Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Domui Rinkūnui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. J., jo atstovui advokatui Česlovui Petroniui, išnagrinėjęs N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamo pagal ATPK 41³ str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J., dirbantis (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido pil. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) administravimo įstaigai dirbti nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) naudai. Tokiu būdu N. J. pažeidė DK 99 str. 2 d. ir 6 d. nuostatas, dėl to, remiantis DK 98 str. 1 d. 1 ir 2 punktais, G. V. darbas 2015-02-02 iki 2015-03-27 laikomas nelegaliu, savo veiksmais N. J. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Teismas, remdamasis liudytojo G. V. parodymais posėdyje ir rašytiniu paaiškinimu ( b. l. 51-53), patikslino kaltinimą – N. J., būdamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Darbo kodekso nuostatas, leido G. V. dirbti nuo 2015-02-02 iki 2015-03-27, o ne nuo 2015-02-06 iki 2015-03-27 ( kaip nurodyta kaltinime, b. l. 4). Teismo nuomone, tai rašybos klaida, nes institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, kitoje kaltinimo vietoje ( b. l. 5) nurodė, kad G. V. darbas 2015-02-02 – 2015-03-27 laikytinas nelegaliu.

Be to, duodamas parodymus G. V. nurodė, kad Belgijoje pradėjo dirbti nuo 2015 m. vasario 3 ar 2 dienos, valstybinei darbo inspekcijai 2015-05-25 rašytame paaiškinime nurodė ( b. l. 51-53), kad pradėjo dirbti 2015-02-02, darbo santykiai baigėsi 2015-03-27. Teismo nuomone, G. V., rašydamas paaiškinimą Valstybinei darbo inspekcijai, geriau atsiminė kai kurias aplinkybes nei teismo posėdyje, nes teismo posėdis įvyko praėjus 7 mėnesiams nuo paaiškinimo rašymo. Darbo santykių pradžia – 2015-02-02 - nurodyta ir kitame dokumente, rašytame G. V. vardu ( b. l. 13-14).

N. J. nepripažino kaltės padaręs administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad G. V. jam skambino, nes „skelbiu.lt“ buvo įdėjęs skelbimą, kad ieško darbuotojų. Skambino daug žmonių, tame tarpe ir G. V.. G. V. pasakė, kad yra elektrikas, jis atsakė, jog gali pabandyti dirbti. Pasakė G. V., kad darbuotojus iš karto įdarbina, nes B. K. nelegalių darbuotojų negali būti. Jis pasakė G. V., kad atvažiavęs į Belgiją jį įdarbins, Vilniuje G. V. nesusitiko. Po dviejų savaičių ar 10 dienų Belgijoje sutiko G. V., bet jis dirbo jau ne įmonėje (duomenys neskelbtini), o įmonėje (duomenys neskelbtini). Jo įmonėje G. V. nedirbo. Pinigus G. V. vesdavo įmonės (duomenys neskelbtini) vadovo, kur dirbo G. V., prašymu. Mokėjimo paskirtyje nurodydavo „skolos grąžinimas“, nes tas direktorius taip prašydavo. Jo įmonė (duomenys neskelbtini) atlikinėjo darbus įmonei (duomenys neskelbtini), jo žmogus dirbo prie saulės baterijų. Nežino, kaip G. V. atsidūrė jo įmonės sąrašuose, su G. V. bendravo tik telefonu, nebuvo susipykęs. Jo įmonė (duomenys neskelbtini) pagal rangos sutartį atlikinėjo darbus įmonei (duomenys neskelbtini). Jo vadovaujamoje įmonėje darbo sutartys su darbuotojais sudaromos Lietuvoje, buhalterijoje, su G. V. darbo sutartis nebuvo sudaryta. Kai būdamas Belgijoje norėjo G. V. įdarbinti savo įmonėje, G. V. jau dirbo kitur. Mano, kad G. V. į jo įmonės darbuotojų sąrašus pakliuvo pateikęs Belgijos atsakingoms tarnyboms pažymėjimą A1. Tai yra pažymėjimas, su kuriuo asmuo gali dirbti Europoje. Jo įmonė to pažymėjimo G. V. nedavė.

Liudytojas G. V. paaiškino, kad ieškojo darbo ir neprisimena, ar jis paskambino N. J., ar N. J. jam paskambino. Telefonu su N. J. sutarė dėl darbo Belgijoje tokiomis sąlygomis - 1500 EUR atlyginimas per mėnesį, 8 darbo valandos per dieną, 5 dienų darbo savaitė, būstas nemokamas, tik kelionė į Belgiją mokama. Telefonu su N. J. kalbėjo, kad dirbs įmonėje (duomenys neskelbtini). N. J. žadėjo atvažiuoti į Vilnių, kur turėjo pasirašyti darbo sutartį, tačiau telefonu pasakė, kad atvažiuos į Belgiją ir pasirašys dokumentus. Į Belgiją nuvažiavo keturiese, tačiau ten jokių dokumentų nepasirašė, o N. J. ar jo brolis jam perdavė leidimą dirbti Belgijoje. Belgijoje pradėjo dirbti nuo 2015 m. vasario 2 ar 3 dienos ir dirbo 2 mėnesius. N. J. paskambino ir pasakė, kad pradėtų dirbti be darbo sutarties, nes vėliau viską sutvarkys. Jis turėjo dirbti (duomenys neskelbtini), apie darbą įmonėje (duomenys neskelbtini) nebuvo kalbos. (duomenys neskelbtini) turėjo kaip subrangovai pasirašę sutartį su įmone (duomenys neskelbtini), juos prižiūrėjo belgas ir N. J. brolis. Darbo diena prasidėdavo 8 valandą, atvažiuodavo belgo žmonos brolis, susidėdavo pastolius, keltuvus, liftus ir važiuodavo į darbą. Buvo dvi brigados, kurios tvarkydavo namo stogus, pajungdavo saulės baterijas. Kai mirė jo mama ( kovo 30 d.), paprašė išmokėti atlyginimą, tačiau N. J. ir jo brolis tik žadėdavo išmokėti. Už vasario mėnesį atlyginimas jam buvo išmokėtas, už kovo mėnesį nebuvo išmokėtas. Skambindavo belgui ir klausdavo dėl pinigų, tas atsakydavo, kad su N. J. atsiskaitė. Tačiau N. J. jam atsakydavo, kad nėra pavedimo iš belgo, todėl jis ir negali laiku išmokėti atlyginimo. N. J. prašė, kad atlyginimą jam vestų į P. sąskaitą. Nežino, kodėl N. J. nurodydavo, kad grąžina skolą, mano, kad dėl mokesčių.

Būdamas Belgijoje N. J. prašė, kad jam duotų pasirašyti darbo sutartį, tačiau niekas nedavė. N. J. ne kartą buvo atvažiavęs į Belgiją, N. J. brolis pastoviai ten gyveno. N. J. jam į P. sąskaitą pervedė 1340 EUR, tai jo atlyginimas už vasario mėnesį. Kai reikalavo kovo mėnesio atlyginimo, jam grasino abu J. Nurodymus dėl darbo duodavo (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas, nes jie, kaip subrangovai, dirbo toje įmonėje. Jei būtų dirbęs tiesiogiai pas belgą, jo alga būtų žymiai didesnė. Dėl darbo sąlygų, dėl išvykimo, dėl atlyginimo, apgyvendinimo ir kitų sąlygų tarėsi su N. J., o kai būdamas Belgijoje paklausė N. J. dėl darbo sutarties, buvo atsakyta, kad viskas bus.

Jis dirbo N. J. įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri buvo pasirašiusi subrangos sutartį su (duomenys neskelbtini). Buvo sutaręs, kad N. J. jam mokės atlyginimą, N. J. buvo pateikęs prašymą, kad atlyginimą vestų į ne jam priklausančią sąskaitą.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 str. 1 d. (galiojusią veikos padarymo metu) laikomas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyta darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Jei darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai – tai yra kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Nors N. J. nepripažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė įrodyta liudytojo G. V. paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo G. V. parodymais ir manyti, kaip teigia N. J., kad G. V. dirbo kitoje įmonėje Belgijoje, tačiau ne įmonėje (duomenys neskelbtini). N. J. teigia, kad G. V. su juo telefonu bendravo, tačiau dėl darbo nesusitarė.

N. J. patvirtino, kad telefonas su numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso jam. (duomenys neskelbtini) internete buvo įdėjusi skelbimą, kad darbui Belgijoje reikalingi patyrę mūrininkai-stogdengiai ( b. l. 17, 18, 58). Aplinkybę, kad N. J. ir G. V. bendravo telefonu, patvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės ( b. l. 21-24, 43-46). Matyti, kad N. J. ir G. V. telefonu bendravo nuo 2015-01-26 iki 2015-04-13. Tiek N. J., tiek G. V., duodami parodymus kalba apie įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau byloje duomenų apie tokią įmonę nėra. Teismo nuomone, minima įmonė yra (duomenys neskelbtini), kurios nuolatinis atstovas yra S. M. ( b. l. 71).

Remiantis G. V. parodymais, jis telefonu su N. J. sutarė dėl darbo N. J. vadovaujamoje įmonėje (duomenys neskelbtini) tokiomis sąlygomis – darbo užmokestis – 1500 EUR per mėnesį; darbo laikas – 5 darbo dienos per savaitę ir 8 darbo valandos per dieną; kelionė į Belgiją mokama; apgyvendinimą žadėjo nemokamą, tačiau reikėjo po 50 EUR mokėti per mėnesį. G. V. pabrėžė, kad tarėsi ir sutarė dėl darbo Belgijoje N. J. vadovaujamoje įmonėje (duomenys neskelbtini), o ne kitoje įmonėje. G. V. N. J. ar jo brolis, kuris gyveno Belgijoje, davė leidimą dirbti Belgijoje. Darbą G. V. pradėdavo 8 valandą, baigdavo kai pajungdavo saulės baterijas. G. V. ir kitų darbą prižiūrėjo belgas ir N. J. brolis, kuris dirbo (duomenys neskelbtini) legaliai (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) kaip subrangovas dirbo pagal sutartį su Belgijos įmone (duomenys neskelbtini) ( b. l. 66-72), Belgijos įmonė atsiskaitinėjo pagal (duomenys neskelbtini) pateikiamas sąskaitas ( b. l. 60-63).

N. J. parodymai prieštaringi – jis nurodė, kad visi jo įmonės darbuotojai dirbo legaliai, planavo ir G. V. įdarbinti, tačiau pastarasis Belgijoje dingo. Dar N. J. pabrėžė, kad „Belgijoje dirbti nelegaliai tikrai neįmanoma“. G. V. parodė, kad buvo prašęs N. J., jog atlyginimą vestų į I. P. sąskaitą. N. J. per 4 kartus į I. P. sąskaitą pervedė 1340 EUR ( b. l. 54) nurodydamas kaip „skolos grąžinimas“. Kaip paaiškino N. J., jis pinigus į I. P. sąskaitą vesdavo įmonės, kurioje dirbo G. V. Belgijoje, direktoriaus paprašytas. Be to, tas direktorius prašydavo, jog būtų nurodyta „skolos grąžinimas“. Tokie N. J. paaiškinimai vertinami kritiškai – nėra loginio paaiškinimo, kodėl G. V., jei jis dirbo ne (duomenys neskelbtini), tokiu sudėtingu būdu, netiesiogiai, paprašius kitos įmonės direktoriui, nurodant „skolos grąžinimas“, reikėjo mokėti atlyginimą? Darytina išvada, kad G. V. dirbo nelegaliai (duomenys neskelbtini), o mokėjime nurodymas „skolos grąžinimas“ padarytas siekiant nuslėpti atlyginimo išmokėjimą. G. V. patvirtino, kad į I. P. sąskaitą gauti pinigai yra jo 2015 m. vasario mėnesio atlyginimas. Kai pradėjo reikalauti 2015 m. kovo mėn. atlyginimo, jam pradėjo grasinti abu Jonušai. Kadangi G. V. nebuvo išmokėtas 2015 m. kovo mėn. atlyginimas, jis iš pradžių kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ( b. l. 50), vėliau kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją ( b. l. 13-14, 25, 51-53), kuri su Valstybine mokesčių inspekcija atliko (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimus ( b. l. 9-10, 34-35, 64-65).

G. V. parodymus apie jo darbą (duomenys neskelbtini) būnant Belgijoje patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos atsakymas „Dėl pil. G. V. darbo B. K.“. Atsakyme ( b. l. 38) nurodyta, kad „Gautame atsakyme Belgijos Karalystės pareigūnai informavo, kad Lietuvos jurisdikcijai priklausanti įmonė (duomenys neskelbtini) yra informavusi Belgijos kompetentingas institucijas apie savo darbuotojų, įskaitant ir G. V., komandiravimą į Belgiją atlikti statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pil. G. V. darbo funkcijas Belgijos Karalystės teritorijoje vykdė savo darbdavio, t. y. (duomenys neskelbtini) pavedimu ir jo naudai“. Prie šio pranešimo pridėtas (duomenys neskelbtini) darbuotojų, apie kurių darbą Belgijos Karalystės teritorijoje yra pateikti pranešimai Belgijos kompetentingoms institucijoms, sąrašas ( b. l. 39-40). Iš šio sąrašo matyti, kad G. V., g. (duomenys neskelbtini) ( pavardėje padaryta klaida –nurodyta „V.“), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2015-02-06 iki 2015-12-31 turėjo leidimą dirbti Belgijoje.

N. J. veika atitinka LR ATPK 41³ str. 1 dalyje numatytą pažeidimą, nes yra nelegalaus darbo požymiai, nurodyti LR DK 98 str. – nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 str. (Darbo sutarties sąvoka) nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtyje yra visi nelegalaus darbo objektyvieji požymiai. Darbas realiai buvo pradėtas dirbti – tai patvirtina G. V. parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai, nors N. J. tai neigia, nustatyta, kad darbas buvo dirbamas G. V. ir N. J. susitarus – nurodant konkretų darbą (stoguose montuodavo saulės baterijas), darbo laiką, atlyginimą (atlyginimą N. J. G. V. paprašius mokėdavo į I. P. sąskaitą), pakluso darbovietėje nustatytai tvarkai. Nors G. V. nurodė, kad jų darbą prižiūrėjo šeimininkas belgas, tai natūralu, nes (duomenys neskelbtini) dirbo su įmone (duomenys neskelbtini) pagal subrangos sutartį. Taip pat G. V. nurodė, kad ir N. J. brolis, kuris prižiūrėjo darbus, būdavo beveik kiekvieną dieną. N. J. brolis E. J. dirbo Belgijoje nuo 2015-02-01 iki 2015-04-01 ( b. l. 60). Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinei darbo inspekcijai nurodytas darbuotojų skaičius Belgijoje ( b. l. 60) ir Belgijos atsakingų institucijų pateiktas (duomenys neskelbtini) komandiruotų į Belgiją darbuotojų skaičius ( b. l. 39-40) labai skiriasi.

Nustatyta, kad nebuvo laikytasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.) - darbo sutartis nebuvo sudaryta raštu. Kadangi nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nebuvo įgyvendintos ir kitos darbo sutarties sudarymo taisyklės - antro darbo sutarties egzemplioriaus įteikimas darbuotojui; privalėjimas pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jei vėlesnė darbo diena nenustatyta šalių susitarimu; privalėjimas pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad N. J., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti G. V. nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus, tuo pažeidė LR Darbo kodekso 99 ir 98 str. nuostatas, tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į šias aplinkybes.

Nenustatyta N. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Duomenų apie N. J. baudimus administracine tvarka nepateikta, todėl laikoma, kad N. J. yra nebaustas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad N. J. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, į tai, kad G. V. be darbo sutarties dirbo gana ilgai – beveik du mėnesius.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis LR ATPK 30² str., taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, N. J. tikslinga skirti artimą vidurkiui nuobaudą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1-os dalies sankcijoje.

Baudos mokėjimas, kadangi bauda didelė, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytinas lygiomis dalimis per 20 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1-oje dalyje, padarymą nubausti 1800,00 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai ) EUR bauda.

Įpareigoti N. J. paskirtą baudą sumokėti per 20 mėnesių po 90,00 EUR kas mėnesį, pirmą 90,00 EUR įmoką sumokant iki 2016 m. sausio mėn. 31 d., toliau mokant kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės darbo dienos, paskutinį kartą 90,00 EUR sumokant iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.