- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-788-513/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01148-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- P. P.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Teisėjas Mantas Ūsas Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01148-2012-0
NUTARTIS
2014 m. gegužės 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-07 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui P. P. dėl įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą P. P. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo – įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį likviduoti savavališkos statybos, dėl kurios 2008-01-18 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 12, padarinius – nugriauti administracinį pastatą, garažą su stogine, sandėlį, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu atsakovas šių įpareigojimų neįvykdys teismo nustatytu terminu – leisti ieškovei pačiai nugriauti administracinį pastatą, garažą su stogine, sandėlį, išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-10-26 sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį (t. 1, b. l. 30–31). Atsakovo P. P. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas 2012-12-20 nutartimi netenkino (t. 1, b. l. 92–94). Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-28 nutartimi minėtą 2012-12-20 nutartį panaikino ir civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės (t. 1, b. l. 127–130).
2014-02-03 teismo posėdžio metu atsakovo P. P. atstovas advokatas G. A. pareiškė prašymą sujungti nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-71-904/2014 su teisėjo G. S. nagrinėjama civiline byla Nr. 2-290-903/2014. Advokatas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-290-903/2014 priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos civilinės bylos Nr. 2-71-904/2014 nagrinėjimui, kadangi patenkinus P. P. ieškinį, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys galbūt taptų nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas. Netenkinus prašymo dėl bylų sujungimo, civilinė byla Nr. 2-71-904/2014 turėtų būti sustabdyta, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-290-903/2014. Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas T. B. sutiko su prašymu (t. 1, b. l. 161–163). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-02-06 nutartimi atsakovo P. P. atstovo advokato G. A. prašymo dėl bylų sujungimo netenkino (t. 1, b. l. 173–174).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-02-07 nutartimi atsakovo prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-71-904/2014 sustabdymo tenkino ir nutarė civilinę bylą sustabdyti, kol bus išnagrinėta Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-290-903/2014 dėl valstybinės žemės nuomos. Teismas pripažino, kad civilinėje byloje Nr. 2-290-903/2014 patenkinus ieškovo P. P. ieškinį, pareikštą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus įpareigojimo išnuomoti P. P. valstybinės žemės sklypą, skirtą administraciniam pastatui ir sandėliui eksploatuoti, nurodytoje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos šios bylos nagrinėjimui. Nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės būtų negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai. Pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, todėl šiuo atveju pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti atsakovui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Nustačius, jog nėra teisinių priemonių suteikti atsakovui prie jo neteisėtai pastatyto namo žemės valdymo ir naudojimo teisės, proporcinga priemone galėtų būti pripažintas pastato griovimas. CPK 163 str. 3 p. nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima išnagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisinis pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal šį punktą atsiranda tuomet, kai yra nagrinėjama kita byla, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės (įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią) priimant teismo procesinį sprendimą sustabdytoje civilinėje byloje.
Šalies argumentai
Atsakovas P. P. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-07 nutartį panaikinti ir jo prašymą dėl bylų sujungimo išspręsti iš esmės – sujungti civilines bylas Nr. 2-71-904/2014 ir Nr. 2-290-903/2014, paliekant civilinės bylos numerį Nr. 2-71-904/2014. Argumentuoja, jog minėtos bylos glaudžiai susijusios, nes jų ginčo objektai yra neatsiejamai susiję – ginčo pastatai (civilinė byla 2-71-904/2014) yra ginčo valstybinės žemės sklypo (civilinė byla Nr. 2-290-903/2014) priklausiniai. Sujungus bylas ginčas būtų išspręstas greičiau, ekonomiškiau ir teisingiau. Paaiškina, kad bylos yra glaudžiai susijusios, nes vienoje keliamas klausimas dėl pastatų ant valstybinės žemės nugriovimo, o kitoje – dėl įpareigojimo sudaryti tos pačios valstybinės žemės nuomos sutartį, siekiant įteisinti prašomus nugriauti pastatus. Sprendžiant klausimą dėl galimybės išnuomoti valstybinę žemę, privaloma atsižvelgti į tai, ar statyba ginčo sklype apskritai yra galima. Mano, kad nesant galimybės sujungti bylas, būtų tikslinga sustabdyti vienos iš jų nagrinėjimą tam, kad nebūtų vilkinamas šios bylos nagrinėjimas ir be pagrindo nedidėtų byloje dalyvaujančių asmenų bei teismo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo CPK 163 str. 3 p. pagrindu, nes bylų sujungimo klausimas yra išnagrinėtas ir šis procesinis veiksmas neskundžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atsisakymo sujungti bylas nepasisako (CPK 18 str.).
Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008). Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 str.). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.
Pagal CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylą pagal CPK 163 str. 3 p. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; kt.).
Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą Nr. 2-71-904/2014, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-290-903/2014, kurioje ieškovas P. P. ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, inter alia prašo įpareigoti atsakovę išnuomoti ieškovui valstybinės žemės sklypą, skirtą administraciniam pastatui ir sandėliui eksploatuoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 str. 3 p. įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 str. 3 p., ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą.
Šiuo atveju įvertinus minėtose civilinėse bylose pareikštų reikalavimų turinį, ginčo šiose bylose pobūdį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą nutartį. Remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu, teismas sprendžia, kad galutinis procesinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-290-903/2014 turės prejudicinę reikšmę civilinėje byloje Nr. 2-71-904/2014, nes iš esmės išsprendus klausimą dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo galimybės, tokio reikalavimo faktinių ir teisinių aspektų, tai turės tiesioginę įtaką sprendžiant dėl ginčo statybų teisėtumo sustabdytoje byloje. Taigi civilinėje byloje Nr. 2-290-903/2014 nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu priimtas procesinis sprendimas sukurs tiesiogines teisines pasekmes šioje civilinėje byloje. Civilinės bylos sustabdymas CPK 163 str. 3 p. pagrindu atitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirtį.
Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.