Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietės, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neturinčios galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. nepanaudojo savo valdžios mažamečio sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, todėl jis 2016-06-07, apie 10.40 val., prekybos centre „Rimi“, esančiame Baltijos g. 58, Kaune, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes - tris žaislinius šautuvus, kurių kiekvienas atitinkamai kainavo 12,60 Eur, 18,19 Eur, 17,49 Eur, tai yra bendra pavogtų prekių vertė 48,28 Eur. Kadangi mažametis A. K. nėra tokio amžiaus, nuo kurio galima administracinė atsakomybė, todėl už sūnaus veiksmus atsako jo motina J. B..

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir J. B. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2), J. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl pažeidimo prisipažįsta (b. l. 2), UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimas, apsaugos darbuotojo paaiškinimas, tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad mažametis praėjo pro kasa nesusimokėjęs už tris žaislinius šautuvus, už kasų buvo sulaikytas, prekės grąžintos į prekybą (b. l. 3-6), vaiko perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 7), A. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis prisipažįsta nuėjęs į parduotuvę ir paėmęs tris žaislinius šautuvus bei norėjęs juos išsinešti nesusimokėjęs, tačiau už kasų buvo sulaikytas, dėl pažeidimo labai gailisi ir pasižada, kad daugiau taip nedarys (b. l. 8), asmens dokumentų kopijos (b. l. 10-11), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad J. B. neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 12-14), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. B. netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigos auklėti savo mažametį sūnų A. K., tai yra neužtikrino vaiko humaniško auklėjimo, būti doram, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, ko pasėkoje jis iš prekybos centro pavogė prekių, tai yra J. B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad, be kita ko, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Vaikas yra visuomenės narys, todėl tėvų pareiga yra vaiką auklėti taip, kad socialinėje aplinkoje jis ne vien naudotųsi savo teisėmis, bet ir laikytųsi priimtų elgesio normų, gerbtų kitų žmonių teises. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 48 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta vaiko pareiga gerbti ir tausoti privačią nuosavybę. Atsižvelgiant į vaiko socialinę brandą, ne kiekvienas vaikas sugeba savarankiškai be tėvų pagalbos ir priežiūros suvokti ir vykdyti savo pareigas, adaptuotis socialinėje aplinkoje, tinkamai reaguoti į aplinkos iššūkius, todėl tėvai turi vaikui visokeriopai padėti, o tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis įtvirtinta ir VTAPĮ 21 straipsnio 1 dalyje. Taigi tėvai turi būti vaikui teigiamu pavyzdžiu ir užtikrinti tokias jo gyvenimo sąlygas, įskaitant auklėjimą, taip paveikti vaiką, kad jis atliktų pareigas ir būtų atsakingas už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe ir kitoje socialinėje aplinkoje. Atitinkamų gyvenimo sąlygų nesudarymas ar įtakos vaikui nedarymas, jo neauklėjimas yra priešingas ne vien visuomenės, bet ir paties vaiko interesams, pažeidžia jo teisę į dorovinį vystymąsi, o tėvų neveikimas arba nepakankamas veikimas auklėjant vaiką vertintini kaip tėvų valdžios nepanaudojimas vaiko interesais.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tėvams arba juos atstojantiems asmenims už piktybinį nevykdymą pareigos auklėti, mokyti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus arba nepilnamečių teisės pažeidimų padarymą, vadinasi tėvai ir juos atstojantys asmenys administracinėn atsakomybėn trauktini, kai jie piktybiškai nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. B. neturi galiojančių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda - įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 23 straipsniu, 30 straipsniu, 31 straipsniu, 181 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.