Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas A. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2004 m. lapkričio 25 d. 17.10 val. Kaune, Taikos pr. – Basanavičiaus g., vairuodamas automobilį ,,Audi 80” stabdomas tarnybinio automobilio su įsijungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais nestojo, taip pat vairavo automobilį su papildomai užtamsintais be specialaus leidimo stiklais, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 61.1, 62, 273 punktų reikalavimus. A. Z. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 128 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2005 m. sausio 7 d. nutarime konstatuota, kad A. Z. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnyje, už kuriuos jam, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – atimta teisė vairuoti transporto priemones 60 mėnesių. A. Z. šį nutarimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad policijos pareigūnas pažeidė ATPK 259 straipsnio 3 dalies reikalavimą – jam buvo įteikta nepatvirtinta protokolo šaknelė, kurioje nebuvo nurodytas protokolo numeris, nebuvo įrašytas jo paaiškinimas, nebuvo nurodyti prie protokolo pridedami dokumentai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai, prieš tai tyčia išprovokavus tariamą KET pažeidimo situaciją. Policijos pareigūnai įvykio vietoje su juo elgėsi įžūliai ir neteisėtai. Pažymėjo, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teigė, kad nutarimas neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes nutarime atsirado naujas pažeidimas, kurio nebuvo nurodyta protokole (vairavo automobilį sudarydamas avarines situacijas, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams). Taip pat nurodė, kad nutarimą priėmęs pareigūnas nesilaikė ATPK 33 straipsnio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliantas A. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnį (redakcija galiojusi 2004 m. lapkričio 25 d.).

I.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį (dėl draudimo vairuoti transporto priemonę su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina) visų pirma būtina konstatuoti stiklų tamsinimo faktinę aplinkybę.

Asmuo, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nesutiko, kad jo vairuotos transporto priemonės “Audi 80” priekiniai šoniniai stiklai, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, buvo tamsinti, tačiau byloje esantys subjektyvūs faktiniai duomenys lemia priešingą išvadą. Iš pareigūnų I. Trukšino, A. Paužos tarnybinių pranešimų matyti, jog sustabdyto automobilio, kurį kaip vėliau paaiškėjo vairavo A. Z., priekiniai šoniniai stiklai buvo užklijuoti juoda nepermatoma plėvele (administracinės medžiagos lapai Nr. 25 ir 26). Ši faktinė aplinkybė patvirtinta ir teismo posėdžių metu (b.l. 42, 62-63). Užtamsintų stiklų nustatinėjimo aplinkybės nėra detalizuojamos, bet administracinėje byloje fiksuoti tokie duomenys, kaip antai: „visi šoniniai stiklai buvo užklijuoti juoda nepermatoma plėvele“ (administracinės medžiagos lapas Nr. 25), „automobilio stiklai priekiniai ir galiniai buvo užklijuoti nepermatomos juodos spalvos plėvele“ (administracinės medžiagos lapas Nr. 26), „a/m langai buvo tamsinti visi“, „akivaizdžiai matėsi, kad stiklai buvo tamsinti, vizualiai buvo matyti“ (liudytojo A. Paužos parodymai b.l. 42), „pamatėme a/m „Audi“ su tamsintais langais“, „a/m langai buvo tamsinti ir sudarė avarinę situaciją“ (liudytojo I. Trukšino parodymai; b.l. 62-63), „tamsinti stiklai buvo priekiniai“, „ant stiklų buvo klijuota plėvelė“ (liudytojo A. D. parodymai; b.l. 78) neleidžia abejoti, jog teisės pažeidimo fiksavimo metu automobilis „Audi“ buvo su priekiniais tamsintais stiklais. Taigi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl šios faktinės aplinkybės pagrįsta surinktų įrodymų visuma bei nekelia jokių abejonių (ATPK 256-257 str.). Transporto priemonės techninės apžiūros talonas nepaneigia stiklų tamsinimo fakto, nes transporto priemonės apžiūra atlikta 2004 m. gegužės 26 d., o tuo tarpu teisės pažeidimo faktas nustatytas 2004 m. lapkričio 25 d. (b.l. 86).

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 273 punkte pasisakyta: eisme dalyvauti leidžiama tik techniškai tvarkingoms transporto priemonėms, atitinkančioms Susisiekimo ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos nustatytus techninius reikalavimus. Ši nuostata nukreipia į kitus teisės aktus.

Susisiekimo ministro 2003 04 08 įsakymu Nr. 3-241 “Dėl techninių reikalavimų naudojamoms kelių transporto priemonėms” nustatyti techniniai reikalavimai naudojamoms kelių transporto priemonėms, kurių 616 p. (kodas) nurodomi reikalavimai stiklams:

1. turi būti panaudoti konkrečiam modeliui numatyti ir tinkami stiklai.

2. draudžiama tamsinti automobilio priekinį, priekinius šoninius bei priekinių durų stiklus, patenkančius į vairuotojo matomumo lauką į priekį 180 laipsnių kampu.

Išimtis numatyta 2000 m. sausio 5 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 5 kur pasisakyta, kad leidimai tamsinti kelių transporto priemonių stiklus išduodami tik apibrėžtam subjektų ratui ir šie automobiliai eksploatuojami gavus tokį leidimą. A. Z. leidimo naudotis kelių transporto priemone su užtamsintais stiklais neturėjo.

Priekinių šonininių stiklų tamsinimo faktas įvykio dieną įrodytas neginčytinai. Kokiu būdu (plėvele ar kita priemone) priekiniai šoniniai stiklai tamsinti įtakos teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi. Esmė – leidžiama važiuoti transporto priemone panaudojant konkrečiam modeliui numatytus ir tinkamus stiklus, o tamsinti priekinius šoninius stiklus draudžiama, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Užtamsinus transporto priemonės priekinius stiklus bet kokia priemone, kad ir koks būtų šviesos laidumas, nepaisoma ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, numatančios administracinę atsakomybę, kai vairuojama transporto priemonė neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina.

Vėlesni, po 2005 m. lapkričio 25 d., asmens patraukto administracinėn atsakomybėn pateikti įrodymai dėl stiklų šviesos pralaidumo nėra tie duomenys, kurie galėtų būti pagrindu kitokiam teismo sprendimui nei priimtas dėl aptariamo administracinio teisės pažeidimo (b.l. 15).

II.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnyje (redakcija galiojusi 2004 m. lapkričio 25 d., dabar ATPK 130 straipsnio 1 dalis) numatyta administracinė atsakomybė už atsisakymą paklusti uniformuotam policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Transporto priemonės stabdymo būdai įtvirtinti asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn inkriminuojamo straipsnio pastaboje: 1) uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele; 2) mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties; arba 3) per garsiakalbį liepiant sustoti. Stabdant tamsiu paros metu keliami papildomi reikalavimai: turi būti vilkima uniforma su šviesą atspindinčiais elementais. Taip pat patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis dažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Apeliantas stabdytas garsiakalbio pagalba, skiriamaisiais ženklais pažymėta policijos transporto priemone, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius. Teigia negirdėjęs nurodymo sustoti, nors neginčijo matęs įjungtus automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius.

Bet kokiam administraciniam teisės pažeidimui (inter alia ir numatytam ATPK 130 straipsnyje (redakcija galiojusi 2004 m. lapkričio 25 d.), analogiška redakcija ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) būtina nustatyti visus keturis tarp savęs organiškai susijusius elementus: objektą, subjektą, subjektyvinę pusę, objektyvinę pusę. Šiuo atveju aktualiausias subjektyvinės pusės aspektas – asmens psichinis santykis su daroma priešinga teisei veika, t. y. atsakytina į klausimą, ar A. Z. suprato esąs stabdomas policijos pareigūnų.

Surinkta bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl „Audi 80“ vairuotojo pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 straipsnį. Kad pastarasis suvokė esąs stabdomas, tačiau šio reikalavimo nepaisė, akivaizdžiai patvirtina apelianto atlikti manevrai. A. Z. ne kartą stabdo savo vairuojamą transporto priemonę, tačiau nelaukia kol prisistatys pareigūnai ir vėl tęsia judėjimą iki jo transporto priemonė blokuojama pareigūnų automobiliu. Individualizuoto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nepaisymo mechanizmas aiškiai, nuosekliai, detaliai atvaizduotas liudytojo A. Paužos parodymuose: „Įjungėme a/m švyturėlius ir pranešėme, kad vairuotojas sustotų. Lengv. a/m persirikiavo į 1-ją juostą. Mes jau išlipome iš a/m. Tada vairuotojas vėl įjungė kairį posūkį ir pradėjo važiuoti. Taip vairuotojas darė kelis kartus“ (b.l. 42). Šie parodymai iš esmės neprieštarauja ir pačio asmens patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimams, kuriuose pripažįstama mačius švyturėlius ir sustojus keletą kartų. Vadinasi, „Audi 80“ vairuotojas suvokė įjungtų mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlių paskirtį. Tvirtinimas negirdėjus informacijos, skleidžiamos per specialios transporto priemonės garsiakalbį dėl įpareigojimo sustoti, nemotyvuotas. Toks nurodymas, esant įjungtiems specialiems šviesos signalams, duotas keletą kartų, ką patvirtino ne tik pareigūnai, bet ir asmuo visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi A. J. P. (b.l. 40). Neaiškumai dėl pastarojo liudytojo apklausos vietos, tikslaus laiko nėra esminiai. Jis, įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklaustas teismo posėdyje kategoriškai parodė girdėjęs, kad ne vieną kartą automobilio „Audi 80“ vairuotojui per garsiakalbį liepta sustoti, tačiau reikalavimui, iki nebuvo imtasi veiksmingesnių priemonių, nepaklūsta. Tokie „Audi 80“, (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai atitinka administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą ATPK 130 straipsnyje, galiojusiame 2004 m. lapkričio 25 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Z. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.