Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai, gynėjui advokatui Valdui Bivainiui, nukentėjusiajam G. B.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, 3 gr. invalidas, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pažeidė viešąją tvarką.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. B. 2011-09-21, apie 11.30 val., prie maisto prekių parduotuvės, esančios Utenos r., Užpalių sen., Užpalių mstl., J. Basanavičiaus g. 31, tyčia, matant kitiems asmenims, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjęs prie G. B. trenkė vieną sykį ranka, į veido sritį, tuomet sugriebė jam už striukės, pastarajam išsilaisvinus ir atsitraukus, sviedė akmenį į G. B., tačiau nepataikė, tuo nukentėjusiajam G. B. dėl dešinio akies apatinio voko - skruosto srities nubrozdinimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip elgdamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl įrodymų, veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tikslia nepamena, gali būti, kad pareiškime nurodytu laiku, jis sėdėjo prie Užpalių miestelio parduotuvės su D. M.. Pamatęs nukentėjusįjį prie jo priėjo ir sudavė smūgį. Sudavė todėl, kad nukentėjusysis jų buvo kaltinęs dėl savo motinos mirties.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad parodė kad 2011 m. rugsėjo 21 d. apie 11 val. 30 min., jis užėjo į parduotuvę, esančią Užpaliuose. Matė kaltinamąjį sėdintį netoli parduotuvės. Išėjus iš parduotuvės, kaltinamasis u akmeniu rankoje jį puolė ir sudavė smūgį į veidą. Jis su kaltinamuoju susistumdė. Kai išsiskyrė, kaltinamasis kelis kartus į jį metė akmenį.

Liudytojas D. M. davė tokius pačius parodymus kaip ir nukentėjusysis tik patikslino, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ranka į veidą. Rankoje akmens nebuvo. Liudytoja R. T. parodė, kad 2011-09-21, jai dirbant parduotuvėje, užėjo nukentėjusysis, kuris paprašė iškviesti policiją. Buvo pamušta jo akis.

Iš 2011-09-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2011-09-21 atvykus į Utenos r., Užpaliai, J. Basanavičiaus g. 31, parduotuvės kiemą, matyti, kad kiemo danga yra žvyras, kiemo aikštelės dydis 10x20 m. Apžiūrint kiemo aikštelę, pėdsakų susijusių su nusikalstama veika nerasta. Kiemo aikštelės dešinėje pusėje yra parduotuvės pastatas ir viduryje pastato įėjimas į parduotuvę. Prie parduotuvės durų guli akmuo, apie 15 cm. skersmens, taip pat prie pastato mėtosi plytų nuolaužos baltos spalvos, prie laiptų guli nesutrupėjusi plyta, taip pat baltos spalvos (b.l. 5).

Iš specialisto išvados Nr. G 302/ 11 (08) matyti, kad G. B. padarytas sužalojimas: dešinės akies apatinio voko - skruosto srities nubrozdinimas. Padarytas sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo ( b.l. 11).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, jie nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, kuris sumušė nukentėjusįjį. Jų nurodytas panaudoto fizinio smurto aplinkybes patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada. Kaltinamasis šias aplinkybes pripažino. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis šalia parduotuvės, t.y. viešoje vietoje, akivaizdžiai kitų pašalinių asmenų akivaizdoje sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tai įrodo, kad kaltinamasis veikė iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, tiesiogine tyčia, administracine tvarka nebaustas, (b.l. 32), nuo 1983 m. įtrauktas į dispanserinę įskaitą (b.l. 33), 2011-09-28 specialisto išvadoje Nr. 99U-122 nurodyta, kad teismo psichiatrinės ekspertizės A. B. skirti nereikia (b.l. 35), neteistas (b.l. 31), pagal gyvenamąją vietą A. B. charakterizuojamas neigiamai– pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad dėl A. B. elgesio, motina B. J. keletą kartų kreipėsi į Užpalių seniūnijos socialinę darbuotoją sakydama, kad jis būdamas neblaivus yra agresyvus, veja ją ir brolį iš namų, grasina. Ne kartą jam sutramdyti buvo iškviesta policija. Jau kuris laikas motina ir brolis net negali gyventi namuose, gyvena pas gimines (b.l. 36), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir daro išvadą, kad jam skirtina arešto bausmė didesnė nei numatytas bausmės vidurkis ( BK 55 str. ).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti šešiasdešimt parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.