Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. B. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2016 m. balandžio 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 5 dalį paskirta 8 Eur bauda už tai, kad 2016 m. balandžio 9 d. 15.35 val. Šakių r. sav., Griškabūdžio mstl., J. Jablonskio g. ėjo važiuojamosios dalies pakraščiu ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, kaip to reikalaujama ATPK 131 straipsnio 5 dalyje, Kelių eismo taisyklių 37 punkte.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atstovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad J. B. ėjo važiuojamosios dalies pakraščiu ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, paaiškinimą pateikti atsisakė, administracinė byla išnagrinėta visapusiškai ir priimtas teisingas nutarimas.

Teismo posėdžio metu J. B. parodė, kad palaiko skundą ir nesijaučia padaręs pažeidimo. Jis ėjo iš Parko gatvės ir pasuko į dešinę į J. Jablonskio gatvę, norėjo eiti link parduotuvės. Sankryžoje jis norėjo pereiti į kitą kelio pusę, bet buvo intensyvus automobilių eismas ir iš karto pamatė link jo artėjantį policijos pareigūnų automobilį. Tiksliai negali pasakyti, bet įsukęs į J. Jablonskio gatvę jis paėjo keletą metrų. Pamatęs, kad atvažiuoja pareigūnai, sustojo. Privažiavus pareigūnams, jie pasakė, kad jis ne toje kelio pusėje. Iš esmės jis nenorėjo pereiti gatvės, nes maždaug už 10 metrų yra magistralinis kelias, ten yra gana didelis automobilių greitis, todėl jis bijojo. Pėsčiųjų perėjos ten nėra. Jis sankryžoje į kitą kelio pusę neperėjo, nes buvo didelis eismas ir sankryžoje apskritai nesaugu stovėti. Yra didelis kelio išplatėjimas, šalia yra magistralinis kelias ir automobiliai dideliu greičiu įsuka į miestelį. Pasitraukęs nuo kelio sankryžos norėjo užtikrinti eismo saugumą. Eidamas kelkraščiu (žvyruota dalimi) dešine puse jis nuolat dairėsi ir stebėjo abi kelio puses. Jo baimė yra pagrįsta, nes prieš keletą metų šeimoje turėjo tragediją, kelyje žuvo jo du artimieji

Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė S. B. parodė, kad J. B. įvykio dieną ėjo J. Jablonskio gatvės važiuojamąja kelio dalimi dešine puse. Nuo sankryžos buvo nutolęs 10-15 metrų, ėjo ramiai. Pareigūnai sustojo ne pačioje sankryžoje, gal 10-15 metrų nuo sankryžos. Tuo metu nebuvo visiškai jokio eismo. Už kelių šimtų metrų yra šaligatvis dešinėje pusėje. Jį pareigūnai sustabdė, nes pažeidė Kelių eismo taisykles.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas M. N. parodė, kad dirbant pamatė važiuojamąja kelio dalimi einantį asmenį, įsukant sankryžoje jo nematė. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktą, kadangi ėjo transporto priemonių judėjimo kryptimi, o ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį. Asmuo nuo sankryžos buvo nutolęs gal 5-6 metrus. Tuo metu intensyvaus eismo nebuvo, grėsmės nekėlė. Tarnybinis automobilis sustojo dešinėje kelio pusėje, ne grynai prie sankryžos. Pradėjus aiškintis, J. B. nurodė, kad vadovaujasi Kelių eismo taisyklių 36 punktu, pareigūnai paaiškino, kad turi vadovautis Kelių eismo taisyklių 37 punktu.

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktinas nepakeistas, skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 131 straipsnio 5 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia pėsčiųjų, vadeliotojų, dviračių vairuotojų, kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius kodekse.

Kelių eismo taisyklių 36 punktas numato, kad pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. Kelių eismo taisyklių 37 punktas numato, kad kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

Iš Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo M. N. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad policijos pareigūnai, važiuodami J. Jablonskio gatve, esančia Šakių r. sav., Griškabūdžio mstl., pastebėjo važiuojamosios dalies pakraščiu dešine kelio puse, t. y. ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, einantį J. B. (b. l. 6). Iš telemetrinių duomenų apie tarnybinio automobilio judėjimą ir sustojimą (žemėlapio formatu) matyti, kad policijos pareigūnai, dirbdami Griškabūdžio miestelyje įsuko į J. Jablonskio gatvę ir pastebėjo priešais dešine kelio puse einantį asmenį. J. Jablonskio gatve pavažiavus keletą metrų, pareigūnai sustabdė tarnybinį automobilį. Tarnybinis automobilis J. Jablonskio gatvėje sustojo 15:34:45 val., pajudėjo 15:57:08 val. (b. l. 15). Liudytojai policijos pareigūnai ir skundą padavęs asmuo sutiko ir ginčo tarp jų nekilo, kad J. Jablonskio gatvėje, toje vietoje, kur ėjo skundą padavęs J. B., šaligatvio ir/ar pėsčiųjų tako nėra. Minėtos gatvės dešinėje pusėje šaligatvis įrengtas toliau, apytiksliai už 100 metrų. Byloje skundą padavęs asmuo sutiko, kad jis išėjo iš Parko gatvės ir pasukęs į J. Jablonskio gatve ėjo dešine kelio puse.

Skundą padavęs asmuo nurodė, kad jis ėjo J. Jablonskio gatvės kelkraščiu (žvyruota dalimi), o ne važiuojamosios dalies pakraščiu ir kitiems eismo dalyviams netrukdė. Kadangi dėl intensyvaus eismo negalėjo saugiai, nekeldamas pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, pereiti į kitą kelio pusę, nusprendė eiti dešine kelio puse toliau ir nuolat dairėsi, atsisukdavo atgal, kad galėtų įsitikinti ar saugu pereiti į kitą kelio pusę. Jis taip pat paaiškino, kad J. Jablonskio gatvėje eismas buvo intensyvus, nes į minėtą gatvę pakankamai dideliu greičiu įvažiuodavo transporto priemonės iš magistralinio kelio, sankryžoje kelias yra išplatėjęs ir nesaugus, todėl jis nusprendė, kad nesaugu stovėti sankryžoje ir ėjo toliau dešiniu kelkraščiu. J. B. paaiškino, kad matė atvažiuojantį pareigūnų automobilį, tačiau nenorėdamas trikdyti eismo ir trukdyti pareigūnams, į kitą kelio pusę neperėjo. Įvykyje betarpiškai dalyvavę policijos pareigūnai liudytojai S. B. ir M. N. paaiškino, kad gatvėje eismas nebuvo intensyvus, jie važiavo pakankamai lėtai, apie 40 km/h greičiu, todėl skundą padavęs asmuo galėjo saugiai pereiti į kairę kelio pusę, tačiau to nepadarė. Liudytojai policijos pareigūnai paaiškino, kad jie pastebėjo gatve einantį J. B., jis nestoviniavo, nematė, kad būtų išsukęs iš kurios nors gatvės ar būtų bandęs pereiti į kitą kelio pusę. Liudytojas policijos pareigūnas M. N. paaiškino, kad skundą padavęs asmuo J. B. nuo J. Jablonskio gatvės pradžios, kuri ribojasi su krašto keliu Jurbarkas-Šakiai-Pilviškiai, buvo nuėjęs apie 5-6 metrus, liudytoja S. B. paaiškino, kad J. B. buvo nuėjęs maždaug 10-15 metrų atstumą, pats skundą padavęs asmuo neįvardijo nueito atstumo, tačiau nurodė, kad nuėjo keletą metrų. Konstatuotina, kad nors liudytojai policijos pareigūnai skirtingai įvertino J. B. nueitą kelio atstumą, tai nepaneigia aplinkybės, kad J. B. ėjo J. Jablonskio gatvės dešiniuoju kelkraščiu (transporto priemonių judėjimo kryptimi). To neneigia ir pats J. B., kuris parodė, kad J. Jablonskio gatvės kelio dešiniuoju kelkraščiu nuėjo keletą metrų. Teismas sprendžia, kad nueitas atstumas, šiuo atveju, esminės įtakos pažeidimo konstatavimui neturi, kadangi J. B., norėdamas pereiti į kitą kelio pusę ir eiti kairiuoju kelkraščiu, kelią pereiti turėjo sankryžoje pagal šaligatvio arba kelkraščio liniją, o jeigu matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nebuvo, per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamoje vietoje, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms (Kelių eismo taisyklių 42 punktas). Šiuo atveju pripažintina, kad J. Jablonskio gatvėje matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos nebuvo, tad J. B. į kairę kelio pusę turėjo pereiti sankryžoje pagal šaligatvio arba kelkraščio liniją arba stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamoje vietoje. Šiuo atveju konstatuotina, kad J. B., įėjęs į J. Jablonskio gatvę (į kurią pateko išsukęs iš Parko gatvės), turėjo nedelsiant pereiti į kairę kelio pusę, o jei dėl eismo intensyvumo to padaryti negalėjo, turėjo stovėti ir laukti, kol galės tai padaryti, o ne eiti, kaip pats patvirtino, dešiniuoju kelkraščiu. Pažymėtina ir tai, kad J. B. parodė, jog jis nusprendė, kad eismas didelis, sankryžoje, kuri ribojai su magistraliniu keliu, jam stovėti nesaugu, todėl nuėjo nuo jos toliau. Teismas pažymi, kad su Griškabūdžio miestelio J. Jablonskio gatve besiribojantis kelias laikytinas krašto keliu Jurbarkas-Šakiai-Pilviškiai (kelio numeris 137), o ne magistraliniu keliu, kaip tvirtino J. B., jame greitis ribojamas iki 90 km/h, o tik įsukus į J. Jablonskio gatvę greitis ribojamas iki 50 km/h. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. B. žinojo, kad J. Jablonskio gatvėje šaligatvis įrengtas už keliasdešimt metrų ir jį pasiekęs galės toliau saugiai eiti. Teismas sprendžia, kad skundą padavęs J. B. galimai net nebandė pereiti į kairę kelio pusę, kadangi žinojo apie už keliasdešimt metrų įrengtą šaligatvį. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo posėdžio metu liudytojo policijos pareigūno M. N. paaiškinimas, kad sustabdžius J. B., pastarasis nurodė, jog dešine kelio puse ėjo vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 36 punktu, kuris tam tikrais atvejais leidžia eiti dešine kelio puse. Be to, J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis galimai bijojo pereiti į kitą kelio pusę ir nusprendė, kad eiti dešiniuoju kelkraščiu yra saugiau, nei bandyti pereiti į kairę kelio pusę ar stovėti sankryžoje. Teismas kritiškai vertina skundą padavusio asmens J. B. paaiškinimus, kad jis negalėjo pereiti į kairę kelio pusę dėl intensyvaus eismo, tačiau norėjo tą padaryti ir nuolat žvalgėsi aplink norėdamas įsitikinti ar gali saugiai pereiti kelią, kurie prieštarauja liudytojų policijos pareigūnų, t. y. neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, asmenų parodymams, kurie parodė, kad eismas nebuvo intensyvus, jie nematė iš Parko gatvės išsukančio J. B., jį pastebėjo jau einantį J. Jablonskio gatvės dešiniuoju kelkraščiu, pareigūnai važiavo priešais einantį J. B., judėjo lėtai (apie 40 km/h), todėl neginčijamai pastebėjo einantį asmenį ir matė jo veiksmus. Nors skundą padavęs asmuo J. B. paaiškino, kad jis nėjo į kairę kelio pusę nenorėdamas sukelti pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, tačiau konstatuotina, kad eidamas dešine kelio puse (nors jo teigimu taip elgdamasis jis nekėlė jokio pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams ir toks jo elgesys buvo pateisinamas atsižvelgiant į tai, kad, jo nuomone, sankryžoje jam stovėti arba pereiti į kitą kelio pusę nesaugu), jis kėlė pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktą. Įvertinus tai, kas išdėstyta Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2016 m. balandžio 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 91N-57431015-16, kuriuo J. B. paskirta 8 Eur bauda, paliktinas nepakeistas.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 300, 301, 302 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. B. skundo netenkinti.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2016 m. balandžio 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirta 8 Eur bauda, palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.