Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-2325-827/2020 nustatyta, kad M. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 21 d., (duomenys neskelbtini), metaliniu įrankiu ratams atsukti išdaužė UAB (duomenys neskelbtini)prekybos centro (duomenys neskelbtini) durų stiklo paketą. Įvykio metu pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo draudėjai 1 218 Eur draudimo išmoką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. M1-2325-827/2020, nustatė, kad M. P. nusikalstamas veikas padarė sirgdamas lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, t. y. buvo nepakaltinamas.

Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.268 straipsnio 4 dalimi, žalos atlyginimo reikalauja iš pilnamečio asmens M. P. motinos (atsakovės). Ieškovės teigimu, ji turi atlyginti žalą, kadangi gyveno su sūnumi ir, žinodama apie sūnaus psichikos sveikatos sutrikimą, nesiėmė veiksmų pripažinti jo neveiksniu tam tikroje srityje.

Nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą Nr. M1-2325-827/2020 kaip liudytoja apklausta M. P. motina V. Ž. nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) problemų sūnus sveikatos problemų neturėjo. Paaiškino, kad sūnus pradėjo keistis (tapo nekalbus, nesidomėjo mokslais), kai įstojo į gimnaziją. Ji pažymėjo, kad dėl sūnaus kreipėsi į Antakalnio polikliniką. Sūnus ambulatoriškai gydėsi pas psichiatrą, jo būklei pagerėjus gydytoja sumažino vaistų dozes, o vėliau sūnus gyveno jau be vaistų. Taip pat nurodė, kad prasidėjus karantinui su gydytoja buvo bendraujama telefonu, todėl buvo sunku įvertinti sūnaus būklę, be to, sūnus gyveno atskirai, atsakovė negalėdavo pas jį užeiti.

Minėtoje baudžiamojoje byloje teismo psichiatrijos ekspertizę M. P. atlikęs ekspertas nurodė, kad M. P. pirmą kartą buvo stacionarizuotas 2019 m. sausio 22 d., buvo išreikšti paranoidinės šizofrenijos simptomai. Ekspertas nurodė, kad ši liga nepagydoma, bet galima pasiekti remisiją. Jo teigimu, šiuo atveju liga neįsisenėjusi ir efekto galima tikėtis, jeigu gydymas bus pastovus.

Pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį, jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Ši teisės norma yra specialioji, ji taikoma tik tais atvejais, kai žalos padaro psichikos liga sergantis asmuo. Teisės doktrinoje pažymima, kad šioje teisės normoje numatytų asmenų atsakomybė atsiranda už nepakankamą tokio asmens priežiūrą ir paprasčiausių rūpestingumą užtikrinančių priemonių nesiėmimą (Mikelėnas, Valentinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Vilnius: Justitia, 2003, p. 373).

Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė, pastebėjusi savo sūnaus elgesio pasikeitimą, buvo rūpestinga, ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į medikus, bendravo su jais, domėjosi sūnaus gydymu ir jo būkle. Atsakovės teigimu, sūnus ambulatoriškai gydėsi pas psichiatrą, vartojo vaistus ir jo būklė pagerėjo. Baudžiamosios bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad M. P. liga nėra įsisenėjusi ir taikant gydymą galima pasiekti remisiją (visišką simptomų išnykimą ar jų sumažėjimą).

Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog M. P. iki 2020 m. balandžio 21 d. (nusikalstamos veikos padarymo) būtų atlikęs kitų nusikalstamų veikų, padaręs žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą konstatuoti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo buvusi M. P. būklė nesuponavo jo motinos (atsakovės) pareigos inicijuoti sūnaus pripažinimo neveiksniu procedūrą. Byloje nustačius, kad atsakovė savo sūnaus atžvilgiu elgėsi rūpestingai ir atsakingai, kreipėsi į medicinos specialistus dėl sūnaus gydymo, domėjosi jo eiga, nėra pagrindo atsakovei taikyti CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatytą civilinę atsakomybę už nepakankamą psichikos liga sergančio asmens priežiūrą. Tokiu atveju ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš ieškovės valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.