- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- e2-7361-676/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05021-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijai "Brizas"
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui daugiabučių namų savininkų bendrijai "Brizas" dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 600,00 EUR išmokėtų sumų, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. tarp jo ir I. B. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas butas, esantis Vingio g. 37-72, Klaipėdoje. 2016 m. sausio 27 d. lyjant lietui per pastato konstrukcijas, buvo aplietas apdraustas butas. Ieškovas išmokėjo 600,00 EUR dydžio draudimo išmoką. Kadangi įvykio metu atsakovas buvo pastato konstrukcijų valdytojas, jis atsakingas už padarytą žalą, o ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp AAS „Gjensidige Baltic“, kurio teises nuo 2016 m. lapkričio 1 d. perėmė ADB „Gjensidige“ ir I. B. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. IS 175709, draudimo laikotarpis: 2015 m. rugsėjo 6 d. – 2016 m. rugsėjo 5 d.), kuria buvo apdraustas butas, esantis Vingio g. 37-72, Klaipėdoje (toliau – butas). 2016 m. sausio 27 d. buvo padaryta žala butui, lyjant lietui per pastato konstrukcijas aplietas butas. Dėl padarytos žalos ieškovas išmokėjo I. B. 600,00 EUR dydžio draudimo išmoką. Pastatą, esantį adresu Vingio g. 37-72, Klaipėdoje, administruoja ir prižiūri atsakovas daugiabučių namų savininkų bendrija "Brizas". Ieškovo teigimu, atsakovas nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui, todėl ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 600,00 EUR sumai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalį nustatytos aplinkybės. Taigi, skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę, todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Ieškovas 2016 m. kovo 23 d. išsiuntė atsakovui raginimą, kuriuo ragino atsakovą sumokėti ieškovui nuostolių atlyginimą, tačiau atsakovas šio raginimo nepaisė. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalaujamas 600,00 EUR išmokėtų sumų atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovo.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 600,00 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. balandžio 3 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 15,00 EUR, kuris patenkinus ieškinį, priteistinas ieškovui iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 dalis, CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iš atsakovo daugiabučių namų savininkų bendrijos "Brizas" 600,00 EUR (šešių šimtų eurų) išmokėtų sumų atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 600,00 EUR (šešių šimtų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. balandžio 3 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 EUR (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.