- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 2SA-26-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2SA-26-115/2010
Teisėja Andrutė Kalinauskienė Procesinio sprendimo kategorijos:
129.1;122.4.
2010 m. vasario 18 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-15147-619/2009 pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V.Čeglikui, D. M. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė skundu prašė teismo panaikinti 2009-05-21 raginimą vykdomojoje byloje Nr. 0116/09/00207 (b.l.1-4). Nurodė, kad 2009-05-27 gavo antstolio raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje – sudaryti su atsakove D. M. gyvenamųjų patalpų, esančių Bernardinų g. 3-27, Vilniuje, neterminuotą nuomos sutartį, su raginimu nesutinka. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis 2007-06-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu, 20027-12-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi bei 2008-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 2008-09-05 priėmė įsakymą Nr. 30-1768, kuriuo išnuomojo D. M. 4 asmenų šeimai vieno kambario 33,88 kv.m. bendrojo ploto butą (duomenys neskelbtini), nustatant nuomos mokestį pagal galiojančią tvarką, įpareigojo VšĮ „Vilniaus butai“ per 1 mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos sudaryti su D. M. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei pasirašyti buto perdavimo-priėmimo aktą, tik tada, kai ši pateiks su paslaugų tiekėjais sudarytų sutarčių kopijas. D. M. įsakymą yra gavusi. Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybė įvykdė sprendimą, nes esant minėtam įsakymui D. M. gali bet kuriuo metu atvykti į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pasirašyti socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pagal patvirtintą standartinę sutarties formą. Teigė, jog D. M. nebuvo atvykusi pasirašyti sutarties, gi nuomos sutarties sudarymas negalimas be pačios išieškotojos dalyvavimo. Sprendimui esant įvykdytam, pagal CPK 632 str., vykdomoji byla baigtina. Mano, jog D. M. elgesys kliudo įvykdyti minėtą sprendimą. Antstolis, ragindamas įvykdyti jau iš esmės įvykdytą teismo sprendimą, pažeidė teisės normas bei principus. Iš savivaldybės nepagrįstai reikalaujama sumokėti bendrąsias vykdymo išlaidas bei vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepimu į skundą (b.l.60) su skundu nesutiko. Nurodė negavusi 2008-09-05 įsakymo. Teigia, bijanti, jog po mėnesio savivaldybė gali nutraukti sutartį, nes siekia iškeldinti jos šeimą iš buto. Pateikti nuomos sutarčių pavyzdžiai prieštarauja teismo sprendimui, todėl kreipėsi į antstolį, dėl tinkamo sutarties įforminimo.
Antstolis V.Čeglikas atsiliepimu su skundu nesutiko, prašo skundą atmesti (b.l.64-66). Nurodė, jog 2009-01-30 gavo išieškotojo vykdomąjį raštą. Pagal CPK 655 str. 2009-05-21 išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą. Raginimas yra būtinas procesinis dokumentas pirminėje vykdymo proceso stadijoje siunčiamas skolininkui visais atvejais kai yra pradedama nauja vykdomoji byla. Antstolis, nebūdamas informuotas išieškotojo, objektyviai neturi galimybės patikrinti, ar teismo sprendimas jau yra įvykdytas. Raginime nurodyta, kad jei sprendimas įvykdytas, skolininkas apie tai turi nedelsdamas pranešti antstoliui. Tokiu atveju iš skolininko nėra išieškomos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju dokumentų, patvirtinančių sprendimo įvykdymą, iš skolininko negavo. Teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybė nevykdo vykdomojo rašto – nesudaro neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas neatitinka teismo sprendimų. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, jis nepasinaudojo savo procesine teise pateikti prievolės įvykdymo įrodymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą dėl antstolio V.Čegliko veiksmų (b.l. 77-78).
Pirmosios instancijos teismas nustatė sprendė, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, vykdomojoje bei civilinėje bylose pakanka esančių rašytinių įrodymų šiam skundui teisingai išnagrinėti, todėl pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nustatė, jog antstolis, vadovaujantis CPK 654 str., 655 str. 1 d., 2009-05-21 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą bei išsiuntė jį skolininkui Vilniaus miesto savivaldybei, kurį skolininkas gavo 2009-05-27. Raginimo įvykdyti sprendimą turinys atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 656 str.), be to buvo nurodyta, kad jeigu sprendimą skolininkas yra įvykdęs, nedelsdamas privalo apie tai informuoti antstolį ir pateikti sprendimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus. Teismas konstatavo, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų informavusi antstolį apie 2007-06-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimo įvykdymą. Teismas sprendė, jog antstolis pagrįstai priėmė raginimą įvykdyti teismo sprendimą bei įteikė jį skolininkui (CPK 654 str., 655 str. 1 d., 656 str.). Pažymėjo, jog įstatymas nenumato pareigos antstoliui patikrinti, ar teismo sprendimas jau yra įvykdytas, o apie sprendimo įvykdymą Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo informuoti antstolį (CPK 644 str.). Teismas nepasisakė dėl sprendimo įvykdymo tinkamumo, nes tai nėra šios bylos dalykas.
Šalies argumentai
Apeliantas (pareiškėjas) Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą (b.l. 81-86), kuriuo prašo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki LR Konstitucinis Teismas priims nutarimą dėl CPK 153 str. 2 d., 319 str. 3 d. ir 352 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant, atitikties LR Konstitucijai; jeigu teismas atsisakys sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, prašo skirti žodinį šios bylos nagrinėjimą; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, jog ypatingosios teisenos bylose teismas yra aktyvus, todėl kilus neaiškumų dėl įrodymų, teismas turi teisę skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.) arba išreikalauti tam tikrus įrodymus. Mano, jog teismas rėmėsi prielaida ir visiškai nepagrįstai konstatavo, kad antstolis V. Čeglikas nebuvo informuotas apie teismo sprendimo įvykdymą, nes pareiškėjas 2009 m. birželio 10 d. raštu Nr. A51-13555(3.11.1-TD-3.) informavo antstolį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugsėjo 5 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1768, kuriuo išnuomojo D. M. šeimai vieno kambario 33,88 kv. m bendrojo ploto butą, (duomenys neskelbtini), nustatant nuomos mokestį pagal galiojančią tvarką, įpareigojant VĮ „Vilniaus butai“ (SĮ „Vilniaus miesto būstas“) per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos sudaryti su D. M. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei pasirašyti buto perdavimo ir priėmimo aktą su nuomininke tik tada, kai ši pateiks su paslaugų teikėjais sudarytų sutarčių kopijas. Antstolis apie šį pareiškėjo įsakymą žinojo ir iš pareiškėjo skundo dėl 2009 m. gegužės 21 d. raginimo įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą. Teigia, jog minėtų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymas neįmanomas be pačios išieškotojos dalyvavimo, o pati išieškotoja neatvyksta sudaryti minėtos sutarties. Mano, kad minėto 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 30-1768 priėmimas laikytinas teismo sprendimo įvykdymu, todėl antstolis privalėjo nedelsiant panaikinti raginimą įvykdyti sprendimą bei CPK 632 str. pagrindu baigti vykdomąją bylą Nr. 0116/09/00207, bet antstolis šių veiksmų neatliko. Teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų, jog pareiškėjas įvykdė minėtą teismo sprendimą, o gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nėra sudaryta dėl pačios D. M. neveikimo. Teigia, jog nepagrįsti D. M. argumentai, jog minėtas 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymas Nr. 30-1768 nelaikytinas teismo sprendimo įvykdymu, nes jos netenkina socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygos, numatytos 12, 13, 40.2, 40.3, 40.4 punktuose, t.y. netenkina standartinės sutarčių sąlygos, kurios įpareigoja ją kartą per trejus metus pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus, nes šios sutarties sąlygos iš esmės daro sutartį terminuotą. Pagal LR CK 6.479 str. 2 d., nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota. Tai, kad sutartyje yra numatyti atvejai, kada sutartis pasibaigia, nedaro jos terminuota. Sąlygas, kurios netenkina D. M., pareiškėją įpareigoja įtraukti į sutartis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas. Mano, jog nepagrįsti antstolio V.Čegliko argumentai, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakyme Nr. 30-1768 iškeltos naujos sąlygos, kurių neįvykdžius D. M. realiai negalėtų pasirašyti socialinio būsto sutarties, nes esant minėtoms sąlygoms (pateikus su paslaugų teikėjais sudarytų sutarčių kopijas) bus pasirašytas buto priėmimo perdavimo aktas, o ne pati nuomos sutartis. Be to, tokias sąlygas numato LR CK 6.584 str. l d., įtvirtinanti, jog mokesčius už komunalines paslaugas, elektros energijos, šilumos energijos tiekimą privalo mokėti nuomininkas. Mano, kad D. M. vengimas pasirašyti sutartį laikytinas piktnaudžiavimu savo teisėmis, siekiant išsiderėti nuomos sutarties sąlygas, kurios iš esmės prieštarautų galiojantiems teisės aktams. Pažymi, jog atskirajame skunde nurodytų aplinkybių nevertinimas skundžiamojoje nutartyje, daro šią nutartį nepagrįstą bei naikintiną.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 91-92), prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-09-18 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti; iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 800 Lt už advokato paslaugas. Nurodė, jog minėtame 2008-09-05 įsakyme Nr. 30-1768 nenurodyta sudaryti buto ar gyvenamųjų patalpų neterminuotą nuomos sutartį, o tai neatitinka teismų sprendimams ir pažeidžia suinteresuoto asmens ir jos šeimos interesus, nes pagal CK 6.480 str. neberimuota nuomos sutartis gali būti nutraukta įspėjus apie tai kitą šalį prieš mėnesį iki nutraukimo. Mano, jog pareiškėjas siekia bet kokiu būdu iškeldinti suinteresuoto asmens šeimą iš nuomojamo būsto. Teigia, jog minimame įsakyme terminas nenustatytas, o teismui apelianto pateiktų tipiniai sutarčių pavyzdžiai prieštarauja teismo sprendimams, kurie turi būti vykdomi tiksliai. Mano, jog apeliantui niekas netrukdė su suinteresuotu asmeniu sudaryti netipinę patalpų nuomos sutartį. Teigia, jog jai siūloma užmaskuota terminuota sutartis, su apsunkinančiomis sąlygomis.
Apelianto (pareiškėjo) Vilniaus miesto savivaldybės atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Atskirajame skunde apeliantas iš esmės ginčija LR CPK 655 str. numatytų veiksmų atlikimo reikalingumą bei tai, jog ypatingosios teisenos bylose teismas taip pat turėjo teisę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o to nepadaręs, neišsiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių.
LR CPK 443 str. 5 d. nurodyta, jog ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.), kadangi visiems suinteresuotiems asmenims buvo sudarytos sąlygos pateikti teismui paaiškinimus ir visus turimus rašytinius įrodymus (b.l. 52;53), o suinteresuoti asmenys pateikė teismui paaiškinimus ir visus turimus rašytinius įrodymus. Tai rodo, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, ar ją stabdyti, iki LR Konstitucinis Teismas priims nutarimą dėl CPK 153 str. 2 d., 319 str. 3 d. ir 352 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant, atitikties LR Konstitucijai, kaip to prašo pareiškėjas.
Pažymėtina, kad LR CPK 655 str. yra imperatyvaus pobūdžio teisės norma. Vykdydamas šios normos reikalavimus, teismo antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką geruoju įvykdyti sprendimą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų ir raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovės D. M. ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 20 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2008 Vilniaus apygardos teismo 2007-12-11 nutartį paliko nepakeistą (b.l. 13-2; 23-30; 31-37).
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog antstolis V. Čeglikas 2009-05-21 pareiškėjui Vilniaus miesto savivaldybei įteikė raginimą įvykdyti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-11-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-133-78 dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybei (b.l.6).
Šalies argumentai
Atskirąjame skunde apeliantas nurodo, jog 2009 m. birželio 10 d. raštu Nr. A51-13555(3.11.1-TD-3.) informavo antstolį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugsėjo 5 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1768, kuriuo išnuomojo D. M. šeimai vieno kambario 33,88 kv. m bendrojo ploto butą(duomenys neskelbtini), nustatant nuomos mokestį pagal galiojančią tvarką, įpareigojant VĮ „Vilniaus butai“ (SĮ „Vilniaus miesto būstas“) per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos sudaryti su D. M. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei pasirašyti buto perdavimo ir priėmimo aktą su nuomininke tik tada, kai ši pateiks su paslaugų teikėjais sudarytų sutarčių kopijas, ir minėto 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 30-1768 priėmimą traktuoja kaip teismo sprendimo įvykdymą. Savivaldybė nurodo, kad dėl gyvenamųjų patalpų ((duomenys neskelbtini)) neterminuotos nuomos sutarties nesudarymo kalta yra išieškotoja D. M., kuri kelia nepagrįstus reikalavimus ir neatvyksta pasirašyti standartinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. birželio 21 d. sprendimu įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį, tačiau šis teismo sprendimas faktiškai yra neįvykdytas, nes byloje nėra pateikta su suinteresuotu asmeniu D. M. sudaryta gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis. Tuo tarpu įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 str.). Pažymėtina, kad teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia svarbių teisinių padarinių. Pirmiausia, teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t.y. tampa šalims privalomas. Kitas svarbus įsiteisėjusio sprendimo požymis –vykdytinumas, reiškiantis galimybę įgyvendinti sprendimą priverstine tvarka. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-11-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-133-78, vadovaudamasis LR CPK 655 str., skolininkui pagrįstai įteikė raginimą, kurio turinys atitinka įstatymo reikalavimus ir neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, nes veikė CPK numatyta tvarka. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą dėl antstolio V. Čegliko veiksmų ir pagrįstai nepasisakė dėl sprendimo įvykdymo tinkamumo, kadangi tai nėra šios bylos dalykas.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog esant šalių nesutarimams dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimo įvykdymo tinkamumo dėl sudaromos sutarties sąlygų, suinteresuoti asmenys turėtų kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl 2007 m. birželio 21 d. sprendimo išaiškinimo (LR CPK 278 str.) ar sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo(CPK 284str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Kadangi apelianto (pareiškėjo) Vilniaus miesto savivaldybės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apelianto (pareiškėjo) Vilniaus miesto savivaldybės priteistinos išieškotojai advokato pagalbos, o valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, patvirtintos rašytiniais įrodymais(CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-15147-619/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 800,0Lt D. M. advokato pagalbos, o taip pat 9,75Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.