- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- 1-7-810/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16908-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Kaltinamasis
- M. S.
dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei, gynėjui adv. D. K., nukentėjusiosios I. S. atstovei adv. J. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje (duomenys neskelbtini) k, anksčiau teista:
1) Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-10-08 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. - 5 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (bausmę atlikusi), kaltinama pagal BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji M. S., 2015-03-20, apie 21:30 val., būdama apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose (duomenys neskelbtini), ginčo metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą dukros I. S. atžvilgiu, tai yra kaire ranka sugriebė už plaukų, o tuo pačiu metu dešinėje rankoje laikydama degančią cigaretę sudavė smūgį į veido sritį, cigarete paliesdama viršutinę lūpą, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, koja spyrė jai į kairės kojos čiurną, dešinės kojos kelį ir dešinįjį sėdmenį ir tokiu būdu padarė jai I-IIA° viršutinės lūpos dešinės pusės odos nudegimą, apimantį mažiau 1 procento kūno paviršiaus, poodines kraujosruvas viršutinės lūpos raudonyje, kairėje blauzdoje, dešiniame kelyje, dešinėje šlaunyje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimus, tai yra nežymiai sutrikdė savo artimos giminaitės – dukros I. S. sveikatą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. S. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažino, parodė, kad 2015-03-20 vakare, jai būnant namuose (duomenys neskelbtini) prieš tai jai paskambinęs ir paklausęs ar gali ateiti išgerti, atėjo V. M., ir atsinešė butelį vyno. Prieš tai ji jau buvo vartojusi alkoholinius gėrimus su kaimyne. Ji tuo metu buvo jos mamos (V. S.) kambaryje, t. y. miegamajame, mama tuo metu sėdėjo ant lovos. Butas, kuriame ji gyvena, yra trijų kambarių ir virtuvė. Gėrė po truputį, neskubėdami, kai apie 21.30 val. į butą atvažiavusi jos dukra (I. S.) pradėjo ant jos šaukti dėl to, kad ji gėrė alkoholį ir rūkė kambaryje, taip pat kirto jai kumščiu į veidą, po to ji atmušė dukters ranką, vėliau dukra pradėjo į galvą daužyti, išmušė du dantis. Turėdama rankoje cigaretę, dukra norėjo jai suduoti smūgį, tačiau ji atmušė jos ranką ir dukra su ranka pataikė į veidą ir apsidegino cigarete. Po to ji iš miegamojo kartu su V išėjo į savo kambarį, galvojo, kad dukra ten neis, tačiau pastaroji atėjusi į kambarį sudavė jai į lūpą ir pradėjo mušti. Jas išskyrė V. Išėjusi dukra iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę išvežė ją blaivyklą. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė, sužalojimai sugijo, ji dukrai atleido ir ant jos nepyksta. Ji prieš dukrą nesmurtavo, dukra ją apkalba. Jos mama V. S. jos nekenčia, o jos dukra yra V. S. mylimiausia anūkė. Ji iš viso turi 7 vaikus, dukrą I. S. augino iki pusketvirtų metukų, kol mama jos neišvarė iš namų, vėliau I augino V. S.. Po sugyventinio mirties jos mama nepriėmė, todėl turėjo palikti vaikus, kurie iš pradžių augo vaikų globos namuose, o vėliau buvo įvaikinti. Su mama pradėjo gyventi nuo 2012 m. sausio mėnesio, susitvarkiusi po tėvo mirties paveldėjimo reikalus. Jos mama alkoholio nevartoja visiškai, prie mamos buvo tik du kartus girta. Šiuo metu jos mama gyvena Ruklos senelių namuose. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, kad kadangi ji nepadarė nusikalstamos veikos.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, tačiau tai gali būti 2015-03-20, jis paskambino kaimynei M. S. norėdamas išgerti ir atėjęs pas ją į namus (duomenys neskelbtini) k., gatvės nurodyti negali, atsinešė butelį vyno. M. S. jau buvo išgėrusi. Vyną kartu su kaltinamąja gėrė jos namuose, miegamajame, kartu buvo M. S. motina. Jiems išgėrus atsineštą vyną, kaltinamoji pastatė dar vieną butelį vyno ir jiems geriant, į kambarį „įlėkė“ M. S. dukra, kuri pradėjo šaukti ant kaltinamosios ir priekaištauti dėl alkoholio vartojimo. Pradžioje vyko žodinis konfliktas, kiek vėliau mama ir dukra „susikibo“ – konfliktą pradėjo I. S., kuri pripuolusi stvėrė mamą už rūbų ir padėjo tąsyti, tačiau smūgių nesudavė. Tuo metu M. S. nerūkė. Ar rūkė I. S., nematė. Konfliktas turko gal 5-10 min., po kurio Inesa dingo. Jis į konfliktą nesikišo, kadangi buvo neblaivus ir kištis nenorėjo. Atvykę policijos pareigūnai liepė jam išeiti. Jam su M. S. vartojant alkoholį, kaltinamosios mama niekam neskambino. Konflikto metu smurtas nebuvo vartojamas. Kiek žino, per šventes M. S. būna, kad išgeria, tačiau negirdėjo, kad V. S. skųstųsi M. S. elgesiu, ar turėtų išeiti iš namų dėl to, kad dukra vartoja alkoholį. Mano, kad būna visokių konfliktų tarp tėvų ir vaikų.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KP KPS vyresnysis tyrėjas J. O. parodė, kad 2015 m. kovo 20 d. jis dirbo operatyvinėje grupėje, kai apie 22.00 val., gavęs pranešimą dėl konflikto namuose (duomenys neskelbtini), ir nuvykęs į įvykio vietą, sutiko M. S., jos dukrą I. S., taip pat kaltinamosios motiną bei vyrą, kurio vardo ir pavardės įvardinti negali. Pas M. S. jokių sumušimų nebuvo matyti, beti ji svirduliavo į šonus, buvo neblaivi, tačiau agresyvi nebuvo, kambaryje stalas buvo nukrautas, matėsi padėta užkanda. I. S. buvo blaivi, tačiau agresyviai nusiteikusi pareigūnų atžvilgiu - nurodinėjo kaip dirbti, prašė išvežti mamą. Apklausiant M. S. motiną, pastaroji nieko negalėjo paaiškinti. Apklausiant kaltinamąją, ji nurodė, kad apsibarė su dukra dėl alkoholio vartojimo, įvyko tik žodinis konfliktas. I. S. buvo sudirgusi, į klausimus neatsakinėjo, prašė išvežti motiną, kadangi ji skriaudžia močiutę. Taip pat nurodė, kad jai mama į veidą gesino cigaretę, tačiau vizualiai nesimatė, gal tik paraudimas virš viršutinės lūpos, nukentėjusioji minėjo, kad peršti lūpą. Smurto žymių ant veido nematė, nes bendraujant I. S. dengėsi veidą. Bendraujant su M. S., užėjus I. S., kaltinamoji keletą kartų „šoko“ link nukentėjusiosios, tačiau konfliktas buvo numalšintas. Vyko abipusis konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, nukentėjusioji reikalavo išvežti motiną. Nuvykus į policijos komisariatą, I. S. parodymų nedavė, keletą kartą buvo išėjusi į tualetą, paaiškino, kad blogai jaučiasi ir nori vykti į ligoninės priimamąjį. Jai buvo paaiškinta, kad ji gali vykti į ligoninės priėmimo skyrių ir po apžiūros parvykti atgal į policijos komisariatą, tačiau tądien nukentėjusioji negrįžo. Ryte nukentėjusioji pasakė, kad jai reikia pasitarti su advokatais ir tik tada ji atvyks ir duos parodymus.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. T. parodė, kad jis globoja M. S. sūnų D, bendrauja iš užsienio grįžus jos dukrai I. S.. 2015-03-20 pas jį atvyko I. S. ir ketino nakvoti. Apie 21.00 val., I. S. paskambino močiutei, jos pakalbėjo, tačiau po pokalbio močiutė paliko įjungtą telefoną ir Inesa nugirdo, kad močiutei yra blogai ir paprašė jo nuvežti ją iki močiutės. Apie 21.00 val. jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. I į namą nuėjo viena ir tik vėliau, išgirdęs triukšmą ir nuėjęs į namą, pamatė konfliktą filmuojančią nukentėjusiąją – I. S. stovėjo tarpduryje, o M. S. „plaikstėsi“ rankomis, lyg ketindama suduoti nukentėjusiajai, tačiau ją stabdė kambaryje buvęs vyras. Pastebėjo pradegintą I. S. viršutinę lūpą, daugiau sužalojimų nematė. Inesa minėjo, kad lūpą jai pradegino M. S..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 1 d. 1 p., pagarsino nukentėjusiosios I. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu: apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2015-03-11 ji paskambino močiutei V. S., kuri atsiliepusi pasakė, kad ją muša dukra M. S., veja iš namų, todėl ji paskambino į policiją. Nors namuose močiutei būti nesaugu, policijai ją atvežus pas gimines, šie jos nepriėmė. Jos motina M. S. į močiutės V. S. namus gyventi atsikraustė savavališkai, skriaudžia močiutę, atima pinigus, girtauja. Penktadienį ji grįžo iš Anglijos, pasiėmė močiutę, kuri buvo pas savo pusseserę G, ir grįžo į jos namus (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r. sav. Namuose buvo labai girta mama M. S. su savo draugu A. S.. Močiutei paklausus, kas čia vyksta ir kodėl jie geria, mama užsipuolė močiutę. Ji mamos draugui A. S. pasakė, kad nenori jo matyti šiuose namuose. Kitą penktadienį buvo išvažiavusi, nerimavo dėl močiutės, todėl jai paskambino. Nors močiutė tikino, kad jai viskas yra gerai, pajuto, jog ji buvo suirzusi. Paklausus, ar namuose yra M. S., ar ji išgėrusi, močiutė V. S. tai patvirtino, tačiau teigė, jog nekoneveikia jos, nieko nedaro ir paprašė tądien daugiau neskambinti, paskambinti kitą dieną. Tačiau telefonu išgirdo motinos M. S. ir kitą vyrišką balsą rėkiančius ir koneveikiančius močiutę. Nuvykus į močiutės namus, rado kartu su kaimynu V girtaujančią mamą. Ji norėjo išsivežti močiutę, bet tuo metu mama stvėrė jai už plaukų bei rankoje laikydama cigaretę smogė į veidą. Ji pradėjus šauktis pagalbos, įbėgo minėtas vyras ir laikė mamą. Ji išbėgo iš kambario, užrėmė duris ir paskambino į policiją. Paskambinusi į policiją, paleido duris. Tuo metu prie jos puolė mama ir ėmė ją spardyti kojomis. Kiek buvo spyrių, įvardyti negali, bet jų buvo daug, dėl jų atsirado mėlynės ant kojos, kelio, sėdmenų. Anksčiau minėtam vyrui laikant mamą, ji išbėgo iš namų į lauką ir dar kartą paskambino į policiją. Kadangi močiutė buvo likusi kambaryje, todėl ji grįžo į namus ir pradėjo filmuoti mamą, kuri ant jos spjaudė, ją koneveikė, mėgino įspirti. Jei minėtas vyras būtų paleidęs M. S., ji toliau muštųsi. Kambaryje tuo metu buvo močiutė bei brolio tėtis, kuris stovėjo kambaryje nieko nesakydamas, vėliau išsivedė ją į lauką laukti policijos, o po kiek laiko išvažiavo. Atvažiavus policijai, ji kartu su pareigūnais įėjo į namus. Pareigūnai jos sužalojimų nepastebėjo. Jos mama M. S. vėl pradėjo ją koneveikti, todėl jai paprašius ką nors daryti, pareigūnai jai ir močiutei liepė eiti į kitą kambarį. Būdama kitame kambaryje girdėjo triukšmą, nes mama priešinosi suimama. Ją išvedus į policijos automobilį, pareigūnai paprašė kartu vykti į policijos komisariatą. Komisariate ji pareiškimo nerašė. Kitą dieną, šeštadienį, ji nuvažiavo į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, kuriame ją apžiūrėję gydytojai išrašė tepalą žaizdai gydyti. Pirmadienį Kaune ji „išsiėmė abdukciją“ bei parašė pareiškimą. Iš policijos paleista mama paskambino močiutei ir grasino, jog užmuš jas. V. S. nuvyko pas jos draugę S. M.. Sekmadienį apie 15.00 val. ten atvyko I. S.. Tuo metu į jos telefoną skambino visiškai girta jos mama. Abu pokalbiai yra įrašyti. Po šių pokalbių jai pasidarė bloga, prireikė greitosios medicininės pagalbos. Savaitę ji kartu su močiute V. S. gyveno viešbutyje „Toskana“. Jos močiutė šiuo metu gyvena Ruklos globos namuose. Motinai M. S. jai sudavus smūgį, buvo prakirsta lūpa iš vidinės pusės, pradeginta virš lūpos dėmė, kuri matosi iki šiol. Mama jai sudavė kumščiu vieną kartą į veidą ranka, kurioje laikė cigaretę. Ji pati tuo metu nerūkė, konflikto metu rankoje cigaretės neturėjo. Mamai jokių smūgių nesudavė, tik po smūgio kaire ranka mamą pastūmė nuo savęs. Gindamasi ji negalėjo sužaloti motinos, nes ją pastūmus, ši atsisėdo ant lovos, į sieną neatsitrenkė. Nuo 2015-03-20 mamos nematė, bijo ją sutikti. Dėl to atsisako ir akistatos su ja. Tikina, kad mamai atleido. Tikslaus mamos spyrių skaičiaus pasakyti negali, bet tikrai buvo 6-7 spyriai į kojas. Jai skaudėjo kairę čiurną, mėlynė yra iki šiol, dešinį kelį, sėdmenų dešinę pusę, ant kurių taip pat yra mėlynė. Ji stovėjo, o jos motina M. S. ją spardė. Tą matė močiutė, anksčiau minėtas vyras, vardu Vygintas. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinės ir psichologinės žalos, baimę, stresą, pažeminimą, kurių pasekmes jaučia iki šiol, fizines kančias, skausmą, sumušimą, apdeginimą, taip pat, daug išlaidų, nes mokėjo už viešbutį, maistą, ekspertizę, vaistus. Mama jos neatsiprašė (b. l. 14-17).
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 1 p., pagarsino liudytojos V. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu: apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. S. parodė, kad 2015 m. kovo mėn. kaimynas V. M. vartojo alkoholį su jos dukra M. S.. Apie 22.00 val. jai paskambino anūkė I. S.. Vėliau atėjus I ir pradėjus rėkti, M puolė I, griebė už plaukų, apdegino I veidą rankoje laikyta degančia cigarete, spyrė tris kartus į kojas, sėdmenis, blauzdas. M. I. patirti sužalojimai: mėlynės, apdeginimas. I. S. pradėjo verkti ir išbėgo pro duris. Ji motinai nesudavė, nepastūmė. I paskambinus į policiją, laukė kambaryje. Tuo metu tarpduryje stovėjo J. T.. Pareigūnai išsivežė M. S., o V. M. išėjo namo. Kad M. S. mušė dukrą matė ji ir minėtas kaimynas V. M.. Konfliktas tarp dukros ir anūkės įvyko dėl to, kad dukra M. S. vartojo alkoholį, kabinėjosi prie jos, prašydavo pinigų, o jų negavus, mušdavo ją. Po šio įvykio su dukra nekalbėjo, jos nematė, telefonu dukra jai neskambino. Po šio įvykio kurį laiką kartu su anūke gyveno viešbutyje „Toskana“, nes bijojo. Vėliau, susitvarkius dokumentus, ji apsigyveno senelių namuose. Į namus grįžti bijo dėl dukros M. S.. Į policiją dėl dukros elgesio ji nesikreipė, dukrai atleido. Teigė, jog dukra jai negrasino, jog užmuš. M smurtaudavo prieš ją, reikalaudavo jai duoti pinigų. To niekas nematydavo. Dukrai atleido (b. l. 35-37).
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji I. S. patvirtino savo duotus parodymus nurodydama, kaip ji buvo sužalota (b. l. 21-25).
Specialisto išvadoje Nr. G 843/15(02) nurodyta, kad I. S. dėl I-IIA° viršutinės lūpos dešinės pusės odos nudegimo, apimančio mažiau 1 procento kūno paviršiaus, poodinės kraujosruvos viršutinės lūpos raudonyje, kairėje blauzdoje, dešiniame kelyje, dešinėje šlaunyje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 30).
Iš 2015-03-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) r. (b. l. 8-10).
Asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. iškyla tuo atveju, kai jame numatyta veika padaroma tyčia. Šios veikos pobūdis, jos padarymo būdas, pasekmės suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, nežymiai jį sužalojant, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų pasekmes – nukentėjusiojo nežymus sužalojimas – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtas pasekmes nukentėjusiajam.
Nors kaltinamoji M. S. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir parodė, kad tąkart į namus atvažiavusi jos dukra I. S. pradėjo ant M. S. šaukti dėl to, kad dukra gėrė alkoholį ir rūkė kambaryje, taip pat kirto jai, M. S., kumščiu į veidą, po ko ji atmušė dukters ranką, vėliau pradėjo daužyti galvą, išmušė du dantis, turėdama rankoje cigaretę, dukra norėjo jai suduoti smūgį, tačiau ji atmušė jos ranką ir dukra su ranka pataikė sau į veidą ir apsidegino cigarete, tačiau šią kaltinamosios versiją paneigia teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios I. S. parodymai, iš kurių matyti, kad tądien nuvykusi į močiutės V. S. namus, nukentėjusioji rado kartu su kaimynu V girtaujančią mamą, kuri stvėrė jai už plaukų bei rankoje laikydama cigaretę smogė į veidą, vėliau spardė kojomis. Kad prieš nukentėjusiąją I. S. fizinį smurtą vartojo būtent kaltinamoji, taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos V. S., tiesiogiai mačiusios įvykį, parodymai, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kuri parodė, kad M. S. puolė I. S. - griebė už plaukų, apdegino I. S. veidą rankoje laikyta degančia cigarete, spyrė tris kartus į kojas, sėdmenis, blauzdas. Teismo posėdžio metu liudytojas pareigūnas J. O. patvirtino, kad atvykęs pagal iškvietimą dėl konflikto, rado dvi konfliktuojančias puses – kaltinamąją ir nukentėjusiąją, kuri paaiškino, kad konflikto metu mama jai į veidą užgesino cigaretę, matė toje vietoje paraudimą. Nukentėjusiosios, taip pat liudytojos V. S. parodymus iš dalies patvirtino teisme apklaustas liudytojas J. T., kuris parodė, kad tądien nuvežęs nukentėjusiąją, kuri buvo visiškai sveika, pas mamą į namus ir išgirdęs konfliktą, atėjęs į įvykio vietą stebėjo, kaip M. S. bandė suduoti I. S., taip pat pastebėjo nukentėjusiosios apdegintą lūpą. J. T. taip pat parodė, kad iki nurodyto įvykio I. S. jautėsi gerai, jokių sužalojimų ant jos kūno jis nematė. Teismui nekyla abejonių, kad aukščiau minėtų liudytojų parodymai yra objektyvūs, atitinka nukentėjusiosios parodymų metu nurodytas esmines jos sužalojimo aplinkybes, todėl vertintini kaip patikimi. Nukentėjusiosios sužalojimo faktas taip pat konstatuotas specialisto išvadoje, kur nurodyta, kad I. S. dėl I-IIA° viršutinės lūpos dešinės pusės odos nudegimo, apimančio mažiau 1 procento kūno paviršiaus, poodinės kraujosruvos viršutinės lūpos raudonyje, kairėje blauzdoje, dešiniame kelyje, dešinėje šlaunyje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu galėjo būti padaryti 2015-03-20. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ir įvykyje tiesiogiai dalyvavęs V. M. parodė, kad įvykio metu M. S. nerūkė, taip pat nespyrė nukentėjusiajai, o konfliktą pradėjo I. S., tačiau tuo pat metu patvirtino, jog buvo stipriai išgėręs, todėl į konfliktą nekreipė ypatingo dėmesio ir visų įvykio aplinkybių neprisimena, todėl šio liudytojo parodymai laikytini nepatikimais, prieštaraujančiais byloje nustatytoms aplinkybėms ir teismo nuomone, jais siekiama padėti kaltinamajai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti kitas asmuo.
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamosios M. S. kaltę patvirtinančių įrodymų, jog ji 2015-03-20, apie 21:30 val., būdama apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose (duomenys neskelbtini), ginčo metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą dukros I. S. atžvilgiu, tai yra kaire ranka sugriebė už plaukų, o tuo pačiu metu dešinėje rankoje laikydama degančią cigaretę sudavė smūgį į veido sritį, cigarete paliesdama viršutinę lūpą, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, koja spyrė jai į kairės kojos čiurną, dešinės kojos kelį ir dešinįjį sėdmenį ir tokiu būdu padarė jai I-IIA° viršutinės lūpos dešinės pusės odos nudegimą, apimantį mažiau 1 procento kūno paviršiaus, poodines kraujosruvas viršutinės lūpos raudonyje, kairėje blauzdoje, dešiniame kelyje, dešinėje šlaunyje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimus, tai yra nežymiai sutrikdė savo artimos giminaitės – dukros I. S. sveikatą, yra surinkta pakankamai, dėl ko ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Spręsdamas dėl kaltinamosios M. S. baudžiamosios atsakomybės, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 140 str. 2 d.), kad atsiradusios pasekmės nėra sunkios, tačiau kaltinamoji vartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimai giminaitei – dukrai. Kaltinamosios M. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji yra ne kartą bausta administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė turėdama galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 102-106), anksčiau buvo teista (b. l. 100-101), nedirba (b. l. 107-109), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių apylinkės seniūnijos charakterizuojama kaip vedanti asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiaujanti alkoholiniais gėrimais, išgėrusi elgiasi neprognozuojamai, nors savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi prie Kaišiadorių rajono savivaldybės, tačiau neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl jos elgesio ne kartą buvo kviečiama policija (b. l. 113). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas.
Nukentėjusioji bei civilinė ieškovė I. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 511,35 Eur turtinės ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 148-150). Ieškinyje nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė didelės turtinės ir neturtinės žalos – po įvykio kreipėsi į medicinos įstaigas, kur buvo apžiūrėta, nustatyti sužalojimai, bendra būklė, vyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kur buvo atlikta apžiūra ir nustatytas sužalojimo laipsnis, už specialisto išvadą sumokėjo 12,74 Eur, kreipėsi į VšĮ „Kaišiadorių psichikos sveikatos centrą“ ir už konsultacijas sumokėjo 15,35 Eur, taip pat vaistams išleido 38,26 Eur. Po motinos padaryto nusikaltimo nebegalėjo toliau gyventi namuose, kadangi bijojo motinos, kuri nuolat girtavo, buvo agresyvi, todėl buvo priversta tris savaites gyventi viešbutyje, kur sumokėjo 455,00 Eur. Be to , po įvykio patyrė ypatingai didelių dvasinių išgyvenimų, fizines kančias, stresą – kaltinamoji ne tik brutaliai ją sužalojo fiziškai, tačiau jos atžvilgiu, girdint pašaliniams žmonėms, naudojo įžeidžiančius necenzūrinius žodžius, žemino jos garbę ir orumą, kelis kartus spjaudė į veidą ir toks kaltinamosios elgesys sukėlė dideles neigiamas pasekmes jos sveikatai – skaudėjo sužalotas vietas, galvą, pykino, sutiko virškinimas, kankino nemiga, nerimas, jautė didelius dvasinius išgyvenimus, savęs gailestį, pažeminimą, pyktį. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.1 d.).
Šiuo atveju nukentėjusiosios I. S. patirtus nuostolius sudaro išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu (vaistų įsigijimo išlaidos bei kitos būtinos sveikatos grąžinimui išlaidos), taip pat gyvenamojo ploto nuomos mokesčiai (CK 6.283 str. 2 d.). Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais - specialisto išvada, išrašu iš medicininių dokumentų, pateiktais kvitais, pagrindžiančiais nukentėjusiosios turėtas išlaidas vaistams gydymuisi, taip pat už medicinos apžiūrą, gyvenamojo ploto nuomą, kurios yra pagrįstos, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, nes turtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta kaltais M. S. veiksmais (BPK 109, 111, 115 str.). Nukentėjusiajai taip pat priteistinos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 400 Eur (b. l. 157) (BPK 106 str. 2 d.).
Pagal civilinį įstatymą, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), todėl, pripažinus M. S. kalta padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios I. S. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajai I. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji nurodė, kad jos patirtą neturtinę žalą sudaro patirta baimė, išgyvenimai motinai žeminant jos garbę ir orumą, fizinės kančios, iki šiol kankina nemiga, baimės jausmas. Tačiau teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios M. S. turtinę padėtį: nedirba, neturi nuolatinių darbinių pajamų, neturi registruotino turto, o nukentėjusioji I. S. yra savarankiška, dirba, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad bet kokia nusikalstama veika visada asmenims sukelia neigiamus emocinius išgyvenimus, kas savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą, teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, siekia nukentėjusiosios I. S. ir kaltinamosios M. S. interesų pusiausvyros ir vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteistinas 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297, 298 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jai bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant M. S. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe bei neatlygintinai per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 67 str. 1, 3 d.., M. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą vykdyti tris mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iki įsiteisės teismo nuosprendis M. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
I. S. ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš M. S. 511,35 Eur turtinės žalos ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) teisinei pagalbai apmokėti I. S. naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.