Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Santuoką, sudarytą 2003 m. rugsėjo 13 d. tarp ieškovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės;Nepilnamečio sūnaus P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. K., a. k. (duomenys neskelbtini);Priteisti iš atsakovo V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kasmėnesines periodines išmokas po 800 Lt mokamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.Priteisti iš atsakovo V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už 16 mėn. (nuo 2012 m. balandžio iki 2013 m. liepos mėn.) 12 800 Lt.Priteisti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis nekilnojamojo turto, sudaryto iš 0.1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 68 989 Lt su plytų mūro gyvenamuoju namu, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), 254.41 kv. m. bendro ploto, 326 000 Lt vidutinės rinkos vertės ir plytų mūro ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 59.00 kv. m, 9 020 Lt vidutinės rinkos vertės bei plytų mūro garažu, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 24.00 kv. m, 4 400 Lt vidutinės rinkos vertės, taip pat su lentiniu pastatu malkine, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), 11.00 kv. m. užstatytas plotas, 772 Lt vidutinės rinkos vertės bei kitais kiemo inžineriniais statiniais (šulinys, kanalizacijos šulinys, tvora, lauko tualetas), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), 6 050 Lt vidutinės rinkos vertės.Priteisti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį nekilnojamojo turto, sudaryto iš 0.1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 68 989 Lt su plytų mūro gyvenamuoju namu, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), 254.41 kv. m. bendro ploto, 326 000 Lt vidutinės rinkos vertės ir plytų mūro ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 59.00 kv. m, 9 020 Lt vidutinės rinkos vertės bei plytų mūro garažu, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 24.00 kv. m, 4 400 Lt vidutinės rinkos vertės, taip pat su lentiniu pastatu malkine, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), 11.00 kv. m. užstatytas plotas, 772 Lt vidutinės rinkos vertės bei kitais kiemo inžineriniais statiniais (šulinys, kanalizacijos šulinys, tvora, lauko tualetas), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), 6 050 Lt vidutinės rinkos vertės.Priteisti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos vardu registruotą santuokoje įgytą transporto priemonę VOLVO, 850, V/N (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini).Priteisti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jo vardu registruotą automobilį MITSUBISHI, SPACE RUNNER, V/N (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini) ir R. K. vardu registruotą automobilį RENAULT, MEGANE, V/N (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini).Priteisti iš ieškovės R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai kreditoriui Danske bank, 301694694, būst. Saltoniškių g. 2, Vilnius, turimus įsipareigojimus pagal 2013-02-08 sudarytą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutraukti R. K. ir V. K. santuoką, įregistruotą 2003-09-13 Kauno r. civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Nustatyti, jog nepilnamečio P. K. gyvenamoji vieta yra kartu su motina – R. K. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.Padalinti R. K. ir V. K. bendrą turtą ir prievoles tokiu būdu:Nustatyti, jog R. K. ir V. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka po 1/2 žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Nustatyti, jog R. K. ir V. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka po 1/2 gyvenamojo namo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Nustatyti, jog R. K. ir V. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka po 1/2 ūkinio pastato dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti, jog R. K. ir V. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka po 1/2 dalį garažo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Nustatyti, jog R. K. ir V. K. asmenines nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį malkinės, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Nustatyti, jog R. K. ir V. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka po 1/2 dalį kitų statinių dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Nustatyti, jog R. K. asmenines nuosavybes teise atitenka transporto priemones (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) ir Renault Megane (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).Nustatyti, jog V. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemone Mitsubishi, Space Runner (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).Nustatyti, jog įsiskolinimas Danske Bank A/S bankui pagal 2005-12-08 kredito sutartį (duomenys neskelbtini), lieka abiems šalims solidariai, nustatant, jog įmokas mokame po 1/2 dalį.Nustatyti, jog R. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka visas kilnojamasis turtas: virtuvinis komplektas su integruota sensorine elektrine kaitlente ir orkaite; virtuvinis stalas kėdėmis; indaplovė; skalbimo mašina 6 kg; šaldytuvas; miegamojo dvigulė lova; išskleidžiamos sofas lovos; antikvarinio tipo ąžuolinė sekcija; 3 vnt. rūbų spintos; prieškambario komplektas su rūbų spinta stumdomom durim ir veidrodžiais; lenkiškas šildymo katilą,, kuris kūrenamas medžio granulėmisIš ieškovės R. K. priteisti atsakovui V. K. 15 200 Lt kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.Nustatyti, kad P. K. išlaikymui skiriama po 800 Lt/mėn. kasmėnesinių per išmokų iki sūnaus pilnametystės. Šalys išlaikymą teikia lygiomis dalimis po 400 Lt/mėn.Nepilnamečio vaiko turtą uzufrukto teisėmis pavesti tvarkyti R. K..Priteisti iš ieškovės R. K. atsakovo V. K. naudai visas bylinėjimosi išlaidųLikusią 2013-06-17 ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kauno apylinkės teismas pažeidė atsakovo teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsiliepimu. Kauno apylinkės teismas netinkamai įvertino atsakovo atsiliepimą, jo atitiktį bendriesiems CPK reikalavimams turinio ir formos aspektu, dėl to nepagrįstai apribojo atsakovo galimybę išdėstyti savo poziciją dėl santuokos nutraukimo atsiliepimu į ieškinį. Atsiliepimu atsakovas nereiškia ieškovei savarankiško reikalavimo, o tik išdėsto savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, nurodo faktines aplinkybes, argumentus ir paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą. Atsiliepime išdėstyti nesutikimo su ieškiniu motyvai patvirtina atsiliepime nesant jokių naujų kartu su santuokos nutraukimu spręstinų klausimų, kurių nėra nurodyta ieškinyje. Argumentai dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, sūnaus išlaikymo dydžio nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo vertintini kaip atsakovo atsikirtimai į ieškinio reikalavimus. Teismo atsisakydamas priimti atsiliepimą apribojo atsakovo teisę pateikti sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu motyvus bei įrodymus vien todėl, kad teismo nuomone, reikalavimai turi būti išreikšti kito pobūdžio procesiniame dokumente.Teismas, nurodydamas atsakovui, jog savo reikalavimus jis turi pateikti priešieškinyje bei už tai sumokėti žyminį mokestį, pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, kuris reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normos nenustato, jog sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą, analizuojant sutuoktinio kaltės klausimą, ar padalijant bendrąją sutuoktinių nuosavybę atsakovas savo poziciją paminėtais klausimais turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu — priešieškiniu.Atsakovui, nereiškiant savarankiškų reikalavimų, tačiau nesusitarus su ieškove dėl vaiko išlaikymo dydžio, turto padalijimo būdo ir formos gera valia, jam bet kuriuo atveju teks pareiga sumokėti dalį žyminio mokesčio valstybei.Esant ginčui dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymo, turto padalijimo ir kt. teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais ir turi išspręsti klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų išlaikymo dydis bei turto padalijimas būtų nustatytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių bei jų vaikų individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. K. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir kt. Teismas nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškovės ieškinį pateikti. Kauno apylinkės teisme 2013 m. liepos 22 d. gautas atsakovo atsiliepimas, kuriuo atsakovas prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir nurodo, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, nurodo, kokiais dydžiais paskirstytinas dalintinas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (po 1/2 dalį), kokio dydžio išlaikymą vaikui priteisti, kompensacijos atlyginimo už ieškovei atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį ir kt. klausimai. Teismas nustatė atsakovui terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti, konstatuodamas, jog atsakovas atsiliepime kelia savo reikalavimus, dėl ko teiktinas atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde kelia jo atsiliepime išdėstytų atsikirtimų į ieškinį netinkamo traktavimo klausimą. Nurodo, kad atsiliepimu nekelia savarankiškų reikalavimų, o tik nurodo sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu motyvus.

Taigi, ginčo esmė – ar teismas turėjo (galėjo) atsakovui, pateikusiam teismui atsiliepimą, taikyti trūkumų šalinimo instituto nuostatas dėl to, kad teismui nėra aiškus atsakovo pateikto procesinio dokumento teisinis statusas – pateiktas atsiliepimas (atsakovo nuomonė) ar (ir) priešieškinis (atsakovo savarankiški reikalavimai).

CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Teismo aktyvumo aspektą ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2008, ir kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 str. 2 d.). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, notarine tvarka. Taigi, šeimos bylose teismas privalo veikti aktyviai ir išspręsti visus būtinus klausimus ex officio (savo iniciatyva), nepaisant to, ar tokie reikalavimai yra pareikšti.

Iš ieškovės R. K. ieškinio ir atsakovo V. K. atsiliepimo į ieškinį turinio matyti, kad tarp šalių ginčas vyksta dėl santuokos nutraukimo pagrindo (atsakovo ar ieškovės kaltės), santuokoje įgyto nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo, mūrinio ūkinio pastato, plytų mūrio garažo, lentinio pastato malkinės ir kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas) dalių dydžio bei kilnojamojo turto (automobilių padalijimo) ir vaiko išlaikymo dydžio priteisimo (ieškovė prašo po 800 Lt, atsakovas po 400 Lt).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visavertiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, kai minėta teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 str.). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu. Šį procesinį aspektą patvirtina ir materialinės teisės normos, pagal kurias sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas turi teisę pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 1 d., 2 d.). Sprendžiant klausimą, santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009).

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą, prašydama padalinti santuokoje įgytą turtą, tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutinka su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu ir, kaip matyti, išdėstė savo argumentus ir pasiūlė kitą santuokoje įgyto turto padalijimo būdą (ne ieškovės prašomomis priteisti nekilnojamojo turto dalimis 2/3 ieškovei ir 1/3 atsakovui, o po 1/2 abiem šalims). Nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius nenustato, jog padalijant bendrąją sutuoktinių nuosavybę atsakovas savo poziciją dėl padalijimo būdo turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu ir neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Pažymėtina, kad teismui dalijant bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turtą taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.118–3.212 straipsniuose. Taigi, teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teise šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų, turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatant dalis ir padalijant turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus.

Sutuoktinių pareikšti reikalavimai santuokos byloje dėl išlaikymo vaikui priteisimo taip pat nesaisto ir neįpareigoja atsakovo reikšti teismui priešieškinį ir tik tokiu būdu įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Jokios teisės normos nenumato, jog atsakovas, nesutikdamas ir nurodydamas mažesnį, nei ieškinyje prašoma priteisti vaikų išlaikymo dydį, privalo pareikšti priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Pažymėtina, kad prašymas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo (net ir nepareiškus priešieškinio) privalo būti analizuojamas ir vertinamas kartu su ieškovo pateiktu reikalavimu, teismui ex officio priimant teisingą sprendimą santuokos nutraukimo byloje bei nepilnamečio (ių) vaiko (ų) išlaikymą, kuris bent minimaliai tenkintų vaiko (ų) poreikius. Taigi, išlaikymas vaikams privalo būti priteisiamas teismo iniciatyva vadovaujantis CK 3.59 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 3 dalis (numatyta teismo pareiga), nepaisant to, ar toks reikalavimas yra pareikštas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir atsakovo atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 225 str. 7 p., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir atsakovo V. K. atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.