Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-05-07 · Civilinė byla Nr. e2-2948-769/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-07
Bylos Nr.
e2-2948-769/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01029-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
E. F.
Kategorijos
  • 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2948-769/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01029-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.5.; (S) 3.2.6.5; 3.2.6.5.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei E. F. (E.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 196,69 Eur žalos atlyginimo, įpareigojant priteistą žalą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios buvo teikiamos privalomojo sveikatos draudimo pagrindais. Pateiktos (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų sąskaitos, patvirtinančios faktą apie atsakovei E. F. suteiktas būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas Švedijoje, kai atsakovė sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2017 m. rugpjūčio 8 d.) privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje apdrausta nebuvo, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę Švedijos sveikatos priežiūros įstaigai. Atsakovė gavo sveikatos priežiūros paslaugas, išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis. Tokiu būdu PSDF biudžetui padaryta 196,69 Eur žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kuri numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovė šios pareigos nesilaikė, nes Europos sveikatos draudimo kortelę išdavusiai teritorinei ligonių kasai apie draustumo statuso pasikeitimą nepranešė ir neteisėtai kortele pasinaudodama Švedijoje gavo būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, atlyginęs kito padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove tinkamai atsiskaitė.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo ir jo lėšas naudoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės priteistinas 196,69 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 8,95 Eur, jos į Valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės E. F. (E.), a.k. (duomenys neskelbtini) 196,69 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt šeši eurai 69 centų) žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondui, sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Priteisti iš atsakovės E. F. (E.), a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybei 23,95 Eur (dvidešimt trys eurai 95 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Augustė