- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- AN2-288-737/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Advokatai
- Justas Čobotas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovo Irenijaus Kaluškevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1352-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24234861110 R. P. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2023 m. gruodžio 27 d. atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), gamybinių nuotekų tinklo šulinio apžiūrą (apžiūros aktas Nr. TVR-9808) ties (duomenys neskelbtini), Garliava, Kaunas, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. P. Š. neužtikrino, kad iš gamybinių nuotekų tinklo, esančio ties (duomenys neskelbtini), Garliava, pro gamybinių nuotekų dangtį tekėjusios nevalytos nuotekos nepatektų į aplinką ir kad nebūtų viršyta leidžiama, nuotekų tvarkymo reglamento 2 lent. nurodyta į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumo norma BDS734 mg/l O2. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius atlikęs tyrimus nustatė, kad pro UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių nuotekų šulinio dangtį 2023 m. gruodžio 27 d. ištekėjusiose nuotekose į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumo norma buvo 42+-7.0* mg/l (2024 m. gruodžio 27 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus Tyrimų protokolas Nr. P-107-2023-N/391). Tuo R. P. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 6 punktą ir 7.2 punktą. Šiuo nutarimu R. P. Š. buvo paskirta 670 Eur dydžio bauda.
2. Institucijos nutarimą R. P. Š. atstovas advokatas Justas Čobotas apskundė ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu skundas buvo tenkintas: Institucijos nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį R. P. Š. atžvilgiu nutraukta. Tuo pačiu sprendimu R. P. Š. iš valstybės priteistos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 435,60 Eur. Apylinkės teismas nutarimą motyvavo tuo, jog iš nutarime išdėstytos pažeidimo esmės nėra aišku, kuo būtent pasireiškė 6 punkto pažeidimas ir tik nutarimo motyvuose nurodyta, kad buvo pažeistas 6 punktas. Teismas nurodė, kad nusižengimo esmėje net nenurodytas kaltinimas tuo, kad nuotekos buvo tvarkomos reikalavimų neatitinkančiose sistemose. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nevalytų nuotekų išsiveržimą į aplinką lėmė ne R. P. Š. veika, o tai, kad toje teritorijoje, nėra įrengta pakankamai paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu (toliau – ir skundas) Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1352-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24234861110.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Individualios sąlygos kaip nuotekas surinkti, apskaityti, pristatyti į valymo įrenginį, išvalyti nuo kenksmingų ir biologinę taršą sukeliančių medžiagų, o į aplinką išleisti jau sąlyginai švarų vandenį bei sutvarkyti nuotekų dumblą nustatytos Nuotekų tvarkymo reglamente ir Taršos leidime Nr. 1/89/TL-K.4-50/2016, išduotame UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teršalų buvimas iš šulinio išsiveržusiose nuotekose (viršyta didžiausia leistina koncentracija BDS7) patvirtina faktą, jog nuotekos buvo nevalytos, todėl užteršė aplinką. Skunde pažymima, kad Reglamento 6 punkte akcentuoja būtent tai, jog nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose nuotekų tvarkymo sistemose.
4.2. Institucijos nutarime nurodyta, kad R. P. Š., būdamas atsakingas už visą bendrovės veiklą, neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamoje trasoje komunalinės nuotekos būtų tvarkomos atskirai nuo paviršinių (turėdamas informaciją nesiėmė efektyvių priemonių užkardyti nelegalius lietaus vandens pasijungimus į komunalinių nuotekų sistemą) ir kad būtų užtikrintas aplinkosauginis sistemos sandarumas. Nutarime taip pat nurodyta, kur yra numatyti tokie reikalavimai. Pats R. P. Š. paneigia buitinių nuotekų tinklo sandarumą, nes patvirtina, kad į buitinių nuotekų tinklą patenka lietaus vanduo, tokiu būdu trasa tampa mišri, o tai nenumatyta nei Statybos techniniame reglamente, nei buitinių nuotekų tinklų/įrenginių projektuose. Bylos faktinės aplinkybės aiškiai įrodo, kad nevalytos nuotekos pateko į aplinką.
4.3. Nuotekų tvarkymo įrenginys (šulinys), iš kurio buvo išleistos nevalytos nuotekos į gamtinę aplinką, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl už vykdomos veiklos pasekmes (tame tarpe avarijas) kyla atsakomybė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuotekų tinklų persipildymas (avarija) įvyko ne dėl to, kad sistema užsikišo dėl trečiųjų asmenų į tinklus įmestų kokių nors daiktų ar sugriuvus trasai dėl gamtos reiškinių, o dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodami apie neteisėtus abonentus, nesiėmė priemonių neteisėtus abonentus suvaldyti ar padidinti nuotekų tinklų pralaidumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Institucija konkrečiai nurodytų, kokių veiksmų neatliko R. P. Š., nes bendrovė, kurios direktorius yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, privalo spręsti kaip turi užtikrinti, kad aplinka nebūtų teršiama.
4.4. Skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė konkretaus asmens, atsakingo už aplinkosaugą, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymo, kuriuo konkretus asmuo paskirtas atsakingu už aplinkosaugą. Tos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi ne vieną padalinį ir daug atsakingų darbuotojų nešalina generalinio direktoriaus atsakomybės kaip juridinio asmens vadovo. Šiuo atveju R. P. Š. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, t. y. kaip specialusis subjektas – juridinio asmens vadovas.
4.5. Vien tai, kad nuotekos išsiliejo į aplinką dėl to, kad į buitinių nuotekų sistemą gyventojai neteisėtai prijungė lietaus nuotekas, savaime nešalina R. P. Š. atsakomybės. Aplinka buvo užteršta nevalytoms nuotekoms patekus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamos buitinių nuotekų trasos. Veikdamas atsakingai ir rūpestingai generalinis direktorius privalėjo imtis veiksmų, kad gyventojai, kurie neleistinai pasijungę lietaus nuotekas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamą buitinių nuotekų trasą būtų nubausti už tokius veiksmus ir įpareigoti atsijungti nuo bendrovės trasos, įsirengti atskiras lietaus surinkimo sistemas. Vykdyti komunalinių nuotekų tvarkymo veiklą taip, kad nebūtų teršiama aplinka, privalo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes yra atsakinga už vykdomos veiklos pasekmes ir pareiga apsaugoti taršos objektą nuo trečiųjų asmenų poveikio kyla veiklos vykdytojui. Nagrinėjamu atveju nevalytos nuotekos į aplinką pateko dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus neveikimo, nes jis nesiėmė priemonių užkardyti nelegalius pasijungimus į bendrovės eksploatuojamą komunalinių nuotekų trasą.
4.6. Skunde pabrėžiama, kad aplinkybė, jog ties įvykio vieta nebuvo įrengta paviršinių nuotekų sistema savaime nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta teisė teršti aplinką nevalytomis nuotekomis. Akcentuotina, kad ir pilnai įrengus paviršinių nuotekų sistemą, bet gyventojams neatsijungus lietaus nuotekų nuo buitinių nuotekų trasos, paviršinės ir komunalinės nuotekos vis tiek būtų tvarkomos kartu, nes lietaus vanduo ir toliau patektų į komunalinių nuotekų trasą ir persipildytų, sistemos sandarumas nebūtų užtikrintas, todėl būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo pareiga apsaugoti komunalinių nuotekų trasą, kurią pati bendrovė ir eksploatuoja, nuo trečiųjų asmenų poveikio.
4.7. R. P. Š. kaltė pasireiškia tuo, kad turėdamas informaciją apie neteisėtus pasijungimus ir būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesiėmė veiksmingų priemonių gyventojų savavališkiems veiksmams nustatyti (identifikuoti, kurie gyventojai nelegaliai prisijungę prie bendrovės eksploatuojamos komunalinių nuotekų trasos), pranešti apie neteisėtus veiksmus kompetentingai institucijai ir nesutvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamos komunalinių nuotekų trasos taip, kad nebūtų teršiama aplinka.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą R. P. Š. atstovas advokatas Justas Čobotas prašo palikti galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimą, o Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir priteisti R. P. Š. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. ANK 246 straipsnio 1 dalis netaikoma avarijų, įvykusių viešojo nuotekų tvarkytojo tinkluose, atveju. Remdamasis teismų praktika, pareiškėjo atstovas nurodo, kad nuotekų patekimas į aplinką / neužtikrinimas, kad nuotekos nepatektų į aplinką dėl kilusios avarijos nėra tapatu nuotekų išleidimui į aplinką. Analizuojamu atveju avarija bei nevalytų nuotekų patekimas į gamtinę aplinką įvyko ne per išleistuvus, o nuotekų tinkle.
6.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai atsakomybės užtikrinti nuotekų tinklų eksploataciją nenumato. Šios atsakomybės priskirtos struktūriniams padaliniams ir konkrečioms pareigybėms. Skunde pabrėžiama, kad surinkti asmens kaltę pagrindžiančius įrodymus yra institucijos pareiga, todėl reikalavimas, kad R. P. Š. teismo posėdyje nurodytų, kas galėtų būti atsakomybės subjektas, neatitinka pamatinių administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ir atsakomybės taikymo principų.
6.3. Reikalavimas 2023 m. gruodžio 27 d. 13.30 val. užkirsti kelią avarijai, kuri įvyko anksčiau, yra neįgyvendinamas ir nelogiškas. Be to, analizuojamu atveju kaltinimas R. P. Š. buvo pradėtas tikslinti apeliacinio skundo pateikimo stadijoje, o tai yra esminis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimas.
6.4. Institucija ignoruoja faktą, kad nuotekų sistemos sandarumas ties (duomenys neskelbtini), Garliava, Kaune jau buvo nagrinėtas teisme ir jos sandarumas yra konstatuotas įsiteisėjusia nutartimi. Be to, teismas konstatavo, kad avarijos priežastis buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai, o gausūs krituliai ir jų patekimas į buitinių nuotekų tinklus.
6.5. Nuotekų tinklų persipildymas (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno rajone kartojasi nuo 2014 m. Persipildymo priežastis – dėl liūčių arba staigaus polaidžio susikaupęs didelis paviršinių vandenų kiekis perpildo buitinių nuotekų tinklus ir buitinių nuotekų perpumpavimo siurblinę. Teritorijoje nėra paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų, gyventojai lietaus nuotekų tinklus neteisėtai prijungia prie buitinių nuotekų tinklų ir į buitinių nuotekų tinklus neteisėtai išleidžia lietaus vandenį iš savo teritorijų. Todėl buitinių nuotekų tinklai neatlaiko susidariusio nuotekų kiekio persipildymo metu. Už paviršinių nuotekų (lietaus vandens) surinkimą atsakinga Kauno rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“.
6.6. 2023 m. gruodžio 25 d. iškrito rekordinis žiemos kritulių kiekis, didelis kritulių kiekis buvo ir gruodžio 22 d., 23 d., 26 d., o tai lėmė nuotekų perpildymą lietaus nuotekomis ir išsiliejimą į aplinką. Pareiškėjas neturėjo galimybės daryti įtaką 2023 m. gruodžio 27 d. įvykusiai avarijai, nutarime nenurodyta, kokių veiksmų nesiėmė pareiškėjas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nustatė atsakingus asmenis ir kreipėsi į juos, kad išsiveržimai iš buitinių nuotekų šulinio būtų sustabdyti. Dėl įvykusios avarijos yra atsakingas ne R. P. Š., o Kauno rajono savivaldybės administracija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gyventojai, kurie neteisėtai prisijungė lietaus kanalizaciją į buitinių nuotekų tinklus. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėjo pastangas informuoti gyventojus, kad paviršinės nuotekos turi būti išleidžiamos atskirai nuo buitinių nuotekų.
6.7. Skunde, vadovaujantis teismų praktika nurodoma, kad vykdant tokio pobūdžio veiklą net ir taikant aukštus atidumo, atsargumo ir rūpestingumo standartus, neretai objektyviai neįmanoma išvengti tokių veiksnių kaip avarijos, gedimai ar kiti nenugalimos jėgos nulemti įvykiai, gamtiniai veiksmai ar, pavyzdžiui, žmonių sukeltos avaringos situacijos, kuomet nuotekų tinklai užkemšami.
6.8. Avarija, dėl kurios surašytas nutarimas, įvyko savitakiniame nuotekų tinkle, kuriame nuotekos teka veikiamos sunkio jėgos. Savitakos apatinėje dalyje atsiradus kamščiui ar perpildymui, iš aukščiau esančių šulinių beveik neišvengiamai įvyksta išsiliejimas. Nuotekų slėgis avarijos metu dėl paviršinių vandenų (lietaus) patekimo į tinklą ir persipildymo yra toks didelis, kad šulinio dangtis tokio slėgio tiesiog negali atlaikyti. Šulinys, iš kurio įvyko išsiveržimas yra nesugriuvęs, nesulūžęs, sandarus, atitinka Statybos techninio reglamento ir projekto reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo Irenijaus Kaluškevičiaus apeliacinis skundas atmetamas
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčas byloje yra dėl asmens, kuris atsakingas už skleidžiamą taršą kaltės. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio nusižengimo teiseną R. P. Š. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad R. P. Š. tinkamai vykdė savo kaip vadovo pareigas, o dėl išsiliejusių teršalų yra kalti neteisėtai prie buitinių nuotekų lietaus vandens šalinimo tinklų prisijungę asmenys. Institucijos teigimu R. P. Š., kaip atsakingos įstaigos vadovas, žinojo apie tai, kad prie buitinių nuotekų šalinimo įrenginių yra nelegaliai prisijungę fiziniai asmenys, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl jų patraukimo administracinėn atsakomybėn ar identifikavimo. Be to, vien tai, kad tretieji asmenys yra neteisėtai prisijungę prie buitinių nuotekų šalinimo tinklų, nešalina R. P. Š. atsakomybės.
8. ANK 246 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Atsakomybė už pirmoje straipsnio dalyje nurodytą administracinį nusižengimą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, keliami nuotekų išleidimui, t. y. nustatyti, kad tinkamai nebuvo vykdomos teisės aktais nustatytos pareigos, nesiimta visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.
9. ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios išdėstytos kitame teisės akte. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime nurodyta, kad R. P. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D-236 patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ 6 punktą, kuriame nurodyta, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose ir 7.2 punktą, kuriame nurodyta, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą.
10. Šiuo atveju nei apylinkės teismui, nei skundą nagrinėjančiam teismui nekilo abejonių dėl to, jog 2023 m. gruodžio 27 d., atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinių nuotekų šulinio apžiūrą, ties (duomenys neskelbtini), Garliava, Kaunas, iš gamybinių nuotekų tinklo, esančio minėtu adresu, pro gamybinių nuotekų dangtį tekėjusios nevalytos nuotekos pateko į aplinką ir buvo viršyta leidžiama, nuotekų reglamento 2 lentelėje nurodyta į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumo norma BDS7 34 mg/l O2. Taip pat byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad už buitinių nuotekų trasos tinkamą eksploataciją ties (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno r., yra atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vien šių duomenų nepakanka pripažinti, jog R. P. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje.
11. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinka pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka jai.
12. Apygardos teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų, administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. Š. skundą tenkino ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį nutraukė pagrįstai. Institucijos įgaliotos atstovės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai bei galiojančio teisinio reguliavimo vertinimas skundžiamame nutarime padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo šį nutarimą naikinti.
13. R. P. Š. tiek Institucijai priimant nutarimą, tiek bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad šulinys, iš kurio įvyko išsiveržimas yra sandarus, atitinka Statybos techninio reglamento ir projektavimo reikalavimus, o avarija įvyko dėl priežasčių, kurių jis negalėjo įtakoti – per buitinių nuotekų trasos šulinį išsiveržė nevalytos nuotekos dėl į buitinių nuotekų tinklus per neteisėtus gyventojų prisijungimus patenkančio paviršinio (lietaus) vandens. Teritorijoje, kurioje įvyko avarija, nebuvo įrengta teisės aktų reikalavimus atitinkančių paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų, todėl gyventojai šiuos tinklus neteisėtai prijungė prie buitinių nuotekų tinklų ir į buitinių nuotekų tinklus neteisėtai leido lietaus vandenį. Dėl padidėjusių nuotekų kiekio buitiniai tinklai neatlaikė susidariusio nuotekų kiekio persipildymo metu. Didelis paviršinių nuotekų kiekis susidaro liūčių ar polydžio metu.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuotekų išsiveržimas į aplinką įvyko ne dėl to, kad buitinių nuotekų šalinimo sistema būtų nesandari ar netinkama naudoti, o dėl gyventojų neteisėto prisijungimo prie inžinierinių tinklų, kas, iškritus dideliam kritulių kiekiui, išprovokavo paviršinių nuotekų patekimą į sistemą ir jos perpildymą. Buitinių nuotekų šalinimo sistema yra savitakinė ir nuotekos nuteka veikiamos sunkio jėgos, todėl nepagrįstai didelė apkrova, nepritaikyta šių tinklų konstrukcijai, išprovokuoja nuotekų įsiveržimą. Byloje nėra ginčo dėl nutarime nurodomo nuotekų išsiliejimo fakto, tačiau šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių priežastinio ryšio buvimą, tai yra, kad nuotekos išsiliejo būtent dėl apelianto veikos. Pati Institucija apeliaciniame skunde nurodo, ir tai kad nuotekos išsiliejo ne dėl netinkamai tvarkomos sistemos, o dėl to, kad prie buitinių nuotekų tinklų gyventojai neteisėtai yra prisijungę paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus. Aukštesnės instancijos teismas nepritaria apeliacinio skundo argumentams, kad vien nuotekų išsiliejimas į aplinką patvirtina sistemos neatitikimą aplinkosauginiams reikalavimams ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (šiuo atveju jos direktorius) turi būti traukiama administracinėn atsakomybėn, nenustatant priežastinio ryšio tarp veikimo / neveikimo ir atsiradusių padarinių.
15. Aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pažymėjo, jog lietaus vandens patekimo į nuotekų tinklą problema pripažinta ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos. Šios institucijos 2022 m. liepos 15 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 3-6) nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnai, išanalizavę (duomenys neskelbtini), Garliavos mieste komunalinių nuotekų išsipylimo į aplinką atvejus nustatė, kad komunalinių nuotekų ištekėjimo per centralizuotų komunalinių nuotekų surinkimo tinklų šulinių viršutinius dangčius priežastis – lietaus ar tirpstančio sniego patekimas į centralizuotus komunalinių nuotekų sistemos tinklus, dėl ko sumažėja jų pralaidumas ir nuotekos per sistemos šulinių dangčius išsilieja į aplinką. Paviršinės nuotekos į centralizuotus komunalinių nuotekų surinkimo tinklus patenka infiltracijos būdu nuo teritorijos paviršiaus arba per (duomenys neskelbtini) gyventojų įrengtas paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, pajungtas į komunalinių nuotekų surinkimo sistemą, kadangi (duomenys neskelbtini) Garliavos mieste nėra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakinga už paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos įrengimą ir apie neteisėtus gyventojų prisijungimus informavo tiek Kauno rajono savivaldybės administraciją, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 9). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad už paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos įrengimą yra atsakinga įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios kaip užsakovės techninis projektas yra pridėtas administracinio nusižengimo byloje. Taigi, priešingai nei nurodoma skunde, nustatyta, kad R. P. Š. ėmėsi veiksmų, kad gyventojai atjungtų neteisėtai prijungtus paviršinių nuotekų tinklus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo institucijas apie paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos nebuvimą (duomenys neskelbtini), Garliava. Taip pat informavo gyventojus, apie pareigą atsijungti paviršinių nuotekų surinkimo sistemas nuo buitinių nuotekų šalinimo sistemos. Kaip nurodė apeliantas pirmos instancijos teismo posėdžio metu, paviršinių nuotekų sistemos projektas nurodytoje vietovėje atsakingų institucijų buvo pradėtas įgyvendinti. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, analizuojamu atveju R. P. Š. vadovaujama įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi visų galimų veiksmų dėl paviršinių (lietaus) nuotekų patekimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontroliuojamą buitinių nuotekų sistemą užkardymo.
16. Nekyla abejonių, kad R. P. Š. vykdydamas savo kaip generalinio direktoriaus pareigas pagal pareiginių nuostatų 7.1. punktą privalo organizuoti kasdienę Bendrovės gamybinę – ūkinę veiklą, užtikrinti bendrovei nustatytų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, o pagal 7.8 punktą privalo užtikrinti nepertraukiamą kokybiško geriamo vandens išgavimą, gerinimą, tiekimą, nuotekų tvarkymą, tinkamą bendrovės klientų aptarnavimą. Tačiau 2023 m. gruodžio 27 d. įvykusios avarijos priežastis yra ne R. P. Š. kaip generalinio direktoriaus pareigų neatlikimas, ar netinkamas atlikimas, o gausūs krituliai ir jų patekimas į buitinių nuotekų tinklus per neteisėtai prijungtus paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus ir tai nėra išimtinai įmonės generalinio direktoriaus R. P. Š. atsakomybė, kurios perkėlimas vien šiam subjektui, aukštesniojo teismo nuomone, pažeistų teisingumo principą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo byloje yra pateikti duomenys apie iškritusių kritulių kiekį 2023 m. gruodžio 23 d. – 2023 m. gruodžio 27 d. Šie duomenys patvirtina, kad nuotekų išsiveržimą taip pat lėmė ir padidėjęs kritulių kiekis. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad tik esant padidėjusiam kritulių kiekiui R. P. Š. neatlieka būtinų veiksmų, kad nuotekos neišsiveržtų į aplinką, o esant normaliam kritulių kiekiui, jis savo pareigas atlieka tinkamai.
17. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną R. P. Š. atžvilgiu nutraukė jo veiksmuose nesant visų būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
18. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą apelianto atstovas advokatas Justas Čobotas prašo priteisti R. P. Š. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teisme buvo gauti dokumentai, patvirtinantys apelianto bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pateiktas mokėjimo nurodymas, kuriuo R. P. Š. už atsiliepimo paregimą 2024 m. lapkričio 5 d. advokatui sumokėjo 726 Eur.
19. ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1R-184 „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusiengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ 12.3 punkte nurodyta, kad už apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, jeigu advokatas atstovavo asmeniui pirmosios instancijos teisme, parengimą, maksimalus atlygintinų išlaidų dydis yra lygus 1,7 užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Analizuojamu atveju R. P. Š. atstovas advokatas Justas Čobotas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio parengimas laikytinas atitinkančiu apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje surašymą. Prašomos priteisti išlaidos neviršija numatytų rekomendacijose, todėl nėra pagrindo jų dydžio laikyti nepagrįstu.
21. Apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju vyko Institucijos iniciatyva, todėl atmetus skundą o R. P. Š., norėdamas apginti savo teises ir pateiktą poziciją, turėjo kreiptis į kvalifikuotą teisininką, kuris parengė atsiliepimą į Institucijos skundą, administracinio nusižengimo teisena R. P. Š. atžvilgiu buvo nutraukta dar pirmosios instancijos teismo, o šia nutartimi pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra paliekamas nepakeistas, R. P. Š. iš valstybės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo Irenijaus Kaluškevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
R. P. Š. iš valstybės priteisti 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) jo patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.