- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- eI-611-764/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02503-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Marius Bajoras
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos, Perelozų sentikių religinei bendruomenei, N. L., VĮ Registrų centro
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Ramutė Bimbirienė, Viktoras Dovydaitis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos atstovams J. G. (J. G.) ir advokatei Ramutei Bimbirienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiajai Tarybai, Perelozų sentikių religinei bendruomenei, N. L. ir VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas M. R. kreipėsi į teismą su skundu, kurį papildė (b. l. 71–81), prašydamas panaikinti Teisingumo ministerijos 2016-05-23 sprendimą Nr. (8.3.46.)-7R-11395485 ir įpareigoti atsakovę per 30 dienų atstatyti duomenis Juridinių asmenų registre dėl asmens, kuris veikia Perelozų sentikių religinės bendruomenės vardu. Taip pat prašė priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pagrįsdamas savo reikalavimus nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai leido Juridinių asmenų registre pakeisti Perelozų sentikių religinės bendruomenės (toliau – Bendruomenė) pirmininko duomenis, t. y. vietoj pareiškėjo pirmininku nurodyti N. L.. Teisingumo ministerija nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pateiktu Bendruomenės 2016-03-16 visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 16-01, nes jis yra fiktyvus ir suklastotas, kadangi susirinkime nedalyvavo nei Bendruomenės pirmininkas, nei jo pavaduotojas, nei tikrieji Bendruomenės nariai. Pagal Bendruomenės įstatus, tik tarybos pirmininkas ar jo pavaduotojas gali vadovauti visuotiniam susirinkimui, kurio metu balsų dauguma jis gali būti patvirtintas ar atleistas iš pareigų. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis Bendruomenės pirmininku buvo perrinktas 2015-02-15 vykusiame Bendruomenės visuotiniame susirinkime, todėl jo kadencija baigsis tik 2018-02-15. Tikintieji / parapijiečiai nėra laikomi Bendruomenės nariais, todėl jie neturi teisės balsuoti visuotiniame susirinkime. Teisingumo ministerijai pateiktas 2016-03-12 visuotinio susirinkimo protokolas neturi privalomų rekvizitų, be to, yra negaliojantis, kadangi susirinkime dalyvaujantys asmenys negalėjo priimti sprendimo dėl naujo Bendruomenės tarybos pirmininko. Teisingumo ministerijos argumentai, kad Bendruomenės įstatai prieštarauja Lietuvos Sentikių Bažnyčios statutui (toliau – Statutas), nes nustato fiksuotą narių skaičių, yra visiškai nepagrįsti, nes kiekvienas parapijietis turi teisę kreiptis į Bendruomenės tarybą, prašydamas būti paskirtas nariu. Teisingumo ministerija neįsigilino į Bendruomenės narių pasikeitimą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pateikė prieštaringus duomenis, kuriais ji negali vadovautis.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai palaikė skunde ir jo papildyme išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašė pareiškėjo naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir jo papildymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose pažymėjo, kad jai buvo pateikti visi pagal teisės aktus reikiami dokumentai, todėl ji priėmė išvadą kreiptis į Juridinių asmenų registrą, dėl Bendruomenės pirmininko pakeitimo. Priimdama tokia išvadą, atsakovė atsižvelgė į skirtumus tarp Įstatų ir Statuto nuostatų, reglamentuojančių, kas gali būti Bendruomenės tarybos nariais, taip pat įvertino, 2016-03-12 visuotiniame susirinkime dalyvavusių asmenų glaudžius ryšius su Perelozų sentikių bendruomene. Atsakovė atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie vyksiantį visuotinį susirinkimą, tačiau jame nedalyvavo. Teisingumo ministerijai buvo pateikti skirtingi Bendruomenės narių susirinkimų protokolai, iš kurių negali būti nustatyta, kas iš tikrųjų yra Bendruomenės nariais, nes pateikiami prieštaringi duomenys, nepateikiami duomenys dėl Bendruomenės narių pasikeitimo. Atsižvelgdama į tai, atsakovė nusprendė, kad Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos pateikti duomenys, apie susirinkime dalyvavusius asmenis, yra teisingi.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu ir jo papildymu nesutiko, palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad, keisdamas duomenis Juridinių asmenų registre, vadovaujasi Teisingumo ministerijos pateikta išvada ir duomenimis ir jų teisingumo ar atitikties teisės aktų reikalavimams netikrina. Gavus Teisingumo ministerijos išvadą, 2016-05-23 Juridinių asmenų registre buvo pakeisti duomenys apie asmenį, galintį Bendrijos vardu sudaryti sandorius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Perelozų sentikių religinė bendruomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2010 metų piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, jo skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Visuotinis susirinkimas, vykęs 2016-03-12, buvo teisėtas, nes jame dalyvavo Bendruomenės nariai. Apie vyksiantį susirinkimą įvairiais būdais buvo bandoma informuoti ir pareiškėją, tačiau į susirinkimą jis neatvyko. Pareiškėjo pateiktas Bendruomenės narių sąrašas sudarytas išimtinai iš jo šeimos narių ir giminaičių, nesančių Perelozų bendruomenės parapijiečiais, todėl negali būti pripažintas teisingu. Dauguma susirinkime dalyvavusių narių yra gimę Perelozų kaime ir pakrikštyti kaimo cerkvėje, šiuo metu gyvena gretimuose kaimuose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Sentikių Bažnyčia atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad Teisingumo ministerija tinkamai išnagrinėjo jos pateiktą pranešimą ir, neperžengdama savo kompetencijos ribų, priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Priimdama ginčijamą sprendimą, Teisingumo ministerija vadovavosi Statuto nuostatomis, taip pat atsižvelgė į glaudžius visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių ryšius su Bendruomene. Bendrijos pirmininku pareiškėjas buvo išrinktas 2009-02-15, todėl vadovaujantis Statuto 8.15.1 p. jo trejų metų kadencija yra pasibaigusi. Pareiškėjo išrinkimo Bendruomenės pirmininku 2015-02-15 susirinkime Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba nėra patvirtinusi, kaip to reikalauja Statuto 3.14.15 p. nuostatos. Ginčijamas sprendimas yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas ir atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su pareiškėjo skundu ir jo papildymu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčijama Teisingumo ministerijos 2016-05-23 išvada Nr. (8.3.46.)-7R-11395485, kuria konstatuota, kad jai pateikti Bendruomenės visuotinio narių susirinkimo 2016-03-12 ir Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos 2016-03-16 protokolai atitinka teisės aktų reikalavimus ir laikytini dokumentais, sudarančiais pagrindą pakeisti Bendruomenės duomenis Juridinių asmenų registre.
Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba su 2016-03-16 prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama pakeisti Juridinių asmenų registre duomenis apie Bendruomenės pirmininką, nes M. R. įgaliojimai baigėsi 2012-02-15, o visuotiniame narių susirinkime, vykusiame 2016-03-12, buvo išrinktas naujas pirmininkas N. L..
Įvertinusi kartu su prašymu pateiktus dokumentus ir vėliau papildomai pateiktus dokumentus bei Perelozų sentikių religinės bendruomenės paaiškinimus, Teisingumo ministerija priėmė 2016-05-23 išvadą, kad jai pateikti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl Juridinių asmenų registre gali būti atliktas duomenų apie Bendruomenės pirmininką pakeitimas.
Pareiškėjas M. R., manydamas, kad yra teisėtas Bendruomenės pirmininkas, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti nurodytą Teisingumo ministerijos išvadą, taip pat pakeisti duomenis Juridinių asmenų registre dėl asmens, kuris veikia Perelozų sentikių religinės bendruomenės vardu.
Priimdama ginčijamą išvadą, Teisingumo ministerija veikė remdamasi Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatais (toliau – Nuostatai) ir teisingumo ministro 2012-11-05 įsakymu Nr. 1R-275 patvirtintu Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašu (toliau – Sąrašas).
Įstatymo 10 str. 4 d. nustatyta, kad tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigti juridiniai asmenys turi teisę užsiimti šiame įstatyme jų bendruomenei, bendrijai ar centrui nustatyta veikla, taip pat veikla, nustatyta šių juridinių asmenų įstatuose. Tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigti juridiniai asmenys įgyja juridinio asmens teises, kai jų vadovybė raštu praneša Teisingumo ministerijai, o ši įformina įstatymų nustatyta tvarka (10 str. 3 d.).
Pagal Nuostatų 38.4 p., registro tvarkytojui duomenis, informaciją ar dokumentus dėl tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų, jų filialų ar atstovybių įtraukimo į registrą, jų duomenų pakeitimo, išbraukiant juos iš registro, teikia Teisingumo ministerija, kuriai Nuostatuose nurodytus duomenis ir dokumentus arba jų pakeitimus pateikia pagal konkrečios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė; prašymus pakeisti registro informaciją tiesiogiai registro tvarkytojui gali teikti asmenys, turintys teisę tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vardu sudaryti sandorius.
Sąrašo 5 p. nustatyta, kad, pasikeitus tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų registro duomenims – pavadinimui, buveinei, valdymo organų nariams, turintiems teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių riboms, Teisingumo ministerijai pateikiami šie dokumentai: pagal konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentingos vadovybės pasirašytas pranešimas dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į registrą; kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis registro duomenų pakeitimų teisėtumą; jeigu keičiamas tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos, centro, tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigto juridinio asmens pavadinimas – viešo paskelbimo apie pavadinimo pakeitimą arba pranešimo apie tai visiems kreditoriams raštu kopijos; pranešimą pasirašiusio fizinio asmens, fizinių asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu, tapatybę patvirtinantys dokumentai arba jų kopijos.
Aiškindamas ginčui taikytinų Nuostatų ir Sąrašo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-04-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1293-575/2017, atsižvelgdamas į konstitucinius tikybinės veiklos laisvės, bažnyčių bei religinių organizacijų tvarkymosi laisvės principus, konstatavo, kad paminėtos normos negali būti interpretuojamos plečiamai kaip suteikiančios Teisingumo ministerijai teisę spręsti vidinius religinių bendruomenių ir bendrijų teologinius ginčus, Teisingumo ministerija turi teisę tik formaliai patikrinti, ar jai buvo pateikti visi registro duomenims pateikti reikiami dokumentai ir, ar jie tikri.
Iš ginčijamos išvados turinio matyti, kad spręsdama, ar yra pagrindas Juridinių asmenų registre pakeisti duomenis apie asmenį, turintį teisę jos vardu sudaryti sandorius, Teisingumo ministerija vertino Statuto ir Bendruomenės įstatų atitiktį ir konstatavo, kad Bendruomenės vadovybė veikė nesilaikydama Statuto reikalavimų, nes nustatė ribotą Bendruomenės narių skaičių, todėl Statuto nuostatos neturi būti aiškinamos pažodžiui, o tinkamai informavus apie 2016-03-12 visuotinį Bendruomenės narių susirinkimą, nebūtina nustatyti, ar jame dalyvavę asmenys yra Bendruomenės nariai, ar ne. Taip pat vertino, kad nėra patikimų duomenų, kas yra tikrieji Bendruomenės nariai, nes M. R. teikiamuose įvairiuose dokumentuose Bendruomenės narių pavardės nesutampa.
Įvertinęs anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teismas konstatuoja, kad Teisingumo ministerija peržengė teisės aktuose jai nustatytos kompetencijos ribas, nes ėmėsi vertinti Bendruomenės įstatų atitiktį aukštesnės teisinės galios teisės aktams, imperatyvias Statuto nuostatas aiškino plečiamai, nurodydama, kad nebūtina nustatyti, ar visuotiniame Bendruomenės narių susirinkime dalyvavo ir sprendimą dėl Bendruomenės pirmininko priėmė asmenys, turintys tam teisę.
Pagal Įstatymo 7 str. 1–2 d., religinės bendruomenės ir bendrijos nevykdo valstybės funkcijų, o valstybė nevykdo religinių bendruomenių ir bendrijų funkcijų. Religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas.
Perelozų religinė bendruomenė yra juridinio asmens teises turinti tradicinė Lietuvoje veikianti religinė bendruomenė, priklausanti Lietuvos Sentikių Bažnyčios religinei bendrijai.
Vidaus gyvenimo taisyklės ir santykiai tarp bendruomenių ir Lietuvos Sentikių Bažnyčios institucijų, jų kompetencija apibrėžta Statute.
Pagal Statutą, sentikių religinė bendruomenė yra viešasis juridinis asmuo, kuriai atstovauja Bendruomenės pirmininkas, o vadovauja visuotiniame bendruomenės narių susirinkime išrinkta Bendruomenės taryba (8.7–8.9 p.). Savo veikloje Bendruomenė vadovaujasi Statutu, Bendruomenės įstatais ir Lietuvos Respublikos įstatymais (8.3 p.). Visuotinis bendruomenės narių susirinkimas yra aukščiausiasis Bendruomenės organas, kuris vienintelis turi teisę rinkti ir atšaukti Bendruomenės tarybą, Bendruomenės pirmininką ir kt. (Statuto 8.13.1 ir 8.13.6.2 p.). Visuotinis susirinkimas iš Bendruomenės narių trejiems metams renka jos pirmininką, kuris tvirtinamas Aukščiausiosios Tarybos (Statuto 8.15.1 p.). Visuotinį bendruomenės narių susirinkimą sušaukia Taryba (Statuto 8.13 p.). Bendruomenės nariais parapijiečiai tampa tarybai priėmus sprendimą dėl narystės (Statuto 8.19.2 p.).
Teisingumo ministerijos teismui pateiktuose Bendruomenės įstatuose nustatytas iš esmės analogiškas reguliavimas dėl to, kas gali rinkti Bendruomenės pirmininką. Kita vertus pažymėtina, kad Bendruomenės įstatuose nėra nuostatų, kad Bendruomenės pirmininku tampama tik tuomet, kai tai patvirtina Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba. Įvertinęs tai, kad Bendruomenė turi vadovautis Statuto reikalavimais, teismas konstatuoja, kad Bendruomenės įstatai ir Statutas šiuo klausimu taikytini kartu.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagal Statutą ir Bendruomenės įstatus, teisę rinkti Bendruomenės pirmininką turi tik Visuotinis bendruomenės narių, patvirtintų Tarybos sprendimu, susirinkimas. Bendruomenės narys jos pirmininku tampa tik tuomet, kai tai patvirtina Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba.
Bylos duomenys patvirtina, kad vertindama jai pateikto Bendruomenės narių visuotinio 2016-03-12 susirinkimo protokolą, Teisingumo ministerija nenustatė, kad sprendimas dėl naujo Bendruomenės pirmininko yra priimtas kompetentingo organo, t. y., kad Bendruomenės narių visuotiniame susirinkime dalyvavo Bendruomenės nariai, kurių narystė Statute nustatyta tvarka yra patvirtinta Bendruomenės tarybos sprendimu. Nuostatos dėl to, kas gali dalyvauti aukščiausiame Bendruomenės valdymo organe yra imperatyvios, todėl Teisingumo ministerija neturi teisės jomis nesivadovauti ir konstatuoti, kad sprendimas išrinkti naują Bendruomenės pirmininką, priimtas kompetentingo subjekto, nes apie visuotinį susirinkimą buvo paskelbta taip, kad jame galėjo dalyvauti visi suinteresuoti asmenys.
Kiek tai susiję su atsakovės argumentais, kad ji negali nustatyti tikrųjų Bendruomenės narių tapatybės, teismas pažymi, kad Bendruomenės narių priėmimo tvarka yra aiškiai reglamentuota Statute. Esant prieštaringiems duomenims apie Bendruomenės narius, teismo vertinimu, turėtų būti vadovaujamasi steigiant Bendruomenę Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiajai Tarybai pateiktais duomenis, nes pagal Statuto 8.4 p. reikalavimus, steigiama bendruomenė be steigiamojo susirinkimo protokolo, turėjo pateikti savo narių sąrašą.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Teisingumo ministerijos 2016-05-23 išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-11395485, nes ji priimta veikiant ultra vires, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.
Kita vertus, teismas neturi pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą, t. y. Juridinių asmenų registre atstatyti senus duomenis apie tai, koks asmuo, veikia Perelozų sentikių religinės bendruomenės vardu. Visų pirma, Teisingumo ministerija nėra Juridinių asmenų registro tvarkytoja, todėl tai nėra jos kompetencija. Be to, remiantis Statute nustatytu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad pareiškėjo, kaip Bendruomenės pirmininko, įgaliojimai pasibaigė 2012-02-15, nes 2012-02-15 ir 2015-02-15 Visuotinio bendruomenės narių susirinkime priimtas sprendimas dėl Bendruomenės pirmininko nebuvo patvirtintas Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos. Vadinasi, nuo 2012-02-16 pareiškėjas nėra Bendruomenės pirmininkas, todėl tokie duomenys negali būti nurodyti Juridinių asmenų registre.
Pareiškėjas taip pat prašo jo naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo skundas teisme gautas 2016-06-17, todėl byla nagrinėtina vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis, galiojusiomis iki 2016-07-01.
ABTĮ 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.).
Pareiškėjas taip pat turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 6 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, priteisiamos gali būti tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009).
Nustatyta, kad kreipiantis į teismą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą 2016-06-14 buvo sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis. Kita vertus, jį sumokėjimo ne pareiškėjas, todėl išlaidos, patirtos sumokant žyminį mokestį, negali būti pripažintos pareiškėjo realiai turėtomis ir atlygintinomis.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas pateikė 2017-03-24 sąskaitą faktūrą Nr. 010 ir 2017-03-25 mokėjimo nurodymą, patvirtinančius, kad už konsultaciją ir pasirengimą teismo posėdžiui pareiškėjas patyrė 300 Eur išlaidas.
Pagal teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Teisinės paslaugos pareiškėjui buvo teikiamos 2017 metų kovo mėnesį, todėl šių atstovavimo išlaidų atlyginimas turi būti apskaičiuojamas taikant Lietuvos statistikos departamento paskelbtą 2016 metų III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje – 793,30 Eur.
Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad, apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas – 0,1. Vadinasi, už vieną Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytų paslaugų teikimo valandą maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis nagrinėjamu atveju – 79,33 Eur.
Pareiškėjo patirtos 300 Eur išlaidos už 4 teisinių paslaugų valandas neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus darbo užmokesčio. Šios išlaidos, įvertinus tai, kad avokadas Viktoras Dovidaitis procese dalyvavo ne nuo pradžių, todėl turėjo susipažinti su bylos medžiaga, pripažintinos protingomis ir adekvačiomis.
Kita vertus, pareiškėjo skundas yra tenkinamas tik iš dalies, todėl pareiškėjo patirtos ir pagrįstos išlaidos atlygintino proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Įvertinus tai, kad iš dviejų pareikštų reikalavimų teismas patenkino tik vieną, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 150 Eur išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. R. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Teisingumo ministerijos 2016-05-23 sprendimą Nr. (8.3.46.)-7R-11395485.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjui M. R. iš atsakovės Teisingumo ministerijos 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.