Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-08-09 · Administracinė byla Nr. I-919-162/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-08-09
Bylos Nr.
I-919-162/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
BĮ Palangos miesto rinkliavų centro
Atsakovas
R. Š.
Trečiasis asmuo
A. Š.
Administracinė byla Nr. I-919-162/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00529-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 38, 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui R. P., 2013 m. rugpjūčio 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinė bylą pagal pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovui R. Š., trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras (Rinkliavų centras) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. Š. 996,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas prašyme (b.l. 4-7) nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybėje, patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (Nuostatai) bei pavedė Rinkliavų centrui administruoti vietinę rinkliavą. Pažymi, kad Nuostatai vietinę rinkliavą apibrėžia kaip tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose numatyta tvarka. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose bei VĮ Registrų centro duomenyse.

Nurodo, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovas R. Š. Palangos miesto savivaldybėje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su A. Š. valdo, naudoja, disponuoja objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio, o susidaręs vietinės rinkliavos įsiskolinimas siekia 248,00 Lt bei objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio, susidaręs vietinės rinkliavos įsiskolinimas už objektą siekia 748,00 Lt. Nurodo, kad vadovaujantis nustatyta tvarka, Rinkliavų centras suformavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus dėl 996,00 Lt skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir Nuostatų nustatyta tvarka išsiuntė atsakovui į jo deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, jog atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovo Nuostatų nustatytais terminais negauti nei viena vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodyta įmokos suma, suformavo priminimą per 20 dienų sumokėti vietinę rinkliavą, tačiau įsiskolinimas nebuvo sumokėtas. Pabrėžia, kad atsakovas 2010 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (4.6.)-C22-831 kreipėsi į Rinkliavų centrą, prašydamas jį atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), motyvuodamas, kad objekte yra vykdomi statybos darbai, baigtumas tik 55 procentai, o elektros energija naudojama tik statybos darbams. Rinkliavų centras 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (4.6)-831-C23-480 atsakovą informavo, jog Rinkliavų centras vietinės rinkliavos mokėtoją gali atleisti nuo vietinės rinkliavos tik vadovaujantis 2010 m. lapkričio 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-321 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo bei aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Lengvatų skyrimo tvarka) 2 punktu. Atsakovui buvo paaiškinta, kokius dokumentus jam reikia pateikti siekiant gauti 100 procentų lengvatą, taip pat jis buvo informuotas, kad remiantis Lengvatų skyrimo tvarkos 6 punktu, Rinkliavų centras galėtų suteikti 100 procentų vietinės rinkliavos lengvatą tik už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau jis privalo sumokėti savo vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2010 metus.

Atkreipia dėmesį, jog Rinkliavų centras 2011 m. kovo 24 d. atliko patikrą, siekdamas paneigti ar patvirtinti atsakovo teiginį, kad objekte yra vykdomi statybos darbai. Patikros metu buvo konstatuotas faktas, kad pastatai yra tinkami naudoti, o į patalpų vidų Rinkliavų centro darbuotojams nepavyko patekti, kadangi su atsakovu nepavyko susisiekti telefonu.

Pabrėžia, jog atsakovas 2011 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (4.6.)-831-C23-120 buvo informuotas, jog nekilnojamojo turto objekto vietoje, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atlikta patikra ir nurodyta kokios buvo padarytos išvados minėtos patikros metu. Nurodo, jog atsakovas su prašymu nepateikė pareiškėjui nė vieno Lengvatų skyrimo tvarkos 4 punkte nurodyto dokumento, o patikros metu nebuvo galima padaryti išvados, kad objektas netinkamas naudojimui, todėl Rinkliavų centras atsisakė suteikti 100 procentų vietinės rinkliavos lengvatą atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teigia, jog pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį numatyta, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jos vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama.

Pareiškėjo atstovas R. P. prašo tenkinti prašymą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovas R. Š. atsiliepimo į prašymą nepateikė. Atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 36), į teismo posėdį neatvyko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į prašymą nepateikė. Trečiajam suinteresuotam asmeniui jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nes trečiasis suinteresuotas asmuo jų neatsiėmė (b.l. 30). SODROS duomenų bazėje duomenų apie A. Š. nėra (b.l. 31). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 73 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką specialiame interneto tinklalapyje <..>, 2013 m. liepos 4 d. specialiame teismo tinklalapyje www.teismai.lt paskelbė apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą, viešo paskelbimo būdu trečiajam suinteresuotam asmeniui įteikė procesinius dokumentus (b.l. 35). Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis teismas konstatuoja, jog trečiasis suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovui R. Š. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š. nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Remiantis prieš tai minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava yra nustatyta įstatymu ir ji nėra paslauga.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2848/2012 nurodyta, kad aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, yra svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).

Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas), patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Ginčo laikotarpiu galiojusių Nuostatų 5 punktas vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžia kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose numatyta tvarka. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus). Nuostatų 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Fiziniai asmenys, vietinės rinkliavos mokėtojai, moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto. Vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (Nuostatų 19 punktas). Nuostatų 22 – 32 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui pavesta suformuoti pranešimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto, bet ne vėliau kaip iki kovo 15 d. (Nuostatų 22-26 punktai).

Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-321 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo teikimo bei aprašo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), o šio sprendimo 2 punktu nustatytos 100 procentų vietinės rinkliavos lengvatos fiziniams ir juridiniams asmenims. Nustatyta, kad 100 procentų vietinės rinkliavos lengvata taikoma: 2.1. valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems avarinės būklės ar fiziškai sunaikintu nekilnojamojo turto objektu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje; 2.2. nesinaudojantiems nekilnojamojo turto objektu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal minėto sprendimo 4 punktą, fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta šio sprendimo 2.2 punkte nustatyta vietinės rinkliavos lengvata, Rinkliavų centrui turi pateikti: prašymą, AB „Lesto“ pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį per paskutinius dvylika mėnesių, UAB „Palangos vandenys“ pažymą apie suvartotą vandens kiekį per paskutinius dvylika mėnesių ir kt. Aprašo 6 punkte nustatyta, jog pateikus visus nurodytus dokumentus, lengvata įsigalioja nuo prašymo pateikimo kito mėnesio 1 d. ir galioja iki tų metų gruodžio 31 d. Nepateikus visų dokumentų, vietinės rinkliavos lengvatos netaikomos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2010 m. gruodžio 27 d. d. (b.l. 15) kreipėsi į Rinkliavų centrą su prašymu atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2010 metus, nurodydamas, kad nebaigta poilsio patalpų statyba (nurodė, jog patalpų statybos baigtumas yra ? 55 %). Prašyme taip pat nurodė, jog elektros energija naudojama statybos darbams. Kartu su prašymu jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų prašymo pagrįstumą, nepateikė.

Rinkliavų centras 2011 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (4.6.)-831-C23-120 informavo atsakovą, kad Rinkliavų centro komisijai nuvykus į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nepavyko nustatyti objekto nesinaudojimo patalpose fakto, o pastatų išorė leido padaryti išvadą, kad pastatai tinkami naudoti (b.l. 20).

2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (4.6.)-831-C23-480 Rinkliavų centras konstatavo, kad atsakovo prašymas neatitinka Aprašo 4 punkte nustatytų reikalavimų, t.y. nepateiktas nei vienas dokumentas, kuris patvirtintų nesinaudojimą patalpomis faktą (b.l. 16-17). Atsižvelgiant į tai, vietinės rinkliavos lengvata už 2011 metus atsakovui nebuvo taikyta. Minėtu sprendimu taip pat pažymėta, kad pateikus Aprašo 4 punkte numatytus dokumentus, kuriuose pateikti duomenys patvirtintų faktą, kad per paskutinius 12 mėnesių iki prašymo pateikimo dienos, nekilnojamojo turto objektas yra nenaudojamas, tuomet bus galima taikyti vietinės rinkliavos lengvatą.

Taip pat pažymėtina, jog iš 2011 m. kovo 24 d. Patikros vietoje akto Nr. (3.34.)-C28-18 matyti, jog nekilnojamojo turto objektas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), iš išorės atrodo už baigtas ir tinkamas gyventi (b.l. 18-19).

Taigi, atsižvelgiant į 2011 m. kovo 24 d. Patikros vietoje aktą Nr. (3.34.)-C28-18, į tai, kad atsakovas nepateikė pareiškėjui jokių dokumentų, numatytų Aprašo 4 punkte, teismas sprendžia, jog atsisakymas tenkinti atsakovo prašymą dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo pagrįstas teisės aktais bei faktine medžiaga.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 11-14) patvirtina, kad R. Š. ir A. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendrasis plotas 154,76 kv.m. (atsakovui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui priklauso nuo 2006 m. sausio 17 d.) bei nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendrasis plotas 177,98 kv.m. (atsakovui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui priklauso nuo 2007 m. kovo 9 d.). Kaip ir buvo minėta, Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra ne tik komunalinių atliekų turėtojai, tačiau ir visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Tai reiškia, kad atsakovas R. Š. pagal Nuostatų 6 punktą laikytinas vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kaip minėta, atsakovas kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatos, tačiau jo prašymas netenkintas. Atsakovui nepritaikius lengvatos, jam neišnyko prievolė mokėti vietinę rinkliavą. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (3.35)-C29-140 (b.l. 8) patvirtina, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra 996,00 Lt. Atsakovui siųsti priminimai sumokėti vietinę rinkliavą (b.l. 9-10), tačiau vietinė rinkliava nesumokėta. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovo patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio patalpa, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas Poilsio paskirties pastatams taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo 5 punktą (nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal Nuostatų 1 priedo 3 punktą) nustatytą metinę rinkliavą. Remiantis prieš tai išdėstytu, teismas sprendžia, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 996,00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas nežinomas) pareiškėjui BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui (įmonės kodas 302290562) 996,00 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt šešis litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė