- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-1097-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00980-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notarų biurui, D. B.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Ramūno Mitkaus, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-540/2012 pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notarų biurui, D. B. dėl kreditorinio reikalavimo iš palikimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė.
Patikslintu ieškiniu (b.l. 73-76, t. 1) ieškovė prašė priteisti jai iš G. M. Č., mirusios 2011 m. sausio 23 d., palikimo 19219,76 Lt skolos, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė, jog, 2000 m. mirus ieškovės motinai, jai priklausiusį žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), paveldėjo ieškovė ir ieškovės brolis. Kadangi ieškovės brolis ir jo sutuoktinė vedė netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiaudavo alkoholiu, visus paveldėjimo dokumentus sutvarkė ir turtą prižiūrėjo ieškovė. Po brolio mirties 2006 m. gruodžio 12 d. ieškovė prižiūrėjo ir išlaikė niekada nedirbusią, draudžiamų pajamų neturėjusią brolio žmoną G. M. Č., taip pat jai po vyro mirties atitekusį turtą. Laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio iki 2011 m. sausio ieškovė būtiniausiems brolio sesers poreikiams išleisdavo vidutiniškai 200 Lt per mėnesį, kas iš viso sudaro 9800 Lt. Be to, nurodytu laikotarpiu už namo pirmo aukšto šildymą buvo sumokėta 9197,84 Lt. Kadangi pirmame aukšte gyvena ir ieškovės dukra, brolio sutuoktinei tenkanti išlaidų už dujas suma sudaro 4239,88 Lt. Skola pripažintina ir trečdalis išlaidų už vandenį ir nuotėkų šalinimą- 605,11 Lt, pusė išlaidų už pirmame aukšte suvartotą elektros energiją - 2612,85 Lt, trečdalis išlaidų už atliekų išvežimą - 121,59 Lt, taip pat 108 Lt žemės mokesčio. Be to, 2005 m. liepos 19 d. buvo keista gyvenamojo namo stogo danga. Pusė dangos kainos - 777,33 Lt - pripažintini skola. Po brolio sutuoktinės mirties palikimą pretenduojantis priimti jos sūnus atsakovas A. K. iki mirties motina nesirūpino, jos nelankė, neatvyko net į motinos laidotuves, nors ieškovė jį apie motinos mirtį informavo. Ieškovė organizavo mirusiosios laidotuves, dėl po patyrė išlaidas, kurių suma 955 Lt viršija valstybės išmokėtą laidojimo pašalpą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. sprendimu (b.l. 13-21, t. 2) patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 14186,35 Lt skolos iš palikimo, atsiradusio po G. M. Č. mirties, likusią ieškinio dalį atmetė, paskirstė teismo ir šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, konstatavęs, jog atsakovas priėmė po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, pripažinęs, jog ieškovė nepraleido įstatyme įtvirtinto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nurodė, kad mirusioji niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, pati pripažino savo nemokumą. Duomenų, jog įpėdinis būtų palikėją išlaikęs, nebuvimą teismas įvertino kaip pakankamą pagrindą pripažinti, kad palikėją išlaikė ieškovė ir patenkinti ieškinio reikalavimą dėl 200 Lt per mėnesį išlaikymo sumos už laikotarpį nuo palikėjos sutuoktinio mirties iki palikėjos mirties priteisimo. Teismas taip pat nustatė, jog nei palikėja, nei jos įpėdinis nemokėjo jokių su palikimą sudarančio nekilnojamojo turto išlaikymu susijusių mokesčių, t.y. nevykdė su turto išlaikymu susijusių prievolių. Nors ieškovė ir nepateikė visų mokėjimų faktą patvirtinančių įrodymų, teismas nusprendė, jog labiau tikėtina, kad žemės mokestį, mokesčius už vandenį ir elektros energiją sumokėjo būtent ieškovė, todėl ji tapo palikėjos kreditore palikėjai tenkančios atitinkamų mokesčių dalies atžvilgiu. Analogiškai teismas įvertino ir reikalavimą dėl išlaidų už atliekų išvežimą priteisimo, atmesdamas šio reikalavimo dalį dėl sumų, susidariusių po palikėjos mirties, priteisimo. Kadangi sutartis dėl dujų tiekimo buvo pasirašyta su palikėjos sutuoktiniu, o vėliau - su trečiuoju asmeniu, nesant duomenų apie tai, kas mokėjo už dujas, atitinkamas ieškinio reikalavimas atmestas. Reikalavimą dėl dalies išlaidų už namo stogo pakeitimą priteisimo teismas atmetė atsižvelgdamas į tai, jog stogas buvo pakeistas dar iki palikėjos sutuoktinio mirties. Teismas patenkino ir ieškinio reikalavimą dėl laidojimo išlaidų kompensavimo nurodydamas, jog ieškovė rūpinosi palikėjos laidotuvėmis, kurias atsakovas ignoravo, pripažino, jog ieškovės įvardintos išlaidos, nors ir ne visos pagrįstos pridedamais įrodymais, atitinka nusistovėjusias kainas, neperžengia nuosaikumo ribų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (23-30, t. 2) atsakovas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovės pareikštus reikalavimus atmesti visiškai, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Kadangi nebuvo jokio susitarimo dėl palikėjos globos ar rūpybos, įstatymui numatant, jog artimas giminaitis globos pareigas atlieka neatlygintinai, apeliantui lankydavus palikėją, atveždavus jai maisto, drabužių, higienos reikmenų, palikdavus pinigų, palikėjai dirbus pas ieškovę ir gaudavus už tai atlygį, nesant jokių įrodymų, jog ieškovė išlaikė palikėją, teismas reikalavimą dėl išlaikymo sumos priteisimo patenkino nepagrįstai.
2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog mokestį už vandenį ir nuotekų šalinimą mokėjo būtent ji. Be to, palikėjai tenkanti dalis paskaičiuota už laikotarpį iki 2011 m. kovo, t.y. už du mėnesius po palikėjos mirties, todėl turėtų būti mažinama ir sudaryti ne teismo priteistus 605,11 Lt, bet 573,62 Lt. Liko neįvertinta ir aplinkybė, jog išlaidos buvo padalintos iš trijų asmenų, nors name gyveno 6 asmenys, t.y., ne tik palikėja ir ieškovės šeima, bet ir trečiasis asmuo su šeima.
3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog mokestį už elektros energiją mokėjo būtent ji. Be to, šis mokestis nepagrįstai padalintas į dvi dalis, nors pirmajame namo aukšte, už kurį paskaičiuotas elektros energijos kiekis, be palikėjos dar gyveno trečiojo asmens trijų asmenų šeima.
4. Išlaidos už atliekų išvežimą nepagrįstai paskaičiuotos už keturis asmenis, kadangi name jų gyveno 6.
5. Žemės mokesčio sumokėjimą patvirtinantys kvitai neleidžia spręsti, už kokius laikotarpius mokestis buvo sumokėtas. Be to, sumokėjimas atitinkamų sumų ieškovės vardu nereiškia, jog tarp ieškovės ir palikėjos nebuvo susitarimo dėl atitinkamų sumų sumokėjimo.
6. Kadangi ieškovė nepranešė atsakovui apie jo motinos mirtį, neteisėtai ją palaidojo, neorganizavo šermenų ir keturių savaičių paminėjimo, jeigu ir patyrė kokias nors išlaidas, tai padarė savo rizika, reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo vertintinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 34-37, t. 2) ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, jog būtent ji išlaikė palikėją iki pastarosios mirties, kadangi pastaroji buvo nemoki, apeliantas ja nesirūpino. Ieškovės nurodytos išlaidos pagrįstos sąskaitomis, liudytojų parodymais. Nevykdydamas savo, kaip sūnaus, pareigų prižiūrėti sunkiai sergančią mamą, ją palaidoti, pasirūpinti kapaviete, apeliantas rado laiko ir lėšų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog palikėja neturėjo jokių pajamų, vedė asocialų gyvenimo būdą, buitimi nesirūpino. Ieškovės išlaidos palikėjai išlaikyti buvo ženkliai didesnės, nei priteisė teismas, ypač laikotarpiu prieš palikėjos mirtį, šios išlaidos yra būtinos, visuotinai suprantamos, todėl neįrodinėtinos. Išlaidos laidotuvėms tiesiogiai susiję su krikščioniškomis apeigomis, yra minimalios, todėl jas ginčyti apeliantas taip pat neturi pagrindo. Apeliantas neginčijo ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų už komunalines paslaugas, pats nepateikė jokių mokėjimų faktą patvirtinančių įrodymų, neginčijo aplinkybės, jog jo motina buvo nemoki.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl įpėdinio atsakomybės pagal palikėjo prievoles
Nagrinėjamoje byloje neginčijamos faktinės aplinkybės, jog palikimą sudarantis turtas priklausė ieškovės motinai, pastarajai mirus atiteko ieškovės broliui, o po jo mirties - palikėjai, kaip ieškovės brolio sutuoktinei, jog laikotarpiu po sutuoktinio mirties palikėja neturėjo pajamų iš darbo santykių, jai nepriklausė ir jokios socialinės išmokos. Nors apeliantas ir nurodė laikas nuo laiko duodavęs motinai pinigų, akcentavo, jog motina užsidirbdavo pardavinėdama gėles, į bylą nepateikti jokie šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Liudytoja apklaustos M. G. parodymai, jog palikėja jai tvirtindavo gyvenanti gerai, akcentuodavo, jog jai padeda sūnus, vertintini kritiškai dėl egzistuojančių konfliktinių liudytojos ir ieškovės tarpusavio santykių, susijusių su ginču dėl kapavietės, į kurią buvo palaidota mirusioji, bei akivaizdaus prieštaravimo kitų liudytojų nurodytoms aplinkybėms, jog palikėja pati jokių gėlių nesodindavo ir neaugindavo, jeigu kada jas ir pardavinėjo, tai be ieškovės žinios siekdama gauti kelis litus cigaretėms ir alkoholiui, jog apelianto ar jo sutuoktinės jie nėra matę, liudytojos M. G. taip pat nebuvo matę iki palikėjos laidotuvių. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog palikėja neturėjo jokio pajamų šaltinio, iš kurio būtų galėjusi apmokėti jai priklausančiai nekilnojamojo turto objektų daliai tenkančias išlaidas ir mokesčius.
CK 4.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio pareiga prisidėti prie jam priklausančio turto išlaikymo, vykdyti su turtu susijusias prievoles, mokėti mokesčius, proporcingai jam priklausančiai turto daliai. Kadangi atitinkamos pareigos palikėja nevykdė, už ją šią pareigą buvo priversta įvykdyti jos bendraturte buvusi ieškovė. Atsakovas iš esmės neginčija ieškovės į bylą pateiktų išlaidų dydžių, išskyrus išlaidas už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, kurios, apelianto nuomone, nepagrįstai paskaičiuotos už laikotarpį iki 2011 m. kovo mėnesio. Akcentuotina tai, jog duomenys apie faktiškai suvartotą vandenį yra pateikiami tik kitą mėnesį ir patenka į dar kito mėnesio sąskaitą, todėl spręsti, jog tiekėjo pateiktame rašte (b.l. 84, t. 1) nurodytos sumos dalis yra apmokėta už po palikėjos mirties suvartotą vandenį, nėra jokio pagrindo. Apeliantas taip pat ginčija patirtų išlaidų paskirstymą tarp ieškovės, palikėjos ir kartu gyvenusios trečiojo asmens šeimos. Apelianto nurodomą aplinkybę, jog į bylą nėra pateikti pakankami įrodymai, jog visas išlaidas apmokėjo būtent ieškovė, teisėjų kolegija vertina kaip nepaneigiančią reiškiamų reikalavimų pagrįstumo. Akivaizdu, jog komunalinės išlaidos buvo apmokėtos. Taip pat akivaizdu, jog jų apmokėjimu gali būti suinteresuoti tik name, už kurį mokesčiai mokėti, gyvenę asmenys. Kadangi teismas nustatė, jog palikėja šių išlaidų apmokėti negalėjo, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta ieškovės dukra, kuriai ginčo sprendime nurodytos aplinkybės turi prejudicinę galią, neginčijo fakto, jog ne ji ar jos šeima, bet būtent ieškovė apmokėjo nurodytus mokesčius, abejoti šia aplinkybe nėra pagrindo. Atmestinas ir apelianto argumentas dėl netinkamo mokesčių paskirstymo. Nesant galimybės nustatyti, kokia konkrečiai komunalinių paslaugų dalis buvo suteikta konkrečiam name gyvenančiam asmeniui, išlaidos buvo pagrįstai padalintos atsižvelgiant į tai, jog name iš esmės gyveno trys šeimos. Šis paskaičiavimas vertintinas kaip palankesnis palikėjai, kadangi nebuvo vadovaujamasi šalių valdomo turto proporcijomis, bet buvo įvertinta aplinkybė, jog bendru turtu naudojasi ir trečiasis asmuo. Vertinant išlaidų už atliekų išvežimą paskirstymą dėmesys atkreiptinas į tai, jog apelianto nuoroda į faktiškai name gyvenusių asmenų skaičių šiuo atveju negali būti vadovaujamasi, nes mokestis buvo mokamas remiantis kitais duomenimis, tuo tarpu palikėjai tenkanti dalis buvo paskaičiuota atsižvelgiant į jai tenkančią sumokėtos sumos dalį. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai spręsti, jog ieškovė, nenorėdama, jog kauptųsi skolos, neturėjo kitos išeities, kaip apmokėti už komunalines paslaugas, tenkančias tiek jai, tiek ir jos bendraturte buvusiai palikėjai, todėl įgijo reikalavimo teisę palikėjos atžvilgiu (CK 6.114str. 3 p., 4.76 str.). Vadovaujantis CK 5.52 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, priėmęs palikimą kreipdamasis į notarą, atsako už palikėjo skolas visu savo turtu. Pripažinus, jog iki palikėjos mirties egzistavo jos prievolė ieškovės atžvilgiu, apeliantas laikytinas šią prievolę perėmusiu.
Dėl įpėdinio pareigos kompensuoti palikėjos išlaikymo išlaidas
Vadovaujantis CK 3.205 straipsnio 1 dalimi, pilnamečiai vaikai turi išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Remiantis bylos medžiaga buvo nustatyta, kad palikėja neturėjo jokių pajamų, todėl išlaikymas jai buvo būtinas, tuo tarpu apeliantas savo pareigos rūpintis mama, ją prižiūrėti ir išlaikyti nevykdė. Kadangi palikėja gyveno kartu su ieškove, akivaizdu, jog būtent ieškovė ją ir išlaikė. Nors į bylą ir nepateikti tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys ieškovės išlaidas, skirtas palikėjai išlaikyti, išlaikymo faktą patvirtino byloje apklausti liudytojai. Priešingai nei tvirtina apeliantas, reikšminga laikytina aplinkybė, jog pati palikėja pripažino esanti nemoki, buvo sutikusi atsisakyti savo teisių į nekilnojamąjį turtą mainais už tai, jog ieškovė ją išlaikytų (b.l. 85, t. 1). Akcentuotina ir tai, jog apelianto pageidaujamas ginčo sprendimo rezultatas, pagal kurį jam nesirūpinus nei palikėja, nei palikėjai priklausiusiu turtu, tuo tarpu ieškovei palikėją pilnai išlaikius, tenkinus būtinuosius palikėjos poreikius, visos palikėjos turtinės teisės be jokių apribojimų atitektų apeliantui, vertintinas kaip nesuderinamas su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Palikėja sugebėjo išsaugoti nuosavybės teises į palikimą sudarantį turtą tik dėl to, jog jos poreikius patenkino atitinkamos pareigos neturintis asmuo, patirdamas dėl to išlaidas. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia kaip pagrįstą vertinti ieškovės siekį nukreipti šių išlaidų išieškojimą į palikimą priėmusio apelianto turtą.
Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė neįrodė išlaikymo dydžio pagrįstumo. Kaip teisingai ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodyta išlaikymo suma, vertinant suaugusio, ligoto asmens poreikius, vertintina kaip nedidelė, sietina su minimaliu būtinųjų poreikių tenkinimu, todėl jos įrodinėti išlaidas patvirtinančiais dokumentais, nesant jokių duomenų, jog palikėja galėjo pati prisėdėti prie savęs išlaikymo ar ją išlaikė kiti asmenys, nėra būtina.
Dėl laidojimo išlaidų atlyginimo
Tiek visuotinės moralės normos, tiek ir CK 3.162 straipsnio nuostata, jog vaikai turi gerbti savo tėvus, tinkamai atlikti savo pareigas, lemia vaikų pareigą ne tik rūpintis to reikalingais tėvais iki jų mirties, bet ir užtikrinti, jog tėvai bus tinkamai palaidoti. Šios prievolės įvykdymui užtikrinti net numatyta įpėdinio teisė naudoti palikimą sudarantį turtą laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms apmokėti (CK 5.59 str. 2 d. 1 p.). Apeliantas neginčija, jog nei prie motinos laidotuvių, nei prie kapo priežiūros ar jos pagerbimo jis neprisidėjo. Jo argumentas, jog šias išlaidas ieškovė patyrė savo rizika, nagrinėjamomis aplinkybėmis nelaikytinas pagrįstu, kadangi toks ieškovės elgesys atitinka bendražmogiškojo elgesio principus, be to, žinodama, jog palikėja nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, ieškovė galėjo tikėtis, jog vienokia ar kitokia forma jos patirtos išlaidos jai bus kompensuotos. Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog dalis išlaidų yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kita dalis (kaip, pvz., duobės kasimas) yra akivaizdžiai neišvengiamos. Apelianto į bylą kviestų liudytojų parodymai, jog viena iš jų organizavo palikėjos pagerbimą praėjus keturioms savaitėms po jos mirties, o kita tame pagerbime dalyvavo, pats savaime nepaneigia fakto, jog tokį pagerbimą organizavo ir palikėją laidojusi ieškovė, kuri, suvokdama, jog palikėjos artimieji nesirūpino jos laidotuvėmis, laikydamasi krikščioniškų tradicijų, turėjo pagrindą manyti, jog, jai šios pareigos neįvykdžius, jos neįvykdys ir kiti asmenys. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas reikalavimas dėl laidojimo ir su tuo susijusių išlaidų priteisimo yra pagrįsta, teisėta, todėl paliktina galioti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.