Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujamt suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ir Valstybinės įmonės Turto bankas atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Valstybinės įmonės Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja K. V. teismo posėdyje parodė, kad ji yra pareiškėjos dukra, jos su mama ir močiute visą laiką gyveno tame name, liudytoja ten užaugo. Mama rūpinosi močiute, jos turtu, už namą visą laiką mokėjo mokesčius, namą tvarkė, jį prižiūrėjo, darė remontą. Po močiutės R. V. mirties mama liko gyventi tame name, kuriame gyvena ir šiuo metu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. V. mirė 2013 m. gruodžio 18 d. (mirties liudijimas, b. l. 9). Pareiškėjos tėvas V. V. miręs 1995-06-16 (b.l.10). Apie tai , kad R. V. yra I. S. mama, byloje patvirtina gimimo akto įrašas nr. 2802 (b.l.11,12). Kauno miesto 18-ojo notarų biuro pažyma 186/2015 patvirtina, jog po R. V. mirties paveldėjimo byla neužvesta nėra ( b. l. 15). Byloje pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-23 dienos sprendimas, patvirtinantis, kad R. V. palikimą po J. R. B. mirties priėmė, palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad J. R. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – 1/3 pastato nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 kitų statinių nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l.17-18). Palikėjos I. S. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pareiškėja šiuo adresu deklaruota nuo 1991-09-30, tai patvirtina Gyventojų registro tarnybos 2015-11-26 pažyma apie asmens duomenis Nr. (2015-47741-PD)-2771( b. l. 14).

Nustatyta, kad po R. V., mirusios 2013-12-18, mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko.

Pareiškėja I. S. yra palikėjos R. V. dukra – pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 str.). Byloje duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikimą, nėra.

Iš pareiškėjos pareiškimo ir jos atstovės paaiškinimų ir liudytojos K. V. parodymų teismo posėdžio metu ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po R. V. mirties jos bute liko gyventi jos dukra, kuri šiuo turtu naudojasi, jį prižiūri, remontuoja, faktiškai turtą valdo, moka mokesčius. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (b. l.48-56).

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai – viena iš įrodymų rūšių numatytų CPK 177 str., netikėti jais teismas neturi pagrindo, nes nėra konstatuota, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos ir teismo posėdžio metu jos atstovės paaiškintos aplinkybės būtų paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ (2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 56) yra nurodyta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ir konstatuoti (įvardinti) palikimo turto kiekį ar jo dalis.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Šioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, pareiškėjos atstovės paaiškinimai ir duoti liudytojos parodymai, leidžia daryti išvadą, kad palikimą faktiškai jį valdydami po motinos R. V. mirties priėmė jos dukra Ingrida Skučienė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po motinos R. V., mirusios 2013-12-18, mirties, atsiradusį palikimą priėmė ji, I. S., todėl prašomas faktas nustatytinas teismine tvarka (LR CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Teismas laiko neginčijamai nustatytu, kad aplinkybė, jog R. V. priėmė palikimą po J. R. B. mirties, byloje patvirtina 2008-01-23 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jame nustatytos aplinkybės turi įrodomąją reikšmę nagrinėjant šią civilinę bylą. Vien ta aplinkybė, jog R. V. nepateikė teismo sprendimo notarui bei turto neįregistravo savo vardu Registrų centre, negali būti įrodymu, patvirtinančiu, jog ji nepriėmė palikimo po J. R. B. mirties. Vienas iš palikimo atsiradimo būdų yra faktinis mirusiojo turto valdymas ir naudojimasis palikėjo turtu (CPK 5.51 str.), ką teismas ir pažymėjo priimdamas 2008-01-23 d. sprendimą.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjų pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S. priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos R. V., mirusios 2013 m. kovo 14 d., mirties, faktiškai pradėdami jį valdyti (CK 5.51 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 3,24 Eur ( b. l 2), todėl valstybei iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą iš kiekvieno pareiškėjo išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)), mirusios 2013 m. gruodžio 18 d., mirties, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.