Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2010-09-24 · Civilinė byla Nr. 2A-482-194/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-09-24
Bylos Nr.
2A-482-194/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas
B. M., P. M.
Ieškovas
individualios įmonės „Aikė“
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
KopijaPranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr.2A-482-194/2010

Teisėja E. Dambrauskienė Procesinio sprendimo kategorija 121.15.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Laisvės Aleknavičienės,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,dalyvaujant atsakovams B. M. ir P. M. bei jų atstovei advokatei R. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo individualios įmonės „Aikė“ savininko S. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr.2-2832-810/2010 pagal ieškovo individualios įmonės „Aikė“ savininko S. J. ieškinį atsakovams B. M. ir P. M. dėl delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas individualios įmonės „Aikė“ savininkas S. J. su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų B. M. ir P. M. 11826,00 Lt delspinigių po 5,40 Lt už kiekvieną uždelstą dieną, grąžinti 2700,00 Lt skolą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31 pagal 1997-08-03 paskolos sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, nuo 2010-02-23 iki visiško prievolės įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog pagal 1997-08-03 paskolos sutartį S. J. paskolino B. M. ir P. M. 2700,00 Lt pinigų, kuriuos atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 1999-03-01, o laiku negrąžinus skolos, už kiekvieną uždelstą dieną įsipareigojo mokėti po 8 Lt. Atsakovai pagal paskolos sutartį nesumokėjo nei skolos nei palūkanų. S. J. pagal reikalavimo perleidimo sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą 2009-12-28 perleido IĮ „Aikė“ netesybų, delspinigių, baudų ir palūkanų reikalavimo teisę pagal 1997-08-03 sudarytą paskolos sutartį tarp jo ir B. M. bei P. M.. Ieškovas taip pat prašė atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba parengiamųjų procesinių dokumentų, priimti sprendimą už akių.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui S. J. IĮ „Aikė“ solidariai iš atsakovų B. M. ir P. M. 2956,50 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą- 2956,50 Lt nuo 2010-02-23 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129,65 Lt bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje ieškinį atmestė. Teismas nurodė, kad atsakovai 2009-11-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu priteistos skolos iki šiol nėra sumažinę, yra pažeidę prievolės vykdymo terminą, todėl iš jų priteistini delspinigiai. Priteisiamų delspinigių dydis yra neprotingai didelis, todėl jie mažintini iki 0,05 procentų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Sumažinus priteisiamų delspinigių dydį, solidariai iš atsakovų ieškovui priteistini 2956,50 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31, paskaičiuoti nuo 2700,00 Lt paskolos sumos. Atsakovai praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl, remiantis LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., iš jų solidariai ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą- 2956,50 Lt, skaičiuojant nuo- 2010-02-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovas individualios įmonės „Aikė“ savininkas S. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio16 d. sprendimą už akių ir priteisti solidariai iš atsakovų B. M. ir P. M. 11826,00 litų delspinigių, t.y, po 5,40 lito už kiekvieną uždelstą dieną, įpareigoti gražinti 2700,00 litų skolą už laikotarpį nuo 2004-01-01 d. iki 2009-12-31 d., pagal 1997-08-03 paskolos sutartį; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo 2010-02-23 dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Kitaip tariant, prašo visiškai patenkinti jo ieškinį ir priteisti žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. 2700 litų paskolos sutarties sudarymo metu galiojusio 1993 m. liepos 14 d. įstatymo "Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų" 3 straipsnis, kuris numatė 0,2 procento dydžio kasdieninius delspinigius ( kas sudaro 73 procentus metinių palūkanų), o tai nuo 2700 litų sumos sudarytų 5,6 litų kasdieninių delspinigių, todėl mano, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra normalaus dydžio ir yra pagrįsti, nes ieškovas ir atsakovai gera valia raštu susitarė dėl netesybų dydžio, todėl skolininkai privalo sumokėti kreditoriui, kreditoriaus prašomus delspinigius, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (LR CK 6.73 str., 6.256 str.).

2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Todėl, mano, kad turi būti daugiau ginami sąžiningų ieškovų interesai, o ne nesąžiningų atsakovų, tam kad jie suprastų, kad prievolės turi būti vykdomos, o netesybos už laiku negražintą 2700 litų skolą buvo numatytos ne tam, kad kreditorius turėtų iš to naudos, o tam, kad skolininkai stengtųsi kuo greičiau gražinti pasiskolintus piningus bei būtų tinkamai ir pilnai atlyginti kreditoriaus turimi nuostoliai už laiku negražintus pinigus, o skolininkai mokėtų papildomai pinigus už naudojimąsi skolintais pinigais.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką dėl terminų praleidimo vykdant prievoles, yra laikoma, jog 0,2 procento delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra neprotingai dideli ir turi būti mažinami. I instancijos teismas tokių teiginių nepagrindę jokiomis LR LAT nutartimis. Vadinasi, teismas sprendime niekuo nepagrindę, kodėl laiko, kad už kiekvieną uždelstą dieną prašomi priteisti 0,2 procento dydžio delspinigiai yra per dideli.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl apelianto išdėstyto argumento, jog Valstybės turto fondas už laiku jiems jų skolininkų nesumokėtas sumas už kiekvieną uždelstą dieną ima 0,2 procento dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos iki visiško prievolės įvykdymo, ir kad būtent tokio dydžio netesybos Valstybės turto fondui yra priteisiamos. Buvo teismui pateikęs Valstybės turto fondo atsakymus, kuriuose yra patvirtinta, kad tokio dydžio netesybos jiems yra priteisiamos. Remdamasis tais faktais ir prašė teismo ir jam priteisti jo naudai 0,2 procento dydžio delspinigius -kokio dydžio delspinigiai yra pagrįsti įstatymų, o neprašė priteisti apie 0,3 procento dydžio delspinigius - kokio dydžio delspinigiai buvo numatyti tarp S.J. ir atsakovų sudarytoje paskolos sutartyje.

Atsiliepimas

Atsakovai B. M. ir P. M. pateikė teismui paaiškinimą raštu, laikytiną atsiliepimu į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti IĮ „Aikė“ apeliacinį skundą ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, jog ginčą su ieškovu S. J. yra išsprendęs Šiaulių apygardos teismas 2003-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 4-400a/2003. Teismas priėmė sprendimą du kartus toje pačioje byloje, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Mano, jog ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu 2003-10-20 teismo sprendimu, todėl pakartotinai nespręstinas ir, dėl pasakyto, prašo bylą nutraukti. Atsakovai 2010-09-16 kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5353-772/2009.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis bei teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ( LR CPK 320 str.).

Iš esmės apeliantas ( ieškovas) skundžia I instancijos teismo sprendimą, kuriuo yra sumažintas priteistų jam delspinigių dydis ir nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai, nemotyvuotai sumažino bei priteisė jam delspinigius pagal reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą 2009-12-28, kurią pasirašė S. J. iš vienos pusės ir tas pats S. J. iš kitos pusės kaip individualios S. J. įmonės „ Aikė“ savininkas.

Priimtą sprendimą už akių skundžia ieškovas, kuris taip pat nebuvo kviestas į teismo posėdį, tik pateikė teismui duomenis, kad apie bylą ir ieškinį atsakovams jis pranešė viešo paskelbimo būdu spaudoje.

Dėl priimto sprendimo už akių.

Skundžiamą 2010-04-16 sprendimą už akių I instancijos teismas priėmė rašytinio proceso tvarka- be abiejų šalių dalyvavimo, t.y., nei ieškovas, nei atsakovai būtent 2010- 04-16 datai į teismo posėdį nebuvo kviesti ir į teismo posėdį neatvyko. Kitaip tariant, teismo posėdis 2010-04-16 datai nebuvo visiškai paskirtas. Sprendimas už akių gali būti priimamas, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai apie teismo posėdį yra tinkamai ir laiku pranešta. Šiuo, gi, atveju, ieškovui, kuris skundžia šį sprendimą už akių, apie 2010-04-16 datai paskirtą teismo posėdį taip pat nebuvo pranešta ir jis taip pat posėdyje nedalyvavo( sprendimas priimtas rašytinio proceso tvarka, be šalių ir joms nedalyvaujant). Nėra byloje jokio teismo pranešimo, kad teismo posėdis paskirtas būtent 2010-04-16 datai. Ieškovui S. J. išsiųstas tik teismo pranešimas pateikti atsiliepimą į jo paties ieškinį ir teismo nutartis apie ieškinį viešai paskelbti spaudoje, kas ir buvo paskelbta. Tačiau apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką spaudoje nebuvo skelbta. Taigi, pripažintina, jog atsakovams apie teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo jokiu tinkamu būdu pranešta. Dėl nurodytų argumentų, kolegija daro išvadą, jog 2010-04-16 sprendimas už akių yra priimtas pažeidžiant LR CPK 285 str. esmines nuostatas, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Dėl tokio procesinio teisės pažeidimo, I instancijos teismas neįsigilino į reikalavimo esmę ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. ( LR CPK 329 str. 1d. ).

Dėl byloje pateiktų įrodymų bei ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

Kolegija daro išvadą, jog 2010-04-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir ne nepagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pagal pateiktus į bylą duomenis, yra galima įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą iš esmės, bei atsižvelgiant į civilinio proceso koncentracijos reikalavimus, yra galimas naujas sprendimas apeliacinės instancijos teisme.

Yra nustatyta, jog fizinis asmuo S. J. 1997-08-03 pagal paskolos sutartį paskolino pinigus 2700 Lt atsakovams B. M. ir jos vyrui P. M., kuriuos atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 1999-03-01. Negrąžinta paskolos suma yra priteista įsiteisėjusiu teismo 2009-11-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5353-772/2009 ( b.l. 11-12).

Taip pat nustatyta, jog S. J. 2000-01-30 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį su A. Š., kuriam pagal šią 1997-08-03 paskolos sutartį perleido delspinigių ir palūkanų reikalavimo teises. Teisinis ginčas į delspinigius ir palūkanas pagal tą pačią paskolos 1997-08-03 sutartį tarp S. J. ir Birutės bei P. M., kuri buvo perleista A. Š. yra išspręsta įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2003m. spalio 20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 4 -15-400a/2003, kuriuo bendraieškio S. J. ieškinys atsakovams B. M. ir P. M. yra atmestas, o A. Š. yra priteisti delspinigiai ir palūkanos pagal tą pačią 1997-08-03 paskolos sutartį ir pagal 2000-01-30 reikalavimo perleidimo sutartį už 180 dienų.

Taigi, yra nustatyta, jog pagal tą pačią paskolos 1997-08-03 sutartį, ieškovas S. J. reikalavimo teises į delspinigius ir palūkanas perleido 2000-01-30 A. Š., o 2009-12-28 dar kartą reikalavimo perleidimo sutartimi perleido S. J. individualiai įmonei.

Šioje, gi, byloje tas pats individualios įmonės savininkas S. J. ieškinį dėl delspinigių pateikė pagal reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą 2009-12-28, t.y., po 2009-11-20 sprendimo ir po to, kai tie patys reikalavimai jau buvo perleisti ir priteisti A. Š. pagal 2003-10-20 teismo sprendimą. Taigi, yra nustatyta, jog nuo 2000-01-30 reikalavimo teisė į delspinigius ir palūkanas jau buvo perleista kitam asmeniui, todėl S. J. jau nebeturėjo to, ką galėtų perleisti. Be to, individualios įmonės ir jos savininko turtas ir teisės yra neatskiriami, todėl reikalavimo perleidimo sutartis (duomenys neskelbtini), sudaryta 2009-12-28 tarp S. J. ir individualios S. J. įmonės savininko S. J. yra niekinė nuo jos sudarymo momento. Iš neteisėto, negali atsirasti teisė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2009-12-28 reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp S. J. ir individualios S. J. įmonės savininko S. J. yra niekinė (ex officio) ( b.l. 5). Pagal niekinę sutartį, teisinės pasekmės neatsiranda, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovų ieškiniu reikalaujamus delspinigius, palūkanas, bet kokio dydžio. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja pats savo iniciatyva ( LR CK 1.78 str. 5 dalis).

Kolegija nedaro gilesnės analizės apelianto apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams dėl delspinigių dydžio bei jų sumažinimo, jų lyginimo su Valstybės turto fondo reikalaujamais delspinigiais ir jų dyžiu, nes tai neturi teisinio pagrindo, konstatavus faktą, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės į delspinigius bei palūkanas. Pagal niekinį ir negaliojantį nuo jo sudarymo momento sandorį, jokie delspinigiai, nei didesnio, nei mažesnio dydžio negali būti priteisiami. Tokios yra niekinio sandorio teisinės pasekmės. LR CK 1.78 str. 5d.

Kolegija nelaiko, jog yra pagrindas šią bylą nutraukti, esant 2003-10-20 teismo sprendimui, nes minėtoje ankstesnėje byloje, kurioje buvo priimtas minėtas 2003-10-20 teismo sprendimas, bylos šalimis buvo A. Š., S. J. ir B. bei P. M. pagal kitą reikalavimo perleidimo sutartį ( civilinė byla Nr. 4-15-400a/2003). Šioje byloje ieškovu yra nurodyta individuali S. J. įmonė ir jos savininkas S. J. ir ieškinys yra grindžiamas jau kita, niekine, būtent 2009-12-28 reikalavimo perleidimo sutartimi (duomenys neskelbtini), dėl kurios vertinimo, kolegija pasisakė iš esmės. ( LR CPK 326 str. 1d.2p.).

Ieškovas, kuris pareiškė ieškinį pagal niekinę ir negaliojančią reikalavimo perleidimo sutartį, kai jau toks reikalavimas buvo kartą perleistas kitam fiziniam asmeniui, savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai.( LR CPK 42 str. 5dalis). Iš tokios šalies priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei bei advokato atstovavimo bei advokato teisinės pagalbos išlaidos atsakovams. Byloje yra pateiktas advokato paslaugų apmokėjimo kvitas. Advokato teisinės pagalbos kaštai yra pagrįsti, neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacinių dydžių. Advokato teisinės pagalbos išlaidų kvitas yra apmokėtas tik vieno iš atsakovų – B. M., todėl tik šiam atsakovui ir priteisiamos jo šioje byloje patirtos išlaidos. ( LR CPK 93 str. 1d., 88 str.1d. 3p., 6p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1dalies 2 punktu,

nutari a:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 metų balandžio 16 dienos sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu 2009-12-28 reikalavimo perleidimo sutartį (duomenys neskelbtini) tarp S. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ir individualios S. J. įmonės savininko S. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini) Individualios S. J. įmonės savininko S. J. ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 4.00Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei ir 400,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų B. M..

Kolegijos teisėjai Jolanta BadaugienėDanutė MatiukienėLaisvė AleknavičienėKopija tikraTeisėjaJolanta Badaugienė