Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1834-814/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
A5.-1834-814/2019
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00169-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Pažeidėjas
A. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1834-814/2019
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00169-2019-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1., 21.3.3., 21.9.10.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A.,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam specialistui V. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. liepos 8 d. surašė A. A. protokolą dėl to, kad ji 2019 m. birželio 23 d. apie 18 val. 20 min. būdama A. A. komercinės firmos vadove neužtikrino, kad jos vadovaujamoje firmoje Joninių šventėje adresu Žeimių g. 17 prie Jonavos sporto klubo (Jonava), 2019 m. birželio 23 d. M. L. atlikdama pardavėjos darbuotojos funkcijas dirbtų legaliai, nors turėjo prievolę tą padaryti. M. L. 2019 m. birželio 23 d. dirbo A. A. komercinėje firmoje, nors su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta, pasirašytinai nebuvo supažindinta su darbo sąlygomis, tvarka darbovietėje, nustatančiomis darbo teisės normomis darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimais, bei apie M. L. darbą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo Įsigaliojimo ir įgyvendinimo Įstatymo Nr. XII-2603, 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

A. A. savo kaltės nepripažino. Teismo posėdyje nurodė, kad M. L. yra jos giminaitė, jos įmonėje ji niekada nedirbo. 2019 m. birželio 23 d. ji su savo įmonės darbuotojais į Jonavoje vykusią Joninių šventę atvyko apie 9.00 val. ryto. Išsinuomojus iš įmonės „Maifest” vietą šventėje teikė maitinimo paslaugas, prekiavo maistu. M. L. yra jos pusbrolio R. L. dukra. Jos pusbrolis su šeima, su dukra M. L. atvyko į Joninių šventę Jonavoje, dalyvavo renginiuose. Apie 17 val. jie visi užėjo pas ją, į jos prekybos vietą. Palapinėje buvo ir daugiau jos giminaičių. Tuo metu buvo labai didelis srautas žmonių. Jos dukterėčia M. L. tai pamačiusi norėjo jai pagelbėti, paėmė už pirktas dešreles pinigus ir jai juos padavė. Buvo didelė iškaba su kainomis, todėl M. žinojo kiek iš pirkėjo paimti pinigų. Ji M. L. neprašė padėti dirbti, neprašė paimti iš kliento pinigus. Ji pati geranoriškai padėjo, stovėdama prie prekystalio paėmė pinigus. M. maisto neįdėjo, tą darė jos įmonės kitos darbuotojos. M. L. pas ją niekada nedirbo ir neuždarbiavo, nebuvo sudaryta su ja darbo sutartis, užmokestis už darbą jai nebuvo mokamas. M. turi darbą, ji dirba UAB „New Yorrker“ vyr. pardavėja, o įvykio dieną buvo atvažiavusi į šventę pasilinksminti. M. L. gyvena Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). Ji nebuvo pastoviai pas ją palapinėje, užlėkdavo epizodiškai. Ji, norėdama geranoriškai jai padėti, paėmė iš pirkėjo pinigus. Ji pati daugiau nei 28 metus teikia viešo maitinimo paslaugas, nėra padariusi jokio nusižengimo, puikiai suvokia atsakomybę už nelegalų darbą. Tai buvo giminaitės atsitiktinė pagalba, o ne nelegalus darbas. Ji dirbti į Joninių šventę atvyko su savo įmonės darbuotojais V. V. ir V. K.. Gailisi, kad taip įvyko, prašo bylą nutraukti.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – inspekcija) atstovas V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. liepos 8 d. patikrinimo metu A. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nelegalų darbą. Buvo nustatyta, kad A. A. komercinėje įmonėje dirbo M. L., su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis, ji nebuvo supažindinta su darbo sąlygomis, tvarka, nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Užfiksuota, kad M. L. stovi prie prekystalio, aptarnauja žmones, nurodė pirkėjui kainą, paėmė už maistą pinigus. Ji aptarnavo, dirbo renginyje, todėl su ja turėjo būti sudaryta darbo sutartis.

Liudytoja M. L. teismo posėdyje parodė, kad A. A. yra jos teta, tėčio pusseserė. Ji 2019 m. birželio 23 d. atvyko su tėvais į Joninių šventę. Atėjo aplankyti tetos, kuri ten dirbo. Pamačiusi, kad ilga eilė, pribėgo padėti tetai. Paklausė kliento, ką užsisakys, pasakė pinigų sumą, paėmusi pinigus, perdavė tetai. Taip padarė tik vieną kartą. Ką užsisakė pirkėjas, nepamena. Darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, jokio atlygio už pagalbą teta nemokėjo. Ji net nemanė padėti, tačiau, pamačiusi daug žmonių, staiga sugalvojo pagelbėti tetai. Ji dirba Kaune, Akropolyje esančioje „(duomenys neskelbtini)“ rūbų parduotuvėje vyr. pardavėja. Tą dieną, kai vyko Joninių šventė, ji nedirbo, buvo išeiginė diena.

Liudytojas V. J. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Operatyvaus skyriaus specialistu. Jis su kitais darbuotojais vykdė operatyvaus patikrinimo pavedimą, renginio metu patikrinti visuomeninio maitinimo įmones. Nežinojo, kokios įmonės yra ir kiek jų teikia maitinimo paslaugas, todėl vaikščiojo po visą renginio teritoriją. Buvo dvi, viena šalia kitos įmonės, kurios teikė viešo maitinimo paslaugas ir jas tikrino. Vaikščiojant matė, kad A. A. komercinėje įmonėje klientus aptarnavo mergina dryžuota palaidine. Jis darė kontrolinį pirkimą. Viena mergina priėmė iš jo užsakymą, o kita mergina, apsirengusi dryžuota palaidine, paėmė iš jo už maistą 10 eurų. Ta mergina ne tik iš jo paėmė pinigus, ji paėmė ir iš kitų žmonių pinigus. A. A. įmonėje dirbo gal 4 žmonės, eilė buvo didžiulė, neįmanoma 2 darbuotojams aptarnauti tokios masės žmonių. Jis iš A. A. ir M. L. paėmė paaiškinimus. A. A. paaiškino, kad, esant dideliam žmonių srautui, padėjo jos giminaitė, atlygio jai nemokėjo, o M. L. nurodė, kad padėjo tetai be atlygio.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta medžiaga: inspekcijos 2019 m. liepos 8 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMI-02-ANR_P-222-2019 (b. l. 3-4), Inspekcijos 2019 m. liepos 8 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 4), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 5-7), A. A. 2019 m. birželio 23 d. rašytinis paaiškinimas (b. l. 8), M. L. 2019 m. birželio 23 d. rašytinis paaiškinimas (b. l. 9), fotonuotraukos (b. l. 10-12), administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 13), individualios įmonės registravimo pažymėjimas (b. l. 17), M. L. darbo sutartis (b. l. 18), gimimo liudijimai (b. l. 19-22), santuokos liudijimai (b. l. 23-24).

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami tarp šalių susiklostę darbo teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, šiuo atveju nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai ir M. L. dirbo A. A. komercinėje firmoje, nesudarius darbo sutarties, nepakanka.

Byloje nustatyta, kad M. L. iš tiesų 2019 m. birželio 23 d. būdama pas A. A., kuri buvo išsinuomojus vietą prekybai ir šventės metu teikė maitinimo paslaugas, prekiavo maisto produktais, paėmė iš pirkėjo už perkamą maistą 10 eurų, darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta. Šios faktinės aplinkybės užfiksuotos 2019 m. birželio 23 d. Faktų fiksavimo pažymoje, nurodytos kaip pažeidimo esmė protokole, jas pripažino bei nurodė A. A., M. L. bei patikrinimą atlikęs ir protokolą surašęs inspekcijos vyriausias specialistas V. J.. V. J., apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje, be kita ko nurodė, kad tikrinimo metu mergina paėmė iš jo pinigus už pirktą maistą, taip pat matė, kaip ši mergina ir iš kitų žmonių ėmė pinigus, t. y. dirbo be rašytinės darbo sutarties, tai traktuoja kaip nelegalų darbą. Tačiau teismas negali sutikti su tokiu supaprastintu nelegalaus darbo aiškinimu, nes teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Tačiau nagrinėjamoje byloje pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, nėra surinkta, nors tokią pareigą pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį turi būtent tyrimą atlikusi inspekcija. Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitiems, taip pat ir teismui.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Inspekcijos pareigūnas liudytojas V. J., apklaustas teismo posėdyje, teigė, kad jam darant kontrolinį pirkimą, pas A. A. dirbanti viena mergina priėmė užsakymą, o kita mergina, kaip vėliau paaiškėjo M. L., paėmė iš jo už perkamą maistą pinigus. Nors apklaustas šis liudytojas nurodė, kad jis matė, kaip M. L. ėmė pinigus ir iš kitų žmonių, tačiau tokios aplinkybės inspekcijos darbuotojo nebuvo užfiksuotos. Minėtas liudytojas taip pat nurodė, kad savo pirminiuose paaiškinimuose įvykio vietoje tiek A. A., tiek M. L. nepripažino savo kaltės dėl nelegalaus darbo. Teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A., tiek liudytoja M. L. teigė, kad jų veiksmuose nebuvo nelegalaus darbo požymių, paneigė, kad M. L. nuolatos dirbo A. A. įmonėje bei nurodė, kad tai buvo atsitiktinio pobūdžio vienkartinis giminaitės neatlygintinis padėjimas tetai, esant dideliam žmonių srautui. Be to, pažymėtina ir tai, kad vien tik faktas, kad asmuo patikrinimo metu buvo rastas atliekantis vienokį ar kitokį veiksmą, negali sudaryti besąlyginio pagrindo asmens veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų. Teismas sprendžia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti, jog yra visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai, tarp A. A. ir M. L. buvę santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. buvo dirbama darbdaviui ir darbuotojui susitarus, M. L. dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinai.

Atsižvelgiant į tai bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog tarp M. L., kaip darbuotojos, ir komercinės įmonės savininkės A. A., kaip darbdavio, būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai, ir kad M. L. atlygintinai, paklusdama įmonės tvarkai ir darbdaviui protokole nurodytu laiku ir vietoje dirbo A. A. komercinėje įmonėje, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio nusižengimo požymių nėra, vienkartinis momentinis padėjimas giminaičiui negali būti vertinamas kaip nelegalus darbas.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad A. A. veiksmuose yra jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena A. A. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną A. A. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jos veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė