Kauno apygardos teismo nutartis

2021-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-149-926/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-16
Bylos Nr.
1S-149-926/2021
Teisminio proceso Nr.
1-97-1-00350-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
I. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-149-926/2021Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00350-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; (S) 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. V. (I. V., toliau – I. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. vasario 5 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 95-706 netaikyti nuteistajam I. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. V. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. gegužės 22 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2020 m. gruodžio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-706, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo I. V. atžvilgiu. Komisija sprendė, kad vien tai, jog šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis jau pasikeitė pakankamai ir kad laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis I. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau, Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi, iš esmės pritardamas Komisijos išvadoms, nuteistojo I. V. skundą atmetė, 2020 m. gruodžio 14 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-706 palikdamas nepakeistą.

Šalies argumentai

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis I. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama žemai grupei, jis yra atlikęs privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl atitinka visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygas. Atsisakydamas tenkinti jo skundą, pirmosios instancijos teismas, pasak I. V., nepagrįstai vertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, likusią bausmės dalį bei buvusius teistumus, kadangi šios aplinkybės BVK 157 straipsnyje neišskirtos, kaip turinčios kokią nors reikšmę, sprendžiant klausimą dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad nuo 2020 metų I. V. yra besargyboje, jam leidžiama išvykti už pataisos įstaigos ribų be palydos ar sargybos. Šiuo metu jis dirba laisvėje, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Be to, I. V. palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje net 23 kartus buvo skatintas, todėl nesutinka nei su Komisijos nutarime, nei su skundžiamoje nutartyje taip akcentuojamais jo kriminogeniniais rizikos veiksniais. Jie pasak nuteistojo, buvo nustatyti nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. V. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tam, jog nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

7. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis I. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis I. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl likusios neatliktos bausmės dalis, kaip tai teisingai pažymėta ir nuteistojo skunde, nelaikytina pakankamu pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, I. V. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Teigiamai I. V. elgesį apibūdina ir tai, kad per visą jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką jis buvo paskatintas net 23 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, gali be sargybos išvykti už pataisos įstaigos ribų, laisvėje turės gyvenamąją vietą ir darbą. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad savo elgesį I. V. koreguoja teigiama linkme. Tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami, ką visiškai pagrįstai sprendė tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas.

9. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad I. V. nusikalto ne pirmą kartą. Praeityje jis atlikinėjo jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau jokios teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai tai neturėjo, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugebėjo ir vėl nusikalto. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jo polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę I. V. atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nusikaltimas padarytas impulsyviai, pirmenybę suteikus veiksmui o ne planavimui, tam įtakos turėjo ir nesaikingas nuteistojo alkoholio vartojimas laisvėje. Nors nuteistasis skunde teigia, jog savo kaltę dėl padaryto jis pripažįsta ir gailisi, tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, I. V. mąstyme ir elgesyje vis dar vyrauja neracionalus pasekmių suvokimas, jo problemų sprendimo įgūdžiai neadekvatūs situacijai, nuteistasis vis dar neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, kad iki šiol jis kritiškai nevertina neigiamo savo elgesio, nesuvokia savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Neabejotina, kad asmeniui vis dar neracionaliai suvokiant savo veiksmų pasekmes, jo impulsyvumo valdymo problemos, paskatinusios I. V. nusikalsti, vis dar išlieka aktualios ir turi būti koreguojamos jam ir toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

10. Sutiktina su apelianto skundo motyvais, jog praeityje buvę jo teistumai bei nusikaltimo, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, pobūdis bei padarymo aplinkybės negali lemti sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu. Tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia I. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

11. Atmetant nuteistojo skundą paminėtina ir tai, kad atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam I. V. nustatyta 34 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro vis dar didelis dinaminių balų skaičius – 14 balų, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu gali ir turi sumažinti laisvės atėmimo bausmę toliau atlikdamas pataisos įstaigoje. Juo labiau, kad net ir šioje I. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei informacija apie teisės pažeidimus. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, nėra pagrindo. Nors informacija apie asmens teisės pažeidimus iš esmės priskiriama statiniams rizikos balams, tačiau, nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, teisėjų kolegijos vertinimu, vis dar gali ir turi būti koreguojamas nuteistajam lankant atitinkamas socialinės reabilitacijos programas bei pozityvaus užimtumo priemones pataisos įstaigoje.

12. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, laisvalaikį nuteistasis dažniausiai leisdavo nemotyvuotai, draugų kompanijoje gatvėje, periodiškai vartojant ir alkoholinius gėrimus, kas neabejotinai paskatino nuteistąjį nusikalsti vertinamu atveju, kadangi jam inkriminuotą nusikaltimą I. V. įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors ir pats nuteistasis pripažįsta, kad didžiausią įtaką jo nusikalstamam elgesiui turėjo alkoholis, tačiau savanoriškai jokių pataisos programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemų sprendimu, būdamas pataisos namuose jis nelankė. Alkoholio prevencijos užsiėmimus, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, jis pradėjo lankyti tik paragintas juose dalyvauti, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog I. V. negeba savarankiškai spręsti savo elgesio problemų, jų nesuvokia ir nesistengia jų koreguoti savarankiškomis pastangomis.

13. Abejonių tinkama nuteistojo reintegracija į visuomenę teisėjų kolegijai kelia ir galimas I. V. finansinis nestabilumas šiam išėjus į laisvę lygtinio paleidimo atveju. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iš nuteistojo yra priteistas civilinis ieškinys net 46346,52 eurų sumai. Nors pataisos namuose nuteistasis dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia iš jo priteistą civilinį ieškinį, tačiau nuteistojo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka dideli. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistojo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant dar ir į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie laisvėje esantį asmens turtą, kurį galima būtų nukeipti į nuteistojo vykdomųjų dokumentų padengimą, tokiu būdu palengvinant jo finansinę naštą laisvėje, gali būti neįveikiami ir paskatinti jį nusikalsti pakartotinai.

6. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią I. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. V. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti I. V. (I. V.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė