo buvo nurodyta, kad sutuoktiniai daugiau kaip metus gyvena skyriumi, todėl turtinėms sutuoktinių teisėms padariniai kilo 2014-01-01.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2016-09-23 pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriame papildomai nurodė, kad atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl finansinių įsipareigojimų paskirstymo, esant šalių prievolei bankui solidariai, bankas tikslina savo poziciją ir pareiškia, kad teismui nustačius, jog turto padalijimas natūra yra galimas, bankas neprieštarauja, kad prievolė ir toliau būtų vykdoma solidariai, o bankui įkeistas nekilnojamasis turtas šalims būtų padalintas lygiomis dalimis. Teismui nustačius, kad turtas natūra šalims negali būti padalintas, bankas neprieštarauja, jog po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievolę bankui ieškovė vykdytų asmeniškai, o turtas natūra būtų priteistas ieškovei, išmokant atsakovui 31650 EUR kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme 2016-10-04 gautas ieškovės atsiliepimas į priešieškinį, kuriuo prašoma netenkinti priešieškinio reikalavimų dalyje dėl turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Papildomai nurodyta, kad po 2015 metais atsakovo inicijuoto santuokos nutraukimo proceso ieškovė siekė taikaus ginčo išsprendimo būdo. Nepavykus rasti kompromiso, ieškovė pareiškė ieškinį. Siekdama pagrįsti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, ieškovė kreipėsi į UAB „Omnitel“ tam, kad gauti atsakovo telefoninių skambučių išklotinę, kuri nebuvo pateikta. Šiame dokumente ieškovė nurodė, jog sutinka, kad šalių įgytos transporto priemonės vertė yra 11000 EUR. Ieškovė nesutinka su atsakovo siūlomu akcijų padalinimo būdu ir prašo akcijas priteisti atsakovui, atitinkamai iš atsakovo priteisiant jai ½ dalį akcijų vertės kompensaciją.
Šalies argumentai
Ieškovė 2016-10-05 pateikė ieškinio atsisakymą, kuriuo atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimų dėl atsakovo kaltės ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu santuoką sudarė 2002-05-04 Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Santuoka 2002-05-10 įtraukta į apskaitą Vilniaus mieto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašas Nr. 824 (T1 b.l. 6).
Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė teikė teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuose prašė santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl atsakovo kaltės, tačiau abiem atvejais pateikė jau minėtus atsisakymus nuo reikalavimų panaikinti santuokos įrašą dėl atsakovo kaltės. Įrodymų, kurie patvirtintų tai, jog šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės byloje nėra pateikta. Atsakovas priešieškiniu prašė santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esant aukščiau nurodytai situacijai, ieškovei prašant netaikyti termino sutuoktiniams susitaikyti, abiem sutuoktiniams pareiškus reikalavimus panaikinti santuokos apskaitos įrašą, darytina išvada, kad šalių santuoka iširo, dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, todėl santuokos apskaitos įrašas naikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Ieškovei prašant panaikinus santuokos apskaitos įrašą, jai paliktina santuokos metu turėta pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Šalys nereiškia reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikė atsisakymą nuo reikalavimo priteisti jai iš sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimą. Atsisakymas priimamas ir byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi.
Ieškovė prašo sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes taikyti nuo 2014-01-01. Šį prašymą grindžia tuo, kad sutuoktiniai teismui 2015-02-17 buvo pateikę prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, kuriame jie buvo nurodę, kad daugiau nei vienerius metus gyvena skyriumi, santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda (T1 b.l. 170). Atsakovas nesutiko su tuo, kad turtinėms teisėms pasekmės būtų taikomos nuo 2014-01-01. Jis nurodė, kad šalys 2014 metais bendrą ūkį vedė, 2014 metų rudenį buvo išvykę į kelionę, kur gyveno viename kambaryje. Nurodė, kad 2015 metų pradžioje prižiūrėjo geoterminio šildymo name įrengimą. Atsakovas pripažino, kad 2015 metų pradžioje buvo palikęs šeimos būstą, tačiau grįžo į jį gyventi. Šalys buvo pateikusios prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau ieškovė šio prašymo atsisakė. Šalys lankėsi pas psichologą (T1 b.l. 278), siekė santuoką išsaugoti, todėl nėra pagrindo sutuoktinių teisėms ir pareigoms padarinius taikyti nuo 2014-01-01.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 185) straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 straipsniai), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.
Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-12099-967/2015 medžiagos (T1 b.l. 170-207), šalys 2015-02-17 pateikė teismui prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pareiškimas nebuvo išnagrinėtas, todėl, kad nustačius terminą trūkumams pašalinti, atsakovo atstovas pateikė 2015-02-24 prašymą palikti pareiškimą nenagrinėtu, nes ieškovė nusprendė atsiimti pareiškimą. Taigi, būtent dėl ieškovės sprendimo šalių santuokos apskaitos įrašas nebuvo panaikintas. Nėra įtikinami ieškovės paaiškinimai, kad ji procesą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutarimu nutraukė, nes tikėjosi santuoką nutraukti kitomis sąlygomis nei šalys buvo sutarę teismui pateiktoje sutartyje, kadangi 2015-02-09 sutartyje nustatytos sąlygos iš esmės yra tapačios, netgi palankesnės ieškovei, nei jos teismui 2016-01-21 pateikto ieškinio reikalavimai. Pareiškime nurodytoji aplinkybė, jog šalys daugiau nei vienerius metus gyvena skyriumi, nėra patvirtinta šalių priesaikomis, šiame pareiškime nėra nurodyta jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų momentą nuo kada šalys bendro ūkio nebeveda, pareiškime išdėstytos aplinkybės nepagrįstos kitais įrodymais, todėl toks įrašas prašyme laikytinas formaliu įrašu, padarytų tam, kad prašymas atitiktų prezumpciją, įtvirtintą CK 3.53 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė neneigė aplinkybės, jog ji 2015 metais kartu su atsakovu lankėsi pas psichologą, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsiėmusios pareiškimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutarimu, šalys siekė išsaugoti santuoką. Svarbu yra ir tai, kad prašymą taikyti pasekmes turtinėms šalių teisėms ieškovė pareiškė tik 2016-09-07, patikslinusi reikalavimą, kuomet paaiškėjo jog 2016-01-21 teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nenurodė viso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir tapo žinomos šalių sąskaitoje esančių piniginių lėšų sumos. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės prašymas netenkinamas kaip nepagrįstas, šalių turtinėms teisėms pasekmės taikomos nuo ieškinio pareiškimo teismui momento.
Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį pareziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.
Byloje esantys VĮ „Registrų centras“ nekilnojamo turto registro išrašai (T1 b.l. 10, 47-48) patvirtina, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise 1991-05-28 įgijo butą, esantį Senkelio g. 4 - 1, Trakuose (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šis turtas nedalintinas ir į bendro turto balansą neįtraukiamas.
VĮ „Registrų centro“ duomenimis (T1 b.l. 49) nuo 2016-02-23 yra įrašytas juridinis faktas apie 2016-02-23 notaro pranešimą apie dovanojimo sutarties pagrindu atsakovo įgytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nei viena šalių neišdėstė pozicijos, kad šis turtas turi būti įtrauktas į dalintino turto balansą, dovanojimo sutartis sudaryta po bylos iškėlimo teisme, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalis 2 punktą dovanojimo sutartimi įgytas turtas laikomas asmenine nuosavybe, todėl nėra pagrindo šio turto įtraukti į dalintino turto balansą.
Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2007-04-20 įgijo 0,677 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (T1 b.l. 11-12, 46-47, 51-54) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris įtrauktinas į šalims dalintino turto balansą.
Atsakovas grįsdamas jo nurodytąją nekilnojamojo turto vertę vadovaujasi byloje esančių nekilnojamojo turto 2015-11-02, 2016-03-03 išrašų duomenimis, kur nurodytos žemės sklypo ir sodo pastato vertės atitinkamai 58554 EUR ir 48656 EUR, nustatytos ne bylos iškėlimo metu, o 2008-07-20 ir 2007-03-28.
Ieškovė, atsižvelgusi į teismo 2016-02-01 nutartį, pateikė VĮ „Registrų centras“ pažymas (T1 b.l. 29-30), kuriose žemės sklypo vertė 2016-01-01 nustatyta masinio vertinimo būdu ir yra 24700 EUR, sodo pastato – 38600 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2016-05-13 parengiamojo posėdžio metu, esant šalių ginčui dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės, šalims buvo pasiūlyta atlikti nekilnojamojo turto vertinimą arba pateikti prašymus dėl turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo. Šalys nustatytu terminu vertinimo nepateikė, nepareiškė prašymo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Minėta, kad byloje esančiuose nekilnojamojo turto registro išrašuose, kuriais priešieškinyje nurodytą nekilnojamojo turto vertę grindžia atsakovas, žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 2008-07-20 masinio vertinimo būdu, sodo pastato rinkos vertė masinio vertinimo būdu nustatyta 2007-03-28. Ieškinys teismui pateiktas 2016-01-21, todėl nėra pagrindo vadovautis rinkos vertėmis, nurodytomis minėtuose nekilnojamojo turto registro išrašuose. Atsižvelgiant į išdėstyta, į dalintino turto balansą trauktino nekilnojamojo turto vertė nustatoma pagal 2016-01-01 masinio vertinimo būdu nustatytas rinkos vertes, darant išvadą, kad žemės sklypo ir sodo pastato bendra rinkos vertė yra 63300 EUR.
VĮ „Regitra“ pažyma bei išrašai (T1 b.l. 13, 55-56) patvirtina, kad atsakovo vardu 2014-04-08 įregistruota transporto priemonė Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis turtas įgytas santuokoje (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir trauktinas į dalintino turto balansą. Nors teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose šalys nurodė skirtingas šios transporto priemonės rinkos vertes, tačiau bylos nagrinėjimo metu šiuo klausimu tarp šalių ginčo neliko ir jos sutarė, kad transporto priemonės vertė - 11000 EUR.
SEB banko 2016-07-18 pažymos duomenimis atsakovo sąskaitose 2016-01-31 buvo 19538,95 EUR ir 338947 JPY (2546,94 EUR pagal Lietuvos banko 2015-01-31 kursą), viso 22085,89 EUR. SEB banko 2016-08-09 pažymos duomenimis ieškovės sąskaitoje 2016-01-21 buvo 110773,83 EUR. Šalys nepateikė įrodymų, jog jų sąskaitose esančios piniginės lėšos, ar jų dalis, gali būti laikomos asmeniniu turto, todėl, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, jos šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir trauktinos į dalintino turto balansą.
Šiaulių banko 2016-07-15 išrašo iš finansinių priemonių sąskaitos duomenimis atsakovo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2015-04-21 įgytos finansinės priemonės INVL Asset Managment UAB INVL Rusijos TOP20 subfondo vertybiniai popieriai, kurių vertė 2016-01-31 buvo 1798,50 EUR. Šis turtas taip pat trauktinas į dalintino turto balansą.
Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016-09-08 duomenimis atsakovo vardu įregistruoti 5 ginklai: 2010-06-03 pistoletas Bereta 92FS, 2011-02-23 pistoletas Walther P38, 2014-05-27 mažos galios revolveris Alfa 620, 2016-01-18 lygiavamzdis šautuvas Izh27, 2016-03-16 graižtvinis šautuvas Mauser M12. Graižtvinis šautuvas Mauser M12 įgytas po bylos iškėlimo dienos, todėl jis į dalintino turto balansą neįtraukiamas, kiti ginklai buvo įgyti santuokos metu, iki ieškinio teismui pateikimo dienos, todėl įtrauktini į dalintino turto balansą. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog pistoleto Bereta 92FS vertė – 500 EUR, pistoleto Walther P38 vertė – 100 EUR, mažos galios revolveris Alfa 620 bevertis, lygiavamzdžio šautuvo Izh27 vertė – 200 EUR. Ieškovė ginklų verčių nenurodė, neprieštaravo atsakovo nurodytoms vertėms, todėl darytina išvada, kad visų į dalintino turto balansą trauktinų ginklų vertė yra 800 EUR.
Viso šalims dalintino turto vertė (aktyvas) – 209758,22 EUR
Byloje esanti 2007-04-25 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (T b.l. 15-16) patvirtina, kad šalys su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu šalims buvo suteiktas 121944 EUR kreditas būsto pirkimui. Bankui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis Grūdų sodų 4-oji g. 20, Vilniuje. Ieškovės pateiktas kredito grąžinimo grafikas (T2 b.l. 11-12) patvirtina, kad nesumokėta kredito dalis 2015-12-25 buvo 106803,93 EUR (pasyvas).
Sudarius turto balansą matyti, kad iki ieškinio pareiškimo teismui momento šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo dalintino turto, kurio vertė yra 102954,29 EUR.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinat santuokos apskaitos įrašą, ieškovei ir atsakovui turi tekti turto, kurio vertė 51477,15 EUR.
Tarp šalių nėra ginčo, kad transporto priemonė ir ginklai, panaikinus santuokos apskaitos įrašą, turi atitekti atsakovui, todėl šie daiktai, kurių vertė 11800 EUR, priteistini atsakovui. Atsakovo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2015-04-21 įgytos finansinės priemonės- INVL Asset Managment UAB INVL Rusijos TOP20 subfondo vertybiniai popieriai. Ieškovė nepageidavo, kad šie vertybiniai popieriai būtų priteisti jai. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, vertybiniai popieriai įgyti atsakovo vardu, todėl dalijant sutuoktinių turtą, jie priteisiami atsakovui. Atsakovo banko sąskaitose santuokos pabaigoje buvo 22085,89 EUR suma, kuri taip pat priteisina atsakovui. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui natūra priteistino kilnojamojo turto vertės, vertybinių popierių vertės ir jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų suma lygi 35684,39 EUR sumai, todėl iš ieškovės atsakovui turi būti priteista 15792,76 EUR kompensacija (51477,15-35684,39).
Šalių turtinėms teisėms pasekmes taikant nuo bylos iškėlimo teisme momento, spręstinas ir šalių patirtų išlaidų, susidariusių dėl patirtų išlaidų skirtų šalių būsto išlaikymui, kompensavimo.
Ieškovė pateikė visą eilę mokėjimo nurodymų (T1 b.l. 208-271), kurie patvirtina, jog 2014-2016 metais ji sumokėjo draudimo įmokas, žemės mokestį, apmokėjo atliekų išvežimo paslaugas, komunalinius mokesčius. Didžioji ieškovės pateiktų dokumentų dalis patvirtina įmokas padarytas iki bylos iškėlimo dienos, kas reiškia, kad paslaugų apmokėjimui buvo naudojamos lėšos, šalims priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo spręsti jų kompensavimo klausimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovei patirtas išlaidas už ryšio paslaugas kompensuoja darbdavys. Šios aplinkybės ieškovė nepaneigė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų (sutarčių, galimų kitų dokumentų), kurie leistų tiksliai įvertinti už kokias ryšio paslaugas, kam teikiamas buvo atliekami mokėjimai, todėl nėra pagrindo spręsti šių išlaidų kompensavimo klausimo.
Kaip matyti iš šalių pateiktų dokumentų, 2016 metų balandžio mėnesį tiek ieškovė, tiek atsakovas už atliekų išvežimą sumokėjo po 35 EUR (T1 b.l. 228, 275), todėl nėra pagrindo ir šių išlaidų kompensavimui.
Atsakovo pateikti mokėjimo nurodymai (T1 b.l. 273, T2 b.l.17) atlikti 2014-10-11 ir 2014-03-23, todėl nėra pagrindo jam kompensuoti patirtų išlaidų dalies. Atsakovas pateikė visą eilę sąskaitų faktūrų ir kvitų, kurie patvirtina, kad buvo apmokėtas transporto priemonės remontas. Transporto priemonė priteistina atsakovui, todėl iš ieškovės neturėtų būti priteista atsakovui kompensacija už 2016 metais patirtas transporto priemonės eksploatacijos išlaidas (T1 b.l. 281-292, 313). Kitos atsakovo pateiktos sąskaitos faktūros ir čekiai (T1 b.l.293-311) patvirtina, kad išlaidos buvo patirtos iki bylos iškėlimo dienos, kas reiškia, kad transporto priemonės priežiūrai buvo panaudotos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos, kurios santuokos pabaigoje taip pat neturi būti kompensuojamos.
Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad 2016-04-23 ir 2016-05-20 ji sumokėjo draudimo įmokas (T1 b.l. 208-209, 2012-2013) ir patyrė 108,54 EUR išlaidas, 2016-03-01, 2016-05-02, 2016-07-18, 2016-09-23 sumokėjo komunalinius mokesčius ir patyrė 759,85 EUR išlaidas (T1 b.l. 237-240), taigi, po bylos iškėlimo teisme dienos patyrė 868,40 EUR išlaidas, kurių pusę jai turėtų kompensuoti atsakovas. Kadangi ieškovei 434,20 EUR turėtų kompensuoti atsakovas, šia suma mažintina iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos suma (15792,76-424,20), ir iš ieškovės atsakovui priteisima 15368,56 EUR kompensacija už atsakovui natūra ir piniginėmis lėšomis tenkančią mažesnę turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nekilnojamasis turtas joms turi būti padalintas lygiomis dalimis, tačiau šalys nesutaria dėl turto padalijimo būdo. Ieškovė prašo jai priteisi visą nekilnojamąjį turtą natūra, o iš jos priteisti atsakovui 31650 EUR (½ dalis nekilnojamojo turto vertės) dydžio kompensaciją. Atsakovas prašo nekilnojamąjį turtą šalims padalinti lygiomis dalimis natūra. Atsakovas, prašymą nekilnojamąjį turtą šalims padalinti lygiomis dalimis natūra grindžia tuo, kad: jis neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi panaikinus santuokos apskaitos įrašą; bylos nagrinėjimo metu yra bedarbis; ieškovė dažnai būna išvykusi į komandiruotes; namas yra dviejų aukštų, todėl viena šalis gali gyventi pirmame, kita – antrame aukšte. Ieškovė savo prašymą grindžia tuo, kad nors namas yra dviejų aukštų, jis nėra pritaikytas gyventi buvusiems sutuoktiniams: yra vienas įėjimas, antrame aukšte yra vienas kambarys, o pirmame vientisa erdvė, kurioje įrengta virtuvė, vonios kambarys, tualetas. Antrame namo aukšte nėra įvestas vanduo. Tam, kad namą pritaikyti gyventi dviem santuokos ryšiais nesusietiems asmenims būtinos investicijos, kad įrengti atskirą įėjimą, įvesti vandenį į antrąjį aukštą. Namo rekonstrukcija pareikalautų papildomų išlaidų, o tai gali iššaukti naujus šalių nesutarimus, kilti nauji ginčai dėl namo rekonstrukcijos išlaidų dydžio ir paskirstymo. Tarp šalių nesutarimus taip pat gali nulemti ir solidarios prievolės kreditoriui vykdymo klausimai, todėl ieškovė prašo modifikuoti solidarią šalių prievolę trečiajam asmeniui ir, panaikinus santuokos apskaitos įrašą, pripažinti šią prievolę asmenine ieškovės prievole.
Byloje esantys ieškovės sąskaitos duomenys patvirtina, kad ieškovė turi galimybę atsakovui sumokėti jos pačios nurodyto dydžio pinigų sumą už jai prašomą priteisti visą nekilnojamąjį turtą natūra. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad namo pritaikymas gyventi dviem santuokiniais ryšiais nesusijusiems asmenims pareikalautų papildomų šalių investicijų. Negalima nesutikti ir su ieškovės argumentais, kad finansinių klausimų, susijusių su namo pertvarkymu, eksploatavimu, solidarios prievolės vykdymu, sprendimas gali sukelti šalių konfliktus, nes atsakovas nuo 2015-12-07 nedirba (T1 b.l.39, 126), jo pajamas sudaro socialinės išmokos (T1 b.l. 127), teismo posėdyje jis nurodė, kad yra sudėtinga rasti darbą pagal atsakovo poreikius ir kompetencijas. Atsakovo argumentas, jog jis padalijus šalims namą ieškovės siūlomu būdu neturės kur gyventi, nagrinėjamu atveju, negali būti esminis parenkant nekilnojamojo turto padalinimo būdą, kadangi ieškovė sutinka atsakovui išmokėti 31650 EUR dydžio kompensaciją. Atsakovo banko sąskaitose yra didesnė nei 22000 EUR suma, be to, ieškovė, pagal sudarytą turto balansą, atsakovui turės išmokėti ir 15792,76 EUR kompensaciją. Įvertinus šias aplinkybes matyti, kad atsakovas turės pakankamai piniginių lėšų būstui įsigyti.
Atsižvelgiant į išdėstytą nekilnojamasis turtas šalims dalintinas ieškovės siūlomu būdu, t.y., ieškovei priteisiant žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini), natūra, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 31650 EUR sumą. Kadangi ieškovė prašė jai priteisti namą natūra, iš jos priteisiant atsakovui jos nurodyto dydžio kompensaciją, laikytina, kad ji sutinka tokią sumą atsakovui išmokėti, todėl atskirai dėl šios sumos dydžio teismas nepasisako.
Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, trečiasis asmuo sutiko, kad šalių solidari prievolė būtų modifikuota į asmeninę ieškovės prievolę bankui, jeigu nekilnojamasis turtas bus priteistas ieškovei, o iš jos atsakovui bus priteista 31650 EUR suma. Atsižvelgiant į tai, kad bankui įkeistas nekilnojamas turtas priteisiamas ieškovei, trečiajam asmeniui nepareiškus prieštaravimų dėl prievolės modifikavimo ir nekilnojamojo turto padalinio būdo, šalių solidari prievolė AB SEB bankui pagal 2007-04-25 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) modifikuojama į asmeninę ieškovės prievolę, nustatant, kad panaikinus šalių santuokos apskaitos įrašą prievolę bankui pagal sudarytą kredito sutartį asmeniškai vykdo ieškovė.
Dėl kitų šalių argumentų, rašytinių įrodymų teismas atskirai nepasisako, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.
Šalys už pareikštus ieškinį ir priešieškinį yra sumokėjusios žyminius mokesčius po 500 EUR. Tiek ieškovei, tiek atsakovui likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas. Šalių nurodytos ieškinio sumos buvo skaičiuojamos pagal skirtingas vertes, šalys skirtingai nustatė ieškinio sumas, nuo kurių turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis. Sudarius šalių turto balansą buvo nustatyta, kad šalims turto tenka po 51477,15 EUR. Ši suma nesutampa nei su ieškovės, nei su atsakovo nurodytomis ieškinio sumomis, pateiktais skaičiavimais. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad šalys pradiniuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodžiusios viso dalintino turto, šalims turtą padalinus lygiomis dalimis, tačiau ne visai tokiu būdu kaip šalys reikalavo, darytina išvada, kad nei vienos šalies turtiniai reikalavimai nebuvo patenkinti visiškai, todėl nebūtų protinga ir teisinga iš šalių priteisti skirtingų dydžių žyminio mokesčio nesumokėtas dalis ir taikyti žyminio mokesčio tarpusavio kompensavimo mechanizmą. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistinos nesumokėtos žyminio mokesčio dalys, ieškinio sumą skaičiuojant nuo teismo nustatytos šalims tenkančio turto vertės, po 859 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktas).
Šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turtas šalims padalintas lygiomis dalimis iš esmės taip kaip jos pageidavo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad vienos šalies reikalavimai buvo patenkinti tam tikra didesne procentine dalimi. Dėl šios priežasties nėra pagrindo šalims vienai iš kitos šalies priteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų už joms suteiktą teisinę pagalbą, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai.
Pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų teikimu sudarė 8,04 EUR. Šios išlaidos iš šalių priteistinos lygiomis dalimis, t.y. po 4 EUR.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) konfesijų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje sudarytos santuokos apskaitos įrašą Nr. 824, apskaitytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Panaikinus santuokos apskaitos įrašą pavardžių nekeisti.
ieškovei A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra nekilnojamąjį turtą - 0,677 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
atsakovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 31650 EUR sumą, už ieškovei priteistą natūra nekilnojamąjį turtą;
atsakovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 15368,56 EUR kompensacija už atsakovui natūra, vertybiniais popieriais ir piniginėmis lėšomis, esančiomis atsakovo sąskaitose, tenkančią mažesnę turto dalį;
atsakovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti INVL Asset Managment UAB INVL Rusijos TOP20 subfondo vertybinius popierius, esančius atsakovo finansinių priemonių sąskaitoje (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)
atsakovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti natūra ginklus: pistoletą Bereta 92FS, pistoletą Walther P38, mažos galios revolverį Alfa 620, lygiavamzdį šautuvą Izh27;
atsakovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti natūra transporto priemonę Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2007-04-25, modifikuoti į asmeninę ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolę, nustatant, kad prievolę, panaikinus santuokos apskaitos įrašą, kreditoriui turi vykdyti ieškovė.
Bylą dalyje dėl ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), reikalavimo priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimą nutraukti.
Priteisti iš ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 863 EUR (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 863 EUR (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.
Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją siųsti civilinės metrikacijos skyriui, vedybų sutarčių registrui, nekilnojamojo turto registrui, VĮ „Regitra“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.