Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių savivaldybėje atstovui Remigijui Gliaudeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei J. K., tretieji asmenys D. S., A. N., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) nuginčyti S. S. tėvystę D. K., ir nustatyti, kad S. S. nėra D. K. biologinis tėvas; 2) nuginčijus S. S. tėvystę D. K., ištaisyti jo gimimo akto Nr. 38 įrašą išbraukiant duomenis apie tėvą; 3) priteisti iš atsakovės jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad su atsakove J. K. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Santuokos nutraukimo metu su atsakove bendrų vaikų neturėjo. Iki santuokos nutraukimo su atsakove kartu negyveno kartu ir bendro ūkio nevedė dar nuo 2013 metų pabaigos. Po santuokos nutraukimo su atsakove nebendravo, nepalaikė jokių santykių. Kur ir su kuo gyveno atsakovė nežinojo. Apie tai, kad atsakovė turi vaiką ir jis yra įrašytas vaiko tėvu niekada nežinojo, vaiko niekada nematė ir nebendravo. Apie tai, kad turi vaiką sužinojo 2023 metais kai banke norėjo gauti paskolą ir tada buvo nustatyta, kad jis neva yra dar vieno vaiko- D. K. tėvas, nes yra įrašytas vaiko gimimo liudijime. Kaip dabar sužinojo, D. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Jis nėra vaiko D. K. biologinis tėvas. Ieškovo su D. K. nesieja joks dvasinis / emocinis ryšys. Vaiko niekada nėra matęs. Kas yra D. K. biologinis tėvas nežino, nes atsakovė po santuokos su juo nutraukimo turėjo ne vieną draugą.

Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pripažįsta ir patvirtina, kad S. S. nėra jos sūnaus D. K. biologinis tėvas, dėl to ginčo nėra.

Institucija byloje teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone pateikė išvadą, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja vaiko interesams, bet kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus.

Ieškovas S. S. ir jo atstovė advokatė Eglė Grucytė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos pilnai tenkinti: pripažinti kad ieškovas nėra atsakovės vaiko D. K. biologinis tėvas bei panaikinti D. K. gimimo akto Nr. 38 įraše duomenis apie tėvą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Posėdžio metu ieškovas nurodė, kad su atsakove negyvena ir nebendrauja nuo 2013 metų, tai yra dar dveji metai iki santuokos nutraukimo. Nuo to laiko gyveno atskirai, jokių santykių nepalaikė, bendrų vaikų su atsakove neturi. Kad atsakovei gimė vaikas-D. K. nežinojo, niekada jo nėra matęs. Apie tai, kad jis yra įrašytas vaiko tėvu sužinojo 2023 m. kai nuėjo į banką gauti paskolos. Kas yra vaiko-D. K. tėvas nežino.

Atsakovė J. K. į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, apie teismo posėdžio datą jai tinkamai pranešta. Laikytina, kad į teismo posėdį ji neatvyko be svarbių priežasčių. Byla nagrinėjama teismo posėdyje jai nedalyvaujant.

Atsakovė J. K. dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje ir posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad ieškovas S. S. nėra jos vaiko biologinis tėvas, santuoka tarp jos ir ieškovo nutraukta seniai- 2015 metais. Vaiko tėvas yra kitas asmuo- D. S. Gimus vaikui D. K. jo gimimo akte tėvu buvo įrašytas ieškovas, nes jie buvo nesenai išsituokę ir civilinės metrikacijos darbuotojai kitaip negalėjo pasielgti. Su tikru vaiko tėvu D. S. faktiškai kartu negyveno, jis apie vaiko gimimą žino. Dabartinis atsakovės sutuoktinis A. N. norėtų jos vaiką įsivaikinti.

Į teismo posėdį neatvyko tretieji asmenys D. S., A. N., apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktas vaiko gimimo įrašas bei gimimo liudijimas patvirtina, kad D. K. gimė (duomenys neskelbtini), gimimas įregistruotas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 38), mama įrašyta J. K. (atsakovė), tėvu įrašytas S. S. (ieškovas).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp J. S. ir S. S., nutraukta bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Tuo pagrindu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) padarytas santuokos nutraukimo įrašas (įrašo Nr. 14).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, nuginčijus ieškovo S. S. tėvystę nepilnamečio D. K. atžvilgiu, nepilnamečio vaiko interesai neturėtų nukentėti. Pagal skyriaus turimą ir atsakovės pateiktą informaciją yra pagrindo spręsti, kad vaiko biologiniu tėvu gali būti kitas asmuo – D. S.. J. K., veikdama vaiko interesais, turi nustatyti tikrąją (biologinę) vaiko tėvystę, nes vaiko teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia nepilnamečio vaiko interesams, garantuoja CK 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Dėl senaties termino paduodant ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į teismą kreiptis dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas S. S. apie tai, jog jo buvusi sutuoktinė augina vaiką, kurio gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas ieškovas, sužinojo tuomet, kai savo interesais kreipėsi į banką dėl paskolos gavimo- 2023 metais, tai yra sužinojo atsitiktinai. Atsakovė posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieškovas nežinojo apie vaiko gimimą, jam nebuvo pranešta, nes jokių santykių su ieškovu nepalaikė ir nepalaiko jau nuo 2013 metų. Tad laikytina, kad ieškovas S. S. nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.).

CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 str. nurodyta tvarka. CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad tėvystę nuginčyti, kai vaikas gimė nepraėjus dagiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės

Tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3. 3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad priimant teisės aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, D. K. gimė (duomenys neskelbtini), santuoka tarp J. S. (K.) ir S. S. nutraukta (duomenys neskelbtini). Kadangi CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė nepraėjus dagiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Dėl šios priežasties (vaikas gimė faktiškai praėjus kiek daugiau nei dvejiems mėnesiams po santuokos nutraukimo) vaiko D. K. tėvu gimimo įraše įrašytas atsakovės buvęs sutuoktinis – ieškovas S. S. Tiek iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, tiek teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniai (ieškovas ir atsakovė) kartu nebegyveno ir nebendravo kelis metus iki santuokos nutraukimo (Nuo 2013 m. pabaigos). Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove kartu nebegyveno ir jokių santykių nebepalaiko nuo 2013 metų, jis niekada iki bylos iškėlimo nežinojo apie vaiko D. K. egzistavimą, niekada jo nematė, niekad su juo nebendravo, atsakovė jam apie tai nepranešė. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė J. K. paaiškindama, jog jos sūnaus biologinis tėvas yra D. S., kuris žino apie vaiką, o šiuo metu yra susiformavę vaiko emociniai ryšiai su dabartiniu atsakovės sutuoktiniu A. N.. Įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus darytina išvada, kad esant tokioms aplinkybėms ieškovas S. S. negali būti vaiko D. K. biologinis tėvas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas S. S. nėra vaiko D. K. biologinis tėvas.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad svarbiausias tėvystės nustatymo instituto tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko teisę žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai. Nagrinėjamu atveju spėjamas vaiko tėvas yra trečiasis asmuo- D. S. Ieškinį patenkinus, nuginčijus ieškovo tėvystę ir panaikinus gimimo liudijime įrašą apie tėvą, vaikas lieka be tėvo. Tačiau teismas kartu pažymi, kad atsakovės sūnaus ir ieškovo niekada ir nesiejo tėviški santykiai, jie vienas kito nepažįsta, nebendrauja, ieškovas vaiko niekada nėra matęs ir neišlaiko.

Nuginčijus tėvystę, yra pagrindas panaikinti D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime (įrašo Nr. 38) žinias apie tėvą (CK 3.286 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui 2024-03-18 patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog tarnyba dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui S. S. patyrė 687,50 Eur išlaidų ir minėtas išlaidas prašo priteisti. Šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos pateiktais dokumentais. Be to, valstybė patyrė išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu- viso 31,72 Eur. Ieškinį tenkinus pilnai, minėtos išlaidos: antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso- 719,22 Eur priteistinos iš atsakovės J. K., nes ji nėra atleista nuo tokių išlaidų sumokėjimo valstybei. Taip pat ieškinį patenkinus pilnai ieškovo S. S. naudai iš atsakovės J. K. priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis- 145 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 399 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo S. S. ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Įpareigoti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių panaikinti D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimimo akto (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 38 duomenis apie tėvą S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti. Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei - 687,50 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms byloje padengti.

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai viso- 31,72 Eur (trisdešimt vieną Eur 72 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentu įteikimų, atlyginti. (Įmokos kodas 5662)

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis Eur) sumokėtam žyminiam mokesčiui padengti.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.