Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, išnagrinėjusi nuteistojo S. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas atmestas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 59-114 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam S. R. paliktas nepakeistas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi netenkino nuteistojo S. R. skundo ir paliko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 59-114 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakeistą. Žemesnės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis yra teistas už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, linkęs minimizuoti savo atsakomybę už padarytus nusikaltimus, kaltę pripažįsta tik iš dalies, kas parodo nevisišką nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių suvokimą, paaiškina motyvacijos keistis stoką ir rodo jo polinkį nusikalsti ateityje, todėl taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. R. skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, S. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktus ir jam paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausme ir S. R. paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2003 m. vasario 8 d.

Bausmės pabaiga: 2021 m. vasario 8 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktas), 3/4 bausmės faktiškai atliko 2016 m. rugpjūčio 8 d. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Atlikus S. R. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (52 balai). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Iš teismui pateiktoje nuteistojo S. R. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis praeityje neteistas. Pataisos namuose baigė 12 klasių, įgijo staliaus ir siuvėjo specialybes, dalyvauja pataisos įstaigos organizuojamose užimtumo programose. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių pažiūrų, bendraudamas stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę, narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo atveju laisvės atėmimo vietoje neužfiksuota. Jis yra aštuonis kartus skatintas už gerą pareigų atlikimą. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.

S. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta subendrinus bausmes pagal du teismo nuosprendžius. Paskutinioji padaryta nusikalstama veika žmogaus gyvybei padaryta itin žiauriai, sukėlusi nepataisomas pasekmes. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 44 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 15 kartų už tai buvo baustas drausmine tvarka, kas leidžia daryti išvadą, kad jam sunku laikytis nustatytų taisyklių. Nors paskutinius 6 mėnesius pažeidimų nėra užfiksuota, tačiau tai per trumpas laikotarpis pagrįstai išvadai apie asmens elgesio pokyčius. S. R. pastangos laikytis nustatytos tvarkos gali būti susijusios su galimybe būti paleistam lygtinai. Asmuo šiuo metu nedirba, socialinius ryšius palaiko telefonu, lankomas retai. Nuteistasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, neigia nusikalstamą elgesį įtakojančius veiksnius, sumenkina jo problematiką, siekdamas perkelti atsakomybę susiklosčiusioms aplinkybėms, jam sunku vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis vertybėmis. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Jeigu asmuo pilnai nesuvokia savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, pilnai nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų būdamas pataisos įstaigoje, nėra pagrindo manyti, kad jis tai padarys laisvėje. Tokiu būdu, kyla pagrįstų abejonių, ar ateityje jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad S. R. mąstymas neišlaiko kryptingumo, stokoja nuoseklumo, stebima dalinai sutrikusi orientacija laike, dideli sunkumai identifikuojant kylančias problemas, prasti problemų sprendimo įgūdžiai, jas sprendžiant vadovaujamasi rigidiška taktika. Asmuo yra gynybiškas, stokoja savistabos ir savianalizės, empatijos, emocinės kontrolės. Nuteistojo ateities planams trūksta konkretumo, efektyvaus jų įgyvendinimo supratimo. Nors S. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 14 metų, tačiau vis dar yra paprastojoje grupėje, į lengvąją perkeltas nebuvo. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (52 balai), nustatyti dinaminiai veiksniai sudaro 25 balus, t. y. yra galimybė juos keisti. Kintantys kriminogeniniai veiksniai yra žema frustracijos tolerancija, S. R. manipuliatyvumas, savikritiškumo ir įžvalgos apie problemas stoka. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankamos, jos jau yra pastebimos, tačiau dar pernelyg trumpalaikės, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu S. R. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad skundo argumentas, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra labai suprastėjusi nuteistojo sveikata, nėra grindžiamas jokiais objektyviais duomenimis, todėl tokiu teiginiu negali būti vadovaujamasi.

Taigi, vertinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, nepakankamą pažangą ją mažinant, specialistų nustatytus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį S. R., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.