- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1454-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16700-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Izolda Nėnienė (pran.), Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- Vilmos J
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pirmininkė), Algimanto Kukalio, Izoldos Nėnienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1213-429/2013 pagal ieškovų Vilmos J. M. ir A. G. M. ieškinį pareikštą atsakovei J. M. dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti tokią naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarka: ieškovams V. J. M. ir A. G. M., kuriems priklauso bendrai 3/8 dalys buto , skirti naudotis 8,80kv.m. kambariu, plane pažymėtu indeksu V-2-8,80kv.m., o atsakovei J. M., kuriai priklauso 5/8 dalys buto, skirti naudotis 16,40kv.m. kambarį, plane pažymėtą V-3/16,40. bendro naudojimo patalpas bute paskirti naudotis sekančiai: ieškovams J. M. ir A. G. M. skirti naudotis bendrai patalpoms 5-1/6.22-320/1000 dalimi, patalpos 5-4/5.99-520/1000 dalimi, patalpos 5-5/2.91-398/1000 dalimi, patalpos 5-6/1,35-414/1000 dalimi. A. J. M. skirti naudotis bendro naudojimo patalpų dalimis: patalpoms 5-1/6.22-680/1000 dalimi, patalpos 5-4/5.99-480/1000 dalimi, patalpos 5-5/2.91-602/1000 dalimi, patalpos 5-6/1.35—586/1000 dalimi. Ūkio pastatą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) skirti naudotis bendrai pagal paveldėtas dalis. Nurodė, kad tarp ieškovų –sesers ir brolio yra sutarimas mažu kambariu ginčo bute naudotis bendrai , kad jiems ieškovams, V. J. M. ir A. G. M. po tėvo V. M. mirties, pagal 2012-09-26 paveldėjimo teisės liudijimą, atiteko po 3/16 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po 9/400 ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kita buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), dalis priklauso tėvo sutuoktinei, J. M.. Atsakovė, J. M., iki šiol viena, naudojasi 41.67 kv.m. bendro ploto, butu ir neleidžia ieškovams, naudotis nuosavybės teise, priklausančia buto dalimi. Ieškovai, ne kartą žodžiu kreipęsi į atsakovę, su prašymu, arba sumokėti piniginę kompensaciją, jos dydį įvertinus realia buto verte, arba leisti naudotis nuosavybės teise priklausančia jiems buto dalimi. Tačiau atsakovė atsisako jiems, ieškovams, leisti naudotis priklausančia buto dalimi ir į butą neįleidžia. Su prašoma piniginės kompensacijos suma ji nesutinka, o į butą neįsileidžia. Norėdama, nusistatyti naudojimosi ginčo butu tvarką, neteisminiu keliu, kreipėsi į advokatę, kuri atstovaudama, jų interesus, 2012-10-16 raštu kreipėsi į atsakovę, J. M., su prašymu, nusistatyti naudojimąsi butu, esančiu, (duomenys neskelbtini), tvarką. 2012-11-02, raštu gautas J. M. atsakymas, kuriame atsakovė siūlo išmokėti piniginę kompensaciją, už ieškovams priklausančią buto dalį 23812,50 litų. Tačiau ieškovams, šis siūlymas yra nepriimtinas. Iš tokių atsakovės pasiūlymų darytina išvada, kad ji nenori bendradarbiauti ir taikiai spręsti ginčo, nes faktinė padėtis ją tenkina, nes ji nuo 2011m. sausio 17d. ( Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo) bute gyvena viena, kompensacijos nemoka, ir nenori leisti ieškovams, naudotis nuosavybės teise, priklausančia buto dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė tokią naudojimosi butu, unikalus Nr.1996-0039- 6012: 0004, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: 1.1.I. V. J. M. ir A. G. M., kuriems priklauso bendrai 3/8 dalys buto, skirti naudotis 8.80 kv.m. kambariu, plane pažymėtu indeksu V-2/8.80. 1.2.A. J. M., kuriai priklauso 5/8 dalys buto, skirti naudotis 16.40 kv.m. kambarį, plane pažymėta indeksu V-3/16.40. 2.Bendro naudojimo patalpas bute paskirti naudotis taip: ieškovams J. M. ir A. G. M. skirti naudotis bendrai: patalpoms 5-1/6.22- 320/1000 dalimi, patalpos 5-4/5.99-520/1000 dalimi, patalpos 5-5/2.91-398/1000 dalimi, -patalpos 5-6/1.35-414/1000 dalimi. A. J. M. paskyrė naudotis bendro naudojimo patalpų dalimis: patalpomis 5-1/6.22-680/1000 dalimi, patalpos 5-4/5.99 480/1000 dalimi, patalpos 5-5/2.91-602/1000 dalimi, patalpos 5-6/1,35—586/1000 dalimi. Priteisė iš atsakovės J. M. bylinėjimosi išlaidų ir 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovei V. J. M. 22,08 Lt pašto išlaidų – valstybei. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl VĮ Registrų centras padaryto paskaičiavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo dalių. Tarp pačių ieškovų dėl bendro naudojimosi patalpomis tvarkos ginčo nėra, priešingai yra jų susitarimas išreikštas ieškinio pateikimu. Atsakovė, atstovaujama advokato, nereiškia priešieškinio dėl buto atidalijimo ar kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo, nors pati prašo, kad tokiu būdu patys ieškovai pasinaudotų, tai yra atidalintų bendrąją nuosavybę ir tada atsakovė išmokėtų kompensaciją ieškovams. Tokie atsakovės veiksmai laikytini neaktyviais, neskatinančiais bendraturčių bendradarbiavimo ir tarpusavio derybų iki teismo posėdžio, nors teismo posėdžių metu bei paskelbtų pertraukų metu šalys siekė tarpusavio sutarimo dėl ginčo išsprendimo taikaus būdo, tačiau to nepadarė. Ginčas yra tarp ieškovų ir atsakovės dėl to, kad abi šalys nesutaria, už kokią kainą ieškovai gali parduoti, o atsakovė gali pirkti nuosavybės teise priklausančio ieškovams turto dalį. Atsakovė nepateikė teismui priešingų įrodymų, nepateikė teismui priešieškinio, kuriuo prašytų nustatyti kitą ginčo butu naudojimosi tvarką. Priešingai – teismo posėdyje atsakovės atstovė pripažino, kad ši tvarka atitinka šalių turimas nuosavybės dalis. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nenurodė jokių kitų argumentų, išskyrus paminėtuosius, kuo ieškovų siūloma naudojimosi tvarka pažeidžia jos kaip bendraturtės teises. Vien atsakovės amžius ir jos naudojimasis butu virš 50 metų, nėra pagrindu, nenustatyti naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių. Atsakovės nurodytas teiginys, kad ieškovai nemoka komunalinių mokesčių už buto dalies išlaikymą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovės nurodymas, kad nėra ieškovų rašytinio susitarimo dėl šio buto naudojimosi tvarkos nustatymo, prieštarauja ieškovų pateiktam kartu pasirašytam ieškiniui. Atsakovė, siūlydama ieškovams atidalinti butą, pati nereiškia priešieškinio reikalavimo butą atidalinti, faktiškai pripažindama ieškovų prašomą nustatyti naudojimosi tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė socialinės taikos ir proporcingumo principo vyraujančio teisiniuose santykiuose tarp bendraturčių. Nors teismas paminėjo šį principą savo sprendime, tačiau neteisingai jį aiškino. Remiantis šiuo principu naudojimosi tvarka tarp bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomam ir naudojamam turtui turi būti nustatyta tokia, kad bendrasavininkai gautų ne tik maksimalią naudą iš šio turto, bet ir būtų užkirstos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti ateityje. Priimtas pirmosios instancijos sprendimas šiuo atveju ne tik, kad neužtikrins socialinės taikos tarp ieškovų ir atsakovų, bet dar ir pablogins ir taip esamus ne kokius socialinius santykius tarp ginčo šalių. 2012-11-02 atsakymu į 2012-10-16 prašymą atsakovė siūlė ieškovams išmokėti kompensaciją už jiems tenkančią buto dalį. Ši kompensacija abiems ieškovams sudarė 23 812,50 Lt už ginčo buto dalį (viso buto vidutinė rinkos vertė 63 500 Lt) nuosavybės teise priklausančią ieškovams. Vykstant teisminiam procesui atsakovė siūlė ieškovams baigti bylą taikos sutartimi jiems sumokant 35 000 Lt kompensaciją už jų buto dalį ir prie to pridedant atsakovei priklausančias 5/8 sodo (ieškovams bendrai priklauso 3/8 šio sodo) esančio (duomenys neskelbtini), kurio viso vidutinė rinkos vertė 4830 Lt, todėl visumoje buvo pasiūlyta 38 018,75 Lt vertės turto, tačiau ieškovai su pasiūlymu nesutiko. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovų bendrai pasirašytas ieškinys, reiškia sudarytą susitarimą dėl naudojimosi tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės daiktu. Toks ieškinio patvirtinimas nesukuria materialinių ir procesinių teisių bei pareigų bendrosios dalinės nuosavybės objekto atžvilgiu. Be to, ieškovai savo teiktame ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė ūkinį pastatą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) skirti naudotis bendrai pagal paveldėtas dalis. Dėl šio prašymo pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nepriėmė jokio sprendimo, o motyvuojamoje dalyje apskritai neteisingai nurodė pagal kokį planą tarp atsakovės ir ieškovų yra nustatyta naudojimosi tvarka ir kokiomis dalimis šalys turi naudotis ūkiniu pastatu. Darytina išvada, kad šioje dalyje teismas pažeidė LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 7 punktą t. y. pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas G. M. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šioje byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis turtas, ginčo butas, negali būti padalintas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Ginčo bute yra du atskiri, izoliuoti kambariai, t.y. ginčo šalys nekeisdami buto išplanavimo gali naudotis atskirais kambariais. Kaip matyti iš teismo sprendimo, atsakovė pati sutiko, kad dabar ji naudojasi didesniu kambariu ir naudosis juo ateityje. Ieškovo nuomone, teismo patvirtintoje ginčo buto naudojimosi tvarkoje yra išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, kuri garantuoja kad nėra ir ateityje nebus pažeista nė vieno bendraturčio teisės. Apeliantė apeliaciniu skundu prieštarauja ginčo butu naudojimosi tvarkai, tačiau iš byloje esančios medžiagos, yra žinoma, kad J. M. byloje nepateikė priešieškinio, ir nesiūlė savo naudojimosi ginčo butu tvarkos. Darytina išvada, kad apeliantė neteikdama priešieškinio ir nesiūlydama savo atidalijimo plano, pati nuo bylos pradžios nebendradarbiavo su ieškovais ir neieškojo galimų taikių šio ginčo sprendimo būdų. Apeliantė siekia tik savo turtinių interesų patenkinimo, viena naudotis ginčo būdu, tokiu būdu pati pažeisdama socialinės taikos ir proporcingumo principus. J. M. pati piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, pareikšdama nepagrįstą apeliacinį skundą vilkina teisminį procesą ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Vilma J. M. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjo pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus, tinkamai juos įvertino, teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, teisingą ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovai Vilma J. M., A. G. M. ir atsakovė J. M. yra dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini)bendraturčiai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys, o atsakovei priklauso 5/8 dalys buto.
Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo butas yra dviejų kambarių, o bendrasavininkai trys, todėl neįmanoma nustatyti naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkų be neproporcingos žalos buto paskirčiai. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad net ir atskyrus mažesnįjį buto kambarį taip, kad ir vienas ir kitas ieškovas turėtų po atskirą patalpą, taip būtų pažeistos vieno iš ieškovų nuosavybės teisės, kadangi vienas iš atskirtų kambarių taptų pereinamas, o be to, tokia naudojimosi butu tvarka neatitiktų elementarių sanitarinių ir higienos reikalavimų. Šie apeliacinio skundo argumentai niekuo nepagrįsti, nes bute, kuriame kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos, yra du atskiri nepereinami izoliuoti kambariai: vienas 16,40 kv. m., kitas – 8,80 kv.m. Didesniu kambariu faktiškai naudojasi atsakovė. Pirmosios instancijos teisme atsakovė pripažino šią faktinę aplinkybę. Ieškovai susitarė ir sutiko, kad jiems naudotis būtų paskirtas kambarys 8,80 kv. m. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei pagrįstai paskyrė naudotis 16,40 kv. m. kambarį, o ieškovams – 8.80 kv. m. kambarį. Bendro naudojimo patalpas ieškovams ir atsakovei paskyrė naudotis bendrai pagal ieškovams ir atsakovei tenkančias patalpų dalis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad naudojimosi butu tvarka tarp bendraturčių nustatyta atsižvelgiant į kiekvieno bendratučio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir į susidariusią konfliktinę situaciją tarp šalių, į nusistovėjusią faktinę naudojimosi butu tvarką. Teismo nustatyta naudojimosi butu tvarka nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, taip pat nustatytoje naudojimosi butu tvarkoje yra išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, kuri garantuoja, kad ateityje nebus pažeistos nė vieno bendraturčio teisės.
Nors apeliaciniu skundu atsakovė nurodė, kad atsakovė siūlė ieškovams piniginę kompensaciją už ieškovams tenkančią buto dalį ir tokiu būdu baigti ginčą taikos sutartimi, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad šalims nesusitarus, atsakovė prieštaraudama ieškovų prašomai nustatyti ginčo butu naudojimosi tvarkai, byloje neteikė priešieškinio ir nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl buto padalijimo.
Iš šių duomenų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nagrinėjant šios kategorijas bylas ir nustatė pagrįstą bei teisingą naudojimosi ginčo butu tvarką.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovai teiktame ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)skirti naudotis bendrai pagal paveldėtas dalis. A. J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 15/200 ūkinio pastato, o ieškovams V. J. M. ir A. G. M. - po 9/400 to paties ūkinio pastato. Dėl šio prašymo pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nepriėmė jokio sprendimo, o motyvuojamojoje dalyje apskritai neteisingai nurodė pagal kokį planą tarp atsakovės ir ieškovų yra nustatyta naudojimosi tvarka ir kokiomis dalimis šalys turi naudotis ūkiniu pastatu.
Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas nurodė, jog „ūkinio pastato patalpomis naudojimosi tvarka nustatyta racionaliai pagal bendraturčių turimą nuosavybės dalį: ūkinio pastato minėta patalpa – V-5 2,91 kv. m. atitenka atsakovei, o ieškovams atitenka patalpa V-6 – 1,135 kv. m.“ Rezoliucinėje skundžiamo teismo sprendimo dalyje dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos teismas nepriėmė jokio sprendimo. Iš ginčo buto plano (b. l. 15) matosi, kad patalpos pažymėtos V-5 2,91 kv. m. ir V-6 1,35 kv.m. priklauso butui ir jų naudojimo si tvarka buvo nustatyta teismo sprendimu. Iš byloje esančio ūkio pastato plano (b. l. 16) matosi, kad ūkio pastate yra patalpos pirmame aukšte ir rūsyje, kurio žymėjimas yra visai kitoks, negu pirmosios instancijos teismas nurodė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Iš bylos duomenų matosi, kad teismas nepriėmė spendimo dėl ūkinio pastato naudojimosi tvarkos nustatymo t.y. išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl yra pagrindas neišspręstų reikalavimų dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.
Iš nurodytų duomenų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Teismo sprendimas dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ginčo butu paliktinas nepakeistu, o byla neišspręstų reikalavimų dalyje – dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo – grąžintina pirmosios instancijos teismui. (CPK 327 str. 2 d.)
Ieškovas A. G. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei yra sumokėjęs 1000 (vieną tūkstantį) litų (b. l. 103). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė advokatė, dalyvavusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos, priteisiant ieškovui 400 litų (CPK 88, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 327 straipsnio 2 dalimi
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą dalyje dėl naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo – palikti nepakeistą. Civilinę bylą neišspręstų reikalavimų dalyje – dėl naudojimosi ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo – grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) A. G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis) šimtus litų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.