- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- e2-1356-329/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tejudė“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tejudė“, dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1387,17 Eur draudiminės išmokos dalį, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 31 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba parengiamasis procesinis dokumentas.
Atsakovei adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, 2017 m. vasario 8 d. įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 4 d.). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 21 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu A. L., vairuodamas transporto priemonę M. B., valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė IVECO daily 35S13, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu įvykio kaltininko vairuotos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Dėl 2016 m. balandžio 21 d. eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 6935,89 Eur dydžio draudimo išmoką. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas neįvykdė įstatyminės prievolės raštu pranešti draudikui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį bei nepateikė dokumentų susijusių su eismo įvykiu.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Pagal 22 str. 2 d., jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 str. nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. To pačio įstatymo 2 d. 17 p. nurodyta transporto priemonės valdytojo sąvoka, t. y. „Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę“. Vadinasi atsakovė šioje byloje patraukta tinkama šalimi, nes ji eismo įvykio metu buvo transporto priemonės valdytoja ir jai teko pareigos numatytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str., todėl ji po eismo įvykio turėjo per tris darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jos civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio ji yra atsakinga, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Tačiau, kaip matyti, atsakovė nepranešė draudikui per nustatytą laiką apie eismo įvykį.
Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Minėtos teisės normos nustato transporto valdytojo atsakomybę už pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Todėl nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį, atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes). 2004-06-23 Lietuvos Respublik?s Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.4 p. numato, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, duotų po eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju atsakovės pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė, jog išmokėdama draudimo išmoką ieškovė turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, kas suteikia ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise.
Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, sutinkamai su CPK 93 str. 1 d., iš atsakovės ieškovei priteistina 31 Eur valstybei sumokėtas žyminis mokestis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl pagal CK 6.210 str. 2 d. iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai, šioje byloje susidariusios mažiau nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeskso 142 str. 4 d., 258, 307 str., teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB banke, iš atsakovės UAB „Tejudė“, juridinio asmens kodas 165778815, 1387,17 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 17 ct) draudiminės išmokos, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 str. 1-4 d. d., 80 str. 3 d. reikalavimus.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno Apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.