Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ji 3 metus gyvena Lietuvoje ir joje užsiima teisėta ir realia veikla, jos valdoma UAB (duomenys neskelbtini) sėkmingai veikia nuo 2014 m. liepos mėnesio. Visą šį laikotarpį Bendrovė nebuvo nutraukusi veiklos. Bendrovės vykdoma veikla yra teisėta ir atitinka visus Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Bendrovės veikla gerokai viršija Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrovė veikia pelningai, dokumentacija išsami. Aplinkybė, kad bendrovės pagrindinė veikla yra turizmas, o bendrovė iš esmės teikia paslaugas kinų kilmės asmenims, tad ji gali vykdyti veiklą negyvendama Lietuvoje, nesudaro pagrindo vertinti ir spręsti, jog bendrovės veikla yra netinkama, nėra realiai vykdoma ar fiktyvi, kad ji tokiu būdu siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvoje. Be to, sprendime nekonstatuota, jog bendrovės veikla yra fiktyvi, tik išsakytos galimos abejonės dėl jos tikslo ir sąlygų, jos siekio plėtoti verslą Lietuvoje, realios bendrovės veiklos. Pareiškėjos manymu, sprendimas paremtas abejonėmis, kurios nepagrįstos faktais.

Priimant sprendimą, buvo atliktas labai paviršutiniškas visų aplinkybių vertinimas. Įvertinimas apsiriboja Departamento atkartojimu, kad jos valdoma UAB (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą ne Lietuvos Respublikoje, t. y. organizuoja kinų grupėms keliones į įvairias pasaulio vietoves, kas reiškia, jog veikla Lietuvoje nevykdoma, o jos verslas fiktyvus. Ši Departamento pozicija kardinaliai priešinga Lietuvos Respublikos turizmo įstatymui. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos išdavė UAB (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, patvirtinantį, kad UAB (duomenys neskelbtini) atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti kelionių organizavimo paslaugas. Numatyta, kad kelionių organizatoriaus UAB (duomenys neskelbtini) veiklos forma: atvykstamasis turizmas. Kelionių organizatorius gali verstis tik kelionių organizatoriaus pažymėjime nurodytos veiklos rūšimis (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas) (Turizmo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) negali verstis priešinga veiklos rūšimi: pavyzdžiui, negali organizuoti lietuvių grupių kelionių į kitas pasaulio valstybes, kas, vadovaujantis Departamento logika, labiau atitiktų verslo vykdymo kriterijus Lietuvoje. Kadangi pagrindinė UAB (duomenys neskelbtini) veikla yra atvykstamasis turizmas, UAB (duomenys neskelbtini) viešai skelbia aktualią informaciją apie organizuojamas turistines keliones po Lietuvą, nuolat reklamuoja Lietuvą ir Baltijos šalis užsienyje, taip skatindama atvykstamąjį turizmą bei pritraukia turistus į Lietuvą. Faktas, kad UAB (duomenys neskelbtini) organizuoja dažniausiai (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų keliones, taip teikdama atvykstamojo turizmo paslaugas, nesuteikia galimybės spręsti, jog Bendrovė veiklos Lietuvoje nevykdo.

UAB (duomenys neskelbtini) daugiau kaip šešis mėnesius iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo vykdė ir šiuo metu vykdo bendrovės verslo plane numatytą veiklą, t. y. atvykstamojo turizmo veiklą. Kadangi ji Departamentą su prašymu pratęsti turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje 2 metams kreipėsi 2018-07-16, dėl šios priežasties Departamentas turėjo nagrinėti aktualų šešių mėnesių veiklos vykdymo laikotarpį iki jos dokumentų pateikimo dienos (nuo 2018-01-16 iki 2018-07-16). Tai, kad bendrovė teikia verslo plane numatytą atvykstamojo turizmo į Lietuvą organizavimo paslaugas, patvirtina 2018-03-14 sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis su Y. Z. dėl transporto ir maitinimo paslaugų suteikimo viešnagės Lietuvoje metu, 2018-05-02 sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis su (duomenys neskelbtini) registruota įmone G. W. (duomenys neskelbtini) dėl keturiolikos dienų turistinės kelionės iš (duomenys neskelbtini) po Lietuvą, Latviją, Estiją, Juodkalniją ir Kroatiją šios įmonės darbuotojams. Pažymi, kad turizmo paslaugų teikimo sutarties sudarymas, kelionės organizavimas trunka ne kelias dienas, o kelis mėnesius.

UAB (duomenys neskelbtini) daugiau kaip šešis mėnesius iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo vykdė ir šiuo metu vykdo bendrovės verslo plane numatytą veiklą, t. y. kelionių organizavimo, viešbučių ir lėktuvų organizavimo veiklą, kelionių planų sudarymo į ne Europos Sąjungos valstybes veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos plane detalizuota, kad bendrovė teikia tokias turizmo paslaugas: atvykstamojo turizmo į Lietuvą organizavimas; skrydžių, pervežimų, apgyvendinimo, maitinimo, ekskursijų organizavimas (nenumatyta į kurias šalis), kelionės planų sudarymas į ne Europos Sąjungos valstybes. Su skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad bendrovė iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo teikė verslo plane numatytas tokias paslaugas: skrydžių, pervežimų, apgyvendinimo, maitinimo, ekskursijų organizavimo paslaugas bei kelionės planų sudarymo į ne ES šalis paslaugas.

Iš sprendimo nėra aišku, kodėl Departamentas nevertino aukščiau pateiktų dokumentų: ar dėl to, kad skrydžių, pervežimų, apgyvendinimo, maitinimo, ekskursijų organizavimo paslaugas bei kelionės planų sudarymą į ne ES šalis paslaugas bendrovė teikė „ne Lietuvoje“, ar dėl to, kad dalis paslaugų buvo suteikta be sutarčių. Bendrovės veikla yra specifinė: turizmo paslaugos, tarpininkavimas turizmo paslaugų srityje, veiklą vykdo Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, bendrovės ofisas yra įsikūręs Vilniuje, Lietuvoje; sutartys su klientais pasirašomos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ginčų sprendimas numatytas Lietuvos Respublikos teismuose, taikant Lietuvos Respublikos teisę, pajamos yra gaunamos Lietuvoje, mokesčiai yra mokami Lietuvoje, todėl visiškai neaišku, kodėl yra laikoma, kad bendrovė veiklos Lietuvoje nevykdo. Skrydžių, pervežimų, apgyvendinimo, maitinimo, ekskursijų organizavimo paslaugos bei kelionės planų sudarymo į ne ES šalis paslaugos gali būti teikiamos klientams ir be sutarčių. Civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato privalomos rašytinės atlygintinų paslaugų sutarties formos. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis); sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Pateiktos sąskaitos-faktūros ir apmokėjimo dokumentai patvirtina, kad paslaugos klientams buvo suteiktos, klientai paslaugas gavo, apmokėjimai atlikti.

UAB (duomenys neskelbtini) daugiau kaip šešis mėnesius iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo vykdė ir šiuo metu vykdo bendrovės verslo plane numatytą veiklą, t. y. tarpininkauja perkant ir parduodant mobiliąsias SIM korteles, teikia konsultacijas dėl verslo vykdymo Lietuvoje. UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė sutarčių su SIM kortelių gamintojais, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad nesant tokių sutarčių bendrovės veiklos vykdymas yra neteisėtas ar negalimas. CK šiuo atveju nenustato privalomos rašytinės sutarties formos. Pateiktos sąskaitos faktūros ir apmokėjimo dokumentai patvirtina, kad paslaugos klientams buvo suteiktos, klientai paslaugas gavo, apmokėjimai atlikti, paslaugos buvo teikiamos Departamentui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018-01-16 iki 2018-07-16 dienos), jos teikiamos ir dabar. Konsultavimo paslaugos daugiausia teikiamos užsienio šalių piliečiams, tačiau konsultavimo paslaugų objektas yra Lietuvoje: atliekama Lietuvos Respublikos rinkos teisinė analizė; teisinių paslaugų teikimas vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiai (bendrovės klientai) už paslaugas atsiskaitė grynais pinigais (kasos pajamų orderiai), nes abiem šalims taip buvo priimtina ir patogu: užsieniečiai neturi atsiskaitomųjų sąskaitų Lietuvoje, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad bendrovės veikla yra neskaidri. Be to, egzistuoja (duomenys neskelbtini) užsienio valiutos politika: vietiniams (duomenys neskelbtini) gyventojams yra nustatyti limitai bankinėms transakcijoms, kurias galima atlikti užsienio valiuta, todėl dažniausiai atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kai bendrovės direktorė išvyksta į komandiruotę arba užsieniečiai atvyksta į Lietuvą. Ji visada atitiko ir šiuo metu atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytus reikalavimus, t. y. ji yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų.

Departamentas klaidingai nurodo, kad bendrovės veikla yra imituota. Priešingai, Departamentui atlikus patikrinimą, nustatyta, kad bendrovė deklaruotu adresu vykdo veiklą: bendrovės ofisas įsikūręs vienam didžiausių verslo centrų Lietuvoje, prie įėjimo į bendrovės patalpas yra iškaba UAB (duomenys neskelbtini) Ji rūpinasi veiklos efektyvumu, skatina investavimą į Lietuvos rinką, viešai reklamuoja savo paslaugas, teikia paslaugas pagal verslo planą, todėl teigti, kad bendrovės verslas yra fiktyvus ar imituotas, nėra pagrindo ir tai būtų neadekvatu susiklosčiusiai situacijai.

Dėl patikrinimo metu ofise buvusio tik vieno darbuotojo paaiškina, kad kiliems darbuotojams buvo suteiktos kasmetinės, nemokamos ar motinystės atostogos, kiti darbuotojai buvo susitikimuose ar dirbo nuotoliniu būdu. D. S. P. patikrinimo metu buvo bendrovės ofise, į visus Migracijos darbuotojų klausimus atsakė.

Paaiškina, kad ji yra verslininkė, kurios tikslas sukurti pelningą verslo planą. Ji mato plačias verslo galimybes ir nutarė plėstis Lietuvoje. Ji išmano rinką bei žino, kaip vystyti tokio pobūdžio verslą, o vystant veiklą yra būtinas jos buvimas Lietuvoje, prižiūrint veiklos kokybę bei ieškant partnerių, kadangi veikla yra itin specifinė. Pažymi, kad jos veiksmai negali suponuoti išvados, kad ji kelia nelegalios migracijos grėsmę, nes ji nėra pažeidusi Lietuvos Respublikos įstatymų ar išvykimo terminų, todėl atsakovo motyvai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais. Atsakovas neišsiaiškino abejonių, nesiekė jų išsklaidyti, tik formaliai priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsakovo sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje sukelia jai rimtas pasekmes, kadangi ji netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, kurią turėjo iki šiol. Toks asmens teisių apribojimas turi būti objektyviai pateisinamas ir proporcingas jo padarytiems pažeidimams, tuo tarpu ji nepadarė jokių pažeidimų, jos vykdomos verslas Lietuvoje atitinka įstatymų nuostatas, o sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jos atžvilgiu priimtas neįvertinus dokumentų. Lietuvos Respublikoje ji gyvena jau 3 metus, nepažeisdama įstatymų. Ji socializavosi Lietuvos Respublikoje, vykdė ir iki šiol vykdo teisėtą veiklą Lietuvoje, yra taikus žmogus, palaikantis draugiškus santykius su Lietuvos Respublikos piliečiais, nei ji, nei jos valdoma bendrovė neturi nepriemokų ar įsiskolinimų Lietuvos Respublikos biudžetams. Atkreipia dėmesį, kad bendravimas su klientais, pristatant jiems Lietuvą, reikalauja atitinkamų žinių, asmeninių ryšių ir asmeninio santykio su klientais, išmanymo gyvenimo Lietuvoje tendencijas, dalyvavimo įvairiose šventėse, dėl ko jai būtinas buvimas Lietuvos Respublikoje. Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje sukels rimtas pasekmes ne tik jai, bet ir UAB (duomenys neskelbtini) bei kitai bendrovės akcininkei (bendrasavininkei), nes UAB (duomenys neskelbtini) negalės tęsti veiklos be esamų dalyvių.

Nagrinėjant pareiškėjos pateiktus dokumentus, kilo įtarimas, kad bendrovė vykdo veiklą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje: ji organizuoja kinų grupėms keliones į įvairias pasaulio vietoves, tarpininkauja perkant Latvijoje ir parduodant (duomenys neskelbtini) SIM korteles. Nagrinėjant bendrovės banko sąskaitos išrašą, nustatyta, kad į bendrovės sąskaitą per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-07-13 buvo atlikti tik Z. W. piniginių lėšų užskaitymai (2018-01-19 - 300 Eur ir 2018-01-22 - 300 Eur) iš Ispanijoje esančio banko ir Ispanijoje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) vienkartinis piniginių lėšų užskaitymas (2018-01-26 - 75,60 Eur), o visi kiti užskaitymai - bendrovės akcininkės ir direktorės F. W.. Pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys galimą piniginių lėšų apyvartą bendrovėje grynaisiais pinigais, apibūdina bendrovės veiklą kaip neskaidrią ir sukeliančia įtarimus (nors pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus atsiskaitymai grynaisiais pinigais nėra uždrausti Lietuvos teritorijoje). Taigi, darė išvadą, kad šie pateikti dokumentai nepatvirtina bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjant bendrovės direktorės pateiktus papildomus dokumentus apie bendrovės veiklą, įtarimai dėl bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje ne tik ne išnyko, o atvirkščiai, sustiprėjo. Bendrovės klientai - pagrinde (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės ar šiose valstybėse gyvenantys asmenys, o jiems suteikiamos paslaugos - kelionės - organizuojamos ne Lietuvos teritorijoje, taigi, ginčijamame sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad šie dokumentai nepatvirtina bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje. Departamentui pateiktos tik 2 sutartys dėl kelionių organizavimo Lietuvoje - Tačiau šios sutartys nepatvirtina bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, jokie dokumentai, patvirtinantys šių sutarčių vykdymą, taip pat pateikti nebuvo, o pačios sutartys buvo pateiktos vėliau, kai Departamento Imigracijos skyrius paprašė bendrovės akcininkių pateikti papildomus dokumentus apie bendrovės veiklą. Sutartys dėl SIM kortelės, už kurių tarpininkavimą parduodant, bendrovė galimai gauna pajamas, yra perkamos Latvijoje, o parduodamos jau minėtiems (duomenys neskelbtini) klientams.

Bedrovės veiklos plane detalizuota, kad ji teikia ir kitokias tarpininkavimo paslaugas: užsiima SIM kortelių tiekėjų (gamintojų) paieška, derina gamybos (tiekimo), pardavimo–pirkimo, transportavimo klausimus bei teikia klientams verslo konsultacijas. Tai pakankamai nauja bendrovės valdomų akcininkų idėja. Bendrovės akcininkų pastangomis veikla turi dideles perspektyvas, nes užsienio partneriai išreiškė didelį pasitikėjimą Bendrove. Tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugos daugiausia teikiamos užsienio šalių piliečiams, bet tai nereiškia, kad paslaugos teikiamos ne Lietuvoje: veiklą vykdo ir paslaugas teikia Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, bendrovės biuras įsikūręs Vilniuje, sutartys su klientais pasirašomos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ginčų sprendimas numatytas Lietuvos Respublikos teismuose, taikant Lietuvos Respublikos teisę, taigi, bendrovė vykdo veiklą Lietuvoje.

Pareiškėja leidimą laikinai gyventi turėjo nuo 2015 m. rugpjūčio mėn., sprendimas jį panaikinti sukelia pasekmes ne tik jai, bet ir kitai akcininkei ir bendrovei: bendrovės veiklai ypatingai reikalingas bendravimas bei artimų ryšių ir santykių palaikymas su klientais, pristatant jiems Lietuvą, be pareiškėjos buvimo Lietuvoje bendrovės veikla bus paralyžiuota: (duomenys neskelbtini) kilmės asmenys atvyksta į Lietuvą, pirkdami bendrovės paslaugas, nes pasitiki pareiškėja. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, puikiai išmano (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų pasaulėžiūrą, pageidavimus ir pomėgius, moka (duomenys neskelbtini) kalbą. Be jos gyvenimo ir nuolatinio buvimo Lietuvoje bendrovė bankrutuos, darbo neteks Lietuvos Respublikos piliečiai, dirbantys bendrovėje.

Pareiškėjai vis dar esant Lietuvoje, vykdoma bendrovės veikla ir sudaromos turizmo paslaugų teikimo sutartys ir kelionės planai. Taigi, bendrovė vykdė ir tebevykdo realią bei teisėtą ekonominę veiklą Lietuvoje, o reali bendrovės veikla galima, tik pareiškėjai gyvenant Lietuvoje.

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Byloje nustatyta, kad Departamentas, siekdamas patikrinti, ar bendrovė iš tikrųjų vykdo ūkinę komercinę veiklą, kreipėsi į Migracijos valdybą dėl bendrovės veiklos patikrinimo, kuriame prašė atlikti patikrinimą, ar bendrovė vykdo steigimo dokumentuose deklaruojamą veiklą, taip pat apklausti bendrovės darbuotojus (išsiaiškinti, kokios jų darbo funkcijos bei darbo apimtys, kokiu laiku jie dirba, kur yra įrengtos jų darbo vietos ir pan). Migracijos valdyba, atlikusi bendrovės veiklos patikrinimą, nustatė, kad bendrovės ofise rasta tik viena bendrovės darbuotoja ir 2 asmenys, nedirbantys bendrovėje. Migracijos valdybos duomenimis, bendrovėje dirba nuo 2016-01-21 dar vienas asmuo - I. B.-L, tačiau nei vienas bendrovės darbuotojas apie ją neužsiminė. Bendrovės darbuotojas V. G., teigdamas, kad bendrovė užsiima nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, negalėjo nurodyti konkrečių klientų, adresų, taip pat negalėjo papasakoti apie savo darbo rezultatus. Atsižvelgiant į prieštaringus bendrovės darbuotojų paaiškinimus, kyla pagrįstų abejonių dėl bendrovės vykdomos veiklos, galimai ji jokios veiklos nevykdo ir yra įsteigta tik tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi. Pažymėjo, kad nors V. G. darbo sutarties pakeitime ir yra nurodyta, kad jis nuo dirba 2016-05-01 nuotoliniu būdu savo namuose ir už atliktus darbus atsiskaito bendrovės direktorei, tačiau ši darbo sutartis (su pakeitimais) sudaryta nesilaikant visų reikalavimų, nes joje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnyje nustatytais reikalavimais, nenustatyti darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės.

Nagrinėjamoje byloje leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kai užsienietis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Šiai įstatymo nuostatai konkretizuoti skirtas to paties įstatymo 45 straipsnis, apibrėžiantis sąlygas, kurioms esant užsieniečiui, užsiimančiam ir ketinančiam toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, be kita ko, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p.).