Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja O. S. , bylos nagrinėjimo metu, paaiškino, kad 2018-10-14 pinigai atsakovui 4400 eurų buvo perduoti degalinėje Marijampolėje. Buvo su atsakovu sutarta, kad jis iš Italijos per 7-8 dienas , pargabens du automobilius, už 780 eurų sumą. Atsakovas labai ilgai tempė laiką dėl automobilių pristatymo. Tiek ji , tiek vyras skambinome į atsakovo telefoną, dėl automobilių parvežimo. 2018-11-07 , telefoninio pokalbio metu, atsakovas pasakė, kad iš principo automobilių negabens. Vėliau ji skambino atsakovui ir jau tarėsi dėl pinigų grąžinimo, nes automobilių atsakovas neparvežė, bet ir pinigų negrąžino, nors vis žadėjo. Vėliau kreipėsi su vyru į policiją, o dar vėliau į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai, priešieškinis atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2018-10-14ieškovas R. S. perdavė, o atsakovas R. P. priėmė 4400 eurų. Atsakovas R. P. neginčijo , kad pinigus gavo, tačiau jų negrąžino.

Abi šalys sutiko, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis sutarimas dėl dviejų automobilių Hyundai I 10 ir Chrysler Voyager parvežimo iš Italijos Udinės miesto, tai yra ieškovas tam perdavė 4400 eurų, o atsakovas pinigus turėjo perduoti pardavėjui Italijos ir pargabenti automobilius į Lietuvą. Ginčas kilo dėl parvežimo terminų ir abiejų šalių dėl to patirtų nuostolių atlyginimo.

Iš aukščiau išdėstyto seka, kad tarp šalių , žodiniu susitarimu, buvo sudaryta vežimo sutartis CK 6.807 str. Atsakovui pripažinus faktą, kad jis gavo 4400 eurų ir jų negrąžino, teismas traktuoja, kad tai nebuvo paskoliniai santykiai, o labiau vežimo sutarties, sudarymo garantas, kad atsakovui nuvežus pinigus, jis perduos pinigus pardavėjui Italijoje, taip ieškovo vardu nupirks automobilius, kuriuos pargabens į Lietuvą ir už vežimo paslaugas gaus atlygį. Vadovaujantis išdėstytu iš atsakovo priteisina 4400 eurų ( CK 6.222 str.).

Ieškovas nurodė, kad automobilius atsakovas turėjo parvežti savaitės bėgyje , tai yra, skaičiuojant nuo pinigų perdavimo momento 2018-10-14 iki 2018-10-22d. Atsakovas nurodė, kad automobilius turėjo pargabenti per vieną mėnesį, nuo 2018-10-14 d., nes per savaitę pargabenti automobilius nėra galimybės.

Iš atsakovo R. P. Luminor banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2018-10-14 atsakovas buvo Lietuvoje, nes išgryninęs iš sąskaitos 300 eurų, tuo tarpu 2018-10-15 iki 2018-10-25 atsakovas jau buvo ne Lietuvoje, nes iš Luminor banko sąskaitos matyti, kad atliekamas atsiskaitymas kortele Italijoje. Iš to seka, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu buvo Italijoje, tačiau dėl tik jam žinomų priežasčių, ieškovo automobilių neužsikrovė, pinigų pardavėjui Italijoje neperdavė ir automobilių į Lietuvą nepargabeno. Iš Luminor banko išrašo matyti, kad 2018-11-01 ir 2018-11-04 atsakovas jau buvo Lietuvoje, nes Marijampolėje įnešė pinigus į kortelę. Iš to seka, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl automobilių pargenimo per 7-8 dienas iš Italijos į Lietuvą. Pažymėtina, kad atsakovas nebuvo nuoširdus duodamas parodymus ir aiškindamas aplinkybes, nes neatsiminė jokių sutarties įvykdymo terminų, nors turėjo galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga. Be to atsakovas nurodė, kad 2018-11-02d.-03d. buvo Italijoje, tačiau tuo tik klaidino teismą ir kitas proceso šalis, kadangi Luminor banko išrašas sako ką kita, jog 2018-11-01 ir 2018-11-04 jis buvo Marijampolėje, todėl labai abejotina, kad jis per 3 paras , su autovežiu, galėjo nuvykti į Italiją, pasikrauti automobilius, kurie nebūna vienoje vietoje, ir sugrįžti į Lietuvą. Vadovaujantis išdėstytu teismas traktuoja, kad tarp šalių buvo susitarimą, kad automobiliai iš Italijos Udinės miesto bus pagabenti per 7-8 dienas.

Ieškovas R. S. prašo priteisti iš atsakovo 48,6 procentus palūkanų nuo negrąžintos sumos už termino praleidimą, 103,68 eurus mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų , 10,65 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai, tačiau atsakovas neginčijo, kad iš ieškovo gavo 4400 eurų. Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas pinigus turėjo sugrąžinti 2018-11-07, tačiau to nepadarė. Atsakovas naudojosi ir tebesinaudoja gautais pinigais, todėl už prievolės grąžinti pinigus nevykdymą , atsakovas privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas, nuo priteistos sumos 0,60 eurus už dieną. Ieškovas palūkanas skaičiuoja iki 2019-01-27, tai yra iki ieškinio pateikimui į teismą( 81 diena). Atsakovas pateiktų palūkanų skaičiavimo tvarkos ir dydžio neginčijo, todėl iš atsakovo priteistina 48,60 eurų palūkanų nuo negrąžintos sumos už termino praleidimą. Tai pat iš atsakovo priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos , tai yra nuo 2019-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 6. 37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje).

Bylos duomenis tarp šalių nebuvo pasirašyta jokia rašytinė paskolos sutartis. Sutartyje nebuvo aptarta vartojimo palūkanos ir jų dydis, o rašytinės formos, paskolos sutarties nesilaikymas, prašymą dėl 103,68 eurų mokėjimo palūkanų priteistino daro nepagrįstą. Vadovaujantis išdėstytu ieškinys , šioje dalyje dėl 103,68 eurų priteisimo ir 10 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkintinas.( CPK 178 str.).

Ieškovas prašo priteisti 1400 eurų nuostolių atlyginimo. Atsakovas prašo priteisti 800 eurų nuostolių atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių buvo susitarimas, dėl dviejų automobilių , o būtent: automobilio Hyundai I 10 ir Chrysler Voyager , pargabenimo iš Italijos į Lietuvą per 7-8 dienas. Dėl atsakovo kaltės šis susitarimas nebuvo įgyvendintas per nustatytą terminą. Iš išdėstyto sektų, kad atsakovas, kaip asmuo pažeidęs susitarimą, turi pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolių. Tuo tarpu ieškovas R. S., turi įrodyti nuostolių pagrįstumą ir dydį. Ieškovas traktuoja, kad dėl automobilio Chrysler Voyager , nepargabenimo laiku, jis patyrė 1400 eurų nuostolį. Jis nurodo, kad automobilį būtų pardavęs už 3500 eurų, jį būtų įsigijęs už 1700 eurų, 400 eurų parvežimo kaina. Šių aplinkybių pagrindimui ieškovas pateikė 2018-10-08 susitarimą, kurį pasirašė ieškovas su pirkėju V. O.. Susitarime nurodyta, kad automobilio Chrysler Voyager(2008m.). vertė 3500 eurų bei , kad automobilis turi būti pargabentas iki 2018-10-28, nepargabenus laiku automobilio, V. O. nutraukė susitarimą. Ieškovas taip pat teikia duomenis iš portalo autoplius.lt , kur nurodoma, kad automobilio Chrysler Voyager, gamybos metai 2008, kaina 3799 eurai. Teismas traktuoja, kad pateiktas susitarimas su V. O. dar nėra įrodymas, kad ieškovas patyrė realius nuostolius ar tokio dydžio realius nuostolius gali patirti. Susitarime nurodoma, kad automobilio Chrysler Voyager vertė yra 3500 eurų, bet jame nėra nurodyta, kad V. O. automobilį perka už 3500 eurų, kadangi iš susitarimo turinio sektų, kad ši kaina gali būti derinama. Be to kainų nurodymas portale autolius.lt dar nėra pagrindas traktuoti, kad minėto modelio automobilis gali būti parduotas už nurodytą kainą. Pažymėtina, kad ieškovas neprašė teismo apklausti liudyto V. O. ir aukščiau minėtų aplinkybių neįrodinėjo. Išdėstytų įrodymų pagrindu teismas traktuoja, kad ieškovo ieškinys dėl 1400 eurų nuostolių atlyginimo nėra įrodytas ( CPK 178 str.).

Atsakovas R. P. priešieškiniu nurodo, kad patyrė 800 eurų nuostolį, dėl to, kad ieškovui atsisakius susitarimo dėl 2 automobilių pargabenimo , jis turėjo sugrįžti į Lietuvą su pilnai nepakrautu autovežiu. Dėl dviejų automobilių neužkrovimo jis patyrė 800 eurų nuostolių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad už dviejų automobilių Chrysler Voyager ir Hyundai I 10 pargabenimą į Lietuvą iš Italijos , ieškovas turėjo sumokėti atsakovui 780 eurų .

Atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad dėl minėtų automobilių neužkrovimo jis patyrė nuostolius , o be to tie nuostoliai buvo patirti dėl ieškovo kaltės. Tai pat įrodyti, kad minėti nuostoliai yra realūs ir pagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta priešingai, tai yra dėl atsakovo kaltės nebuvo laiku į Lietuvą pagabenti minėti automobiliai. Atsakovas nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, kad minėtus nuostolius patyrė dėl ieškovo kaltės, kadangi jam esant Italijoje, jis turėjo realią galimybę pasikrauti kito asmens automobilius, juolab, kad atsakovas tokia veikla užsiiminėja ne pirmi metai. Atsakovo motyvas, kad Udinės miestas yra netoli sienos, todėl yra galutinis pasikrovimo taškas, o sugrįžti atgal į Italiją reikia apie 300 kilometrų, niekuo nepagrįstas. Atsakovas pats turėjo įvertinti vietoje savo galimus nuostolius, tai yra patirti 800 eurų, nors šiuo atveju parvežimo kaina buvo tik 780 eurų, ar sugrįžti į Italijos gilumą ir patirti apie 100 eurų nuostolių , autovežio degalams. Vadovaujantis išdėstytu atsakovo priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CPK 178 str.).

Ieškinį patenkinus dalinai, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo priteistina 150 eurų žyminio mokesčio(įskaitant mokestį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), 76 eurus už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą , 87,61 eurus antstolio užmokesčio už laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą, 11 eurų už dokumentų vertimą iš Italų kalbos į Lietuvių kalbą ieškovo naudai . Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1270,50 eurų advokato išlaidų . Ieškinį tenkinus dalinai, tai yra 85 procentus bei atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu nustatytas rekomendacijas , iš atsakovo priteistina 1080 eurų išlaidų susijusių su advokato pagalba. ( LR CPK 88 str.,93 str.) .

Iš atsakovo priteistina 10,74 eurus pašto išlaidų valstybės naudai ( CPK 88 str., 96 str.).

Byloje 2019m. balandžio 12d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo R. P. turto areštas, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 4400 eurų skolos, 48,60 eurų palūkanų nuo negrąžintos sumos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150 eurų žyminio mokesčio , 76 eurus už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 87,61 eurus antstolio užmokesčio už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 11 eurų už dokumentų vertimą, 1080 eurų advokato išlaidų ieškovo R. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 10,74 eurus pašto išlaidų valstybės naudai ( šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą įmokos kodas 5660).

2019m. balandžio 12d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo R. P. turto areštas, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. ( turto areštų aktų registro įrašas TA2-19-048181).

Sprendimas per 30 dienų , apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.