Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-10-15 · Civilinė byla Nr. 2-3354-199/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-15
Bylos Nr.
2-3354-199/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-07702-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Olga Šinkarenko
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
R. V.
Trečiasis asmuo
A. V.
Kategorijos
  • 45.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3354-199/2012(Proceso Nr. 2-05-3-07702-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija 45.8; 116.1 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.spalio 15 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Gretai Jankauskaitei, dalyvaujant ieškovams R. P. bei R. P., atsakovui R. V., nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir R. P. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo A. V., ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai pareiškė patikslintą ieškinį teisme, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1400,00 Lt skolos 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai ieškinyje nurodė, bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio mėn., R. P. nuosavybės teise perleido atsakovui R. V. transporto priemonę ISIJZU TROOPER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri priklausė ieškovams R. P. ir R. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi buvo įgyta santuokos metu (2001-08-02). Pagal 2010 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą sutartį, atsakovas R. V., įsipareigojo R. P. per 3 mėnesius sumokėti 1400 Lt už minėtą automobilį ISUZU TROOPER. Taip pat, minėta sutartimi buvo susitarta, jog iki skolos grąžinimo visą atsakomybę už automobilį ISUZU TROOPER, prisiima atsakovas R. V.. Šių savo įsipareigojimų R. V. neįvykdė. R. P. ne kartą kreipėsi į atsakovą, kad sumokėtų 1400 Lt už minėtą automobilį, tačiau R. V. skolos negrąžina.

Taip pat, atsakovas praleidęs mokėjimo terminą, privalo mokėti LR CK 6.210 str. 1 d. numatytas penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Atsakovas R. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad rašytinės sutarties pagrindu už 1400 Lt buvo įsigijęs iš ieškovo lengvąjį automobilį Isuzu Trooper (v/n (duomenys neskelbtini) išsimokėtinai. Susitarimo dieną su ieškovo posūniu A. V., su kuriuo jie buvo draugai, sutarė, jog automobilio perdavimo metu atsakovas sumokės ieškovui 400 Lt, o likusią sumą sumokės ieškovui per 3 mėnesius. Sumokėjus pirminę 400 Lt sumą A. V. atsakovui perdavė automobilį ir jį lydinčius dokumentus. Automobilio perdavimo metu ieškovas jam garantavo, jog automobilis yra techniškai tvarkingas. Įsigijus iš ieškovo automobilį išsimokėtinai labai pablogėjo atsakovo finansinė būklė, dėl ko jis neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su ieškovu per sutartus tris mėnesius. Be to, važiuojant automobilis sugedo ir tapo netinkamas eksploatavimui. Dėl šios priežasties jis su A. V., kuris ir buvo faktiškas automobilio savininkas, susitarė, kad atsakovas grąžins jiems automobilį, tačiau jam nebebus grąžinti sumokėti 400 Lt. Atsakovas R. V. ieškovui grąžino visus automobilio dokumentus, iki šiol automobilis yra pas ieškovą. Ieškovui susigrąžinus iš atsakovo automobilį, jis neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo ieškinyje nurodytos pinigų sumos už daiktą, kuris jam nėra perduotas.

Tretysis asmuo A. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. 2012-04-04 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu A. V. paaiškino, kad automobilis Isuzu Trooper (v/n (duomenys neskelbtini) priklausė jo patėviui R. P., tačiau iki tol, kol galiojo technikinė, juo naudojosi ir remontavo A. V.. Vėliau jis įsigijo kitą automobilį, todėl su patėvio pritarimu jį nutarė parduoti savo pažįstamam R. V.. Automobilis buvo be akumuliatoriaus, surūdijęs, tačiau jis kiek buvo įmanoma, jį paremontavo. R. V. žinojo apie automobilio būklę, tačiau sutiko jį pirkti, tik pinigus žadėjo atiduoti dalimis. Atvažiavęs atsakovas atsivežė savo akumuliatorių ir mašiną išsivarė. Gal po kokio mėnesio ar dviejų, ieškovui paskambino iš policijos ir pasakė, kad jis pasiimtų savo automobilį, kuris stovi paliktas gatvėje ir trukdo eismui. A. V. paskambino atsakovui ir pasakė, kad šis arba pasiimtų automobilį arba atvežtų jo raktelius. Kadangi atsakovas neturėjo galimybės parsitemti automobilio, nes šis buvo nevažiuojantis, jis atvežė raktelius ir A. V. su draugais parsitempė automobilį pas save į namus adresu (duomenys neskelbtini). A. V. teigia, jog nesakė atsakovui jog dėl to, kad jis pasiima automobilį, nebereikalaus iš atsakovo pinigų, tačiau ir nesiėmė jokių veiksmų, kad R. V. pasiimtų automobilį.(b.l. 90-91).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2010-08-12 atsakovas R. V. savo ranka pasirašė sutartį, jog jis pasižada R. P. per 3 mėnesius išmokėti 1400 Lt už automobilį Isuzu Trooper. Iki skolos grąžinimo jis prisiima visą atsakomybę už šį automobilį (b.l. 4). Atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties nuostatas, nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo sutartis kvalifikuotina kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi (CK 6.411 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, abi sutarties šalys turi teisių ir pareigų. Viena iš pagrindinių pardavėjo pareigų yra perduoti kitai šaliai nuosavybės teise daiktą, o pirkėjo – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę nuosavybės teisė į daiktą pirkėjui atsiranda nuo daikto perdavimo momento (CK 4.49 str. 1 d.), tačiau sutartis ar įstatymai gali nustatyti ir išimtis. Pirkėjo pareiga sumokėti pardavėjui už perkamą daiktą nustatytą kainą yra piniginė prievolė. Atsakovas R. V. išreiškė savo valią pirkti automobilį sumokant už jį numatytais terminais ateityje, tačiau, sugedus automobiliui lengvabūdiškai paliko jį nebevažiuojantį stovėti Partizanų g., taip bandydamas savo pasyviu elgesiu išvengti skolos.

LR CK 6.158 str. numatyta, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, o šis principas egzistuoja nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos. Atsakovas sudarydamas sutartį, savo valia visą atsakomybę už transporto priemonę iki visiško skolos grąžinimo prisiėmė sau. Tačiau bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas pripažino, kad bevažiuojant sugedus automobiliui, jis tiesiog jį paliko gatvėje. Byloje esančiu 2011-06-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 70/11/51, nustatyta, kad automobilis Isuzu Trooper (v/n (duomenys neskelbtini) stovi namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b.l. 52-55). Kadangi po automobilio perdavimo atsakovui, šis jo neperregistravo savo vardu, policijos pareigūnai paskambino ieškovui, jog šis pasiimtų savo automobilį, kadangi šis yra paliktas be priežiūros ir trukdo eismui. Atsakovas pats patvirtino tą faktą, kad jam buvo žinoma, jog automobilis yra pas ieškovą. Tačiau jo teiginiai, kad su ieškovu jie susitarė, jog pasiėmęs automobilį ieškovas nebereikalaus iš jo grąžinti skolos, nepatvirtinti jokiais leistinais įrodymais. LR CK 6.192 str. įtvirtintos taisyklės dėl sutarties, bei jos pakeitimo ir nutraukimo formos. LR CK 6.192 str. 4 dalyje įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo, kad sutarties pakeitimas ar papildymas ar nutraukimas turi būti tokios pat formos, kokia buvo sudaryta sutartis. Ginčo atveju sutartis buvo rašytinės formos, todėl bet kokie šalių susitarimai dėl sutartinių santykių turėjo būti suderinti, nevienasmeniai, bei įtvirtinti raštu. Kadangi nėra jokių kitų papildomų susitarimų tarp šalių, laikytina, kad sutartis yra galiojanti, todėl atsakovas privalo įvykdyti savo prievolę.

Tačiau taip pat pažymėtina, kad CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose suformuotą praktiką sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. CK 6.334 straipsnis nurodo, kad kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių galimybių savo pažeistai teisei apginti. Jis turi teisę reikalauti: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; taip pat grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra sutarties pažeidimas. Įvertinant pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, reikia atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, jog pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daikto kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį. Nors teisminio nagrinėjimo metu abi šalys pripažino, jog automobilis buvo senas, nebuvo praėjęs privalomos techninės apžiūros, tačiau atsižvelgiant į jauną atsakovo amžių bei jo neapdairumą, į tai, kad neilgai trukus po to, kai automobilis buvo perduotas naudotis atsakovui, jis nepataisomai sugedo, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, galima daryti išvadą, kad ieškovas pardavė atsakovui nekokybišką daiktą. Todėl vadovaujantis CK 6.334 str., kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta daikto pirkimo kaina. Be to, teisminio nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad A. V. už automobilį sumokėjo 400 Lt, o ieškovai neigė šią aplinkybę, tačiau teismui kelia abejonių faktas, kad negavęs nei dalies pinigų už parduodamą automobilį, ieškovas būtų atidavęs jį naudotis atsakovui. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis teisingumo principais, būtų teisinga ieškovų ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš atsakovo tik dalį skolos. Savo ieškinyje ieškovai nenurodė, kokiu būdu jie pageidauja, jog būtų priteista skola. Pagal CK 6.17 straipsnį, jeigu yra du ar daugiau ieškovų, tai kiekvienas iš jų turi teisę reikalauti lygios dalies, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimų nustatytus atvejus. Kadangi ieškovai yra sutuoktiniai ir preziumuojama, kad jų turtas yra bendras, skola iš atsakovo taip pat priteistina jiems bendrai. Kadangi iš atsakovo ieškovams priteistina skola už automobilį, atsakovui paliktina teisė pasiimti automobilį savo nuosavybėn.

Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo ieškovams priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Iš dalies patenkinus ieškovų reikalavimus, patenkintų ieškovų reikalavimų ribose iš atsakovo jiems priteistinas žyminis mokestis bei išlaidos už advokato teisinę pagalbą, bei valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, o iš ieškovų atsakovui atmestų reikalavimų ribose išlaidos už advokato teisinę pagalbą bei valstybei išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą, nepriteistinos, atsižvelgiant į ieškovų tinkamą procesinį elgesį (Civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 3str., 259str., 270str. 271 str., 279 str.,

Nusprendžia:

Ieškovų R. P. bei R. P. ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovų R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bei R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2011-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 45,00 Lt (keturiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio bei 267,00 Lt (du šimtus šešiasdešimt septynis litus) už advokato teisinę pagalbą.

Likusioje dalyje ieškovų ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) 30,00 Lt (trisdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjaOlga Šinkarenko