Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. R. skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) Kelmės rajono policijos komisariato 2014 m. kovo 26 d. nutarimu E. R. nubaustas 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2014 m. kovo 17 d. 10.04 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimą, kai šis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, t. y. pravažiavo nesustojęs prie Stop linijos. Tokiais savo veiksmais E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi E. R. skundo dėl nuobaudos sušvelninimo netenkino ir paliko nepakeistą Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato 2014 m. kovo 26 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu E. R. kaltės dėl ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą.

ATPK 125 straipsnyje numatytas pažeidimas, t. y. kelio ženklo „STOP“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 6 mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 125 straipsnyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad E. R. paskirta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – mažesnė nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes.

Iš apelianto skundo turinio matyti, jog jis prašo neskirti jam sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą nei įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra siejamas tik su tam tikrų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tai, kad E. R. prisipažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgė pareigūnas, skirdamas nuobaudą. Taip pat pagrįstai E. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Nors iš apelianto skundų matyti, kad jis dirba, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių jo darbą bei darbo specifiką E. R. nepateikė nei apylinkės teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. R. neteistas, inkriminuoto pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nes 2013-08-26 jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su nurodymu už 2013-08-26 padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, baustumo neužtraukia. Iš pažymos apie apelianto baustumus matyti, kad jis per 13 metų yra baustas iš viso 10 kartų už teisės pažeidimus transporte (2000-10-04 pagal ATPK 134 straipsnį, 2001-04-23 pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį, 2002-02-08 pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, 2003-06-26 pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, 2005-11-30 pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, 2007-09-21 pagal ATPK 134 straipsnį, 2009-02-06 pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, 2009-09-11 pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį, 2013-08-26 pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį (administracinis nurodymas), 2014-03-17 pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, 123 straipsnio 5 dalį), o ne tik du kartus už greičio viršijimą. Taigi, apelianto ankstesni baustumai rodo, kad jis nesilaiko KET, o anksčiau taikytos nuobaudos teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinus visumą šių paminėtų aplinkybių bei atsižvelgus į tai, kad yra nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, daroma išvada, kad nėra sąlygų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir E. R. neskirti sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tai, kad apeliantui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels neigiamų pasekmių – apsunkins jo darbą, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, būtinybė vairuoti transporto priemones nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl administracinės atsakomybės švelninimo. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo E. R. skunde nurodytų aplinkybių pripažinti aplinkybėmis, švelninančiomis apelianto atsakomybę, ir neskirti jam ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino E. R. skundo, todėl skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą ir E. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.