Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1037-1058/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-02-21
Bylos Nr.
e1-1037-1058/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03326-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
B. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1037-1058/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03326-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. D., 2022 m. sausio 27 d., apie 20 val., Vilniuje, Vilkpėdės ir Šlaito g. sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,11 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamoji B. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. sausio 27 d., arčiau vakaro ji namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo degtinę, viena išgėrė vieną butelį degtinės, 0,5 litrų talpos. Tiksliai negali pasakyti kelintą valandą, tačiau būdama neblaivi sėdo už savo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo. Ketino vykti į Vilniaus oro uostą, kadangi buvo atskridęs jos sūnus. Jis jai sakė, kad ji nevažiuotų, tačiau ji buvo išgėrusi, taip pat buvo pavartojusi vaistų, galimai tai ją paveikė, dėl to nusprendė sėsti už vairo. Ji viena nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo link oro uosto, buvo tamsu, miesto taip pat nelabai pažįsta, todėl negali pasakyti tiksliai kur, galimai įtarime nurodytoje vietoje, ji važiuodama galu atsitrenkė į kitą automobilį, tamsios spalvos, automobilio markės pasakyti negali. Tada vyras, vairavęs tą automobilį iškvietė policijos pareigūnus ir jiems atvažiavus, jai buvo nustatytas girtumas, galimai toks, koks nurodytas įtarime. Labai gailisi, kad vairavo išgėrusi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 46-49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad 2022 m. sausio 27 d., apie 20 val. jis savo automobiliu „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), link Naugarduko gatvės. Privažiavęs iki sankryžos prie Vilkpėdės ligoninės, pastebėjo, kad nuo sankryžos link jo atbuline eiga atvažiuoja „Toyota Prius“, pilkos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatęs, kad automobilis važiuoja link jo, jis sustojo keletas metrų nuo tos mašinos ir pasignalizavo. Jam pasignalizavus, automobilis „Toyota“ sustojo, tačiau netrukus vėl pajudėjo atbuline eiga ir galu atsitrenkė į jo automobilio priekį. Tada jis išlipo pasižiūrėti, abu automobiliai buvo apgadinti. Automobilio „Toyota“ vairuotoja neišlipo, todėl jis pats priėjo prie jos automobilio, ji buvo atsidariusi langą. Priėjęs pastebėjo, kad vairuotoja kalba nerišliai, iš jos elgsenos matėsi, kad ji apsvaigusi, todėl iškvietė policiją. Moteris buvo išlipusi iš automobilio, jis dar mašinas atitraukė nuo pravažiavimo, su moterimi kalbėjo, ji aiškino, kad turi važiuoti pasiimti sūnaus iš oro uosto, tačiau ji buvo stipriai apsvaigusi, pati to neneigė, sakė jai, kad tokios būklės tikrai jos nepaleis. Sulaukus policijos, vairuotojai buvo nustatytas girtumas, o eismo įvykis įformintas. Jis parašė paaiškinimą, kurį perdavė pareigūnams. Moteris važiavo viena, vairavimo faktą matė. Moters duomenų nežino, pokalbio metu ji sakė tik savo vardą – B. Po to, kai įvykis buvo įformintas, jis išvažiavo (b. l. 16-19). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir liudytojo rašytiniame paaiškinime (b. l. 12).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant su vyriausiąja patrule E. Č. apie 20.57 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Vilkpėdės ir Šlaito g. sankryžoje, Vilkpėdės autobusų žiede, pranešėjas sulaikė neblaivią vairuotoją, kuri automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu juos pasitiko automobilio „Lexus IS250“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. P., kuris paaiškino, kad šiandien (2022 m. sausio 27 d.), apie 20 val. vairavo automobilį „Lexus IS250“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) link Naugarduko g., įvažiavus į Vilkpėdės autobusų žiedą, jam iš priekio stovėjo automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo judėti atbuline eiga tiesiai į jo (A. P.) automobilį. Jis jiems (pareigūnams) nurodė, kad naudojo garsinį signalą, tačiau automobilio „Toyota Prius“ vairuotoja į tai nereagavo ir atsitrenkė į jo vairuojamą „Lexus“ automobilį. A. P. išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie „Toyota“ automobilio pastebėjo, kad minėto automobilio vairuotoja yra akivaizdžiai neblaivi, dėl ko jis nusprendė iškviesti policiją. Jiems (pareigūnams) priėjus prie automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos B. D., pastaroji nieko tiksliai paaiškinti negalėjo. Bendraujant su B. D., nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Paklausus B. D. prieš kiek laiko ji paskutinį kartą vartojo alkoholį, ji nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 6 val. Alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0758, patikrino B. D. girtumą. Pirmu putimu jai nustatytas 3,11 promilių girtumas, antru putimu – 3,53 promilių girtumas. B. D. įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto 2 PK dėl tolimesnių tyrimo veiksmų ir ji su savo sūnumi E. D. iškeliavo namo. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Eismo įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų ir liudytojų nėra. Filmuota BODY1815 (b. l. 11).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2022 m. sausio 27 d., apie 20.52 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, jog Vilniuje, Vilkpėdės žiede, pranešėjas sulaikė neblaivią vairuotoją, kuri automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Laukia, prašo paskubėti (b. l. 7).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2022 m. sausio 27 d., 21.10 val. B. D. buvo nustatytas 3,11 promilių neblaivumas, o 21.27 val. nustatytas – 3,53 promilių neblaivumas (b. l. 21). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 22).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad B. D. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. B. D. 2022 m. sausio 27 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 21.10 val. buvo nustatytas 3,11 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 21.27 val. nustatytas 3,53 promilių girtumas. B. D. neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 20).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja yra B. D. (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Toyota Prius“ (2008 m.) kaina Lietuvoje yra 3 260 EUR (su PVM) (b. l. 32).

B. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-3314-2022 dėl to, kad ji 2022 m. sausio 27 d., apie 20.52 val., Vilkpėdės g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į iš paskos sustojusį automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino (b. l. 35).

Dėl veiksmų kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamoji B. D. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jos kaltę taip pat įrodo liudytojo A. P. parodymai ir rašytinis paaiškinimas, tarnybinis pranešimas, alkotesterio parodymai ir jo patikros sertifikatas, neblaivumo nustatymo aktas. Šiais įrodymais nustatyta, kad B. D. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 3,11 promilių), todėl kaltinamosios B. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

Kaltinamoji B. D. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Prašė leisti sumokėti baudą per 12 mėnesių (b. l. 66-69, 70-71).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojai nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokdama, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojusi didelį kiekį stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad B. D. prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – B. D. anksčiau neteista (b. l. 59), bausta administracine tvarka, visi baustumai yra už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 60-61), Sodra duomenimis šiuo metu niekur nedirba (b. l. 64), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 54 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, B. D. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajai, įvertinus skiriamos baudos dydį ir tai, kad kaltinamoji šiuo metu niekur nedirba, gali būti nustatytas 12 mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajai išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio, todėl B. D. pati savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

B. D. nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji vairavo automobilį būdama neblaivi, jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojusi didelį kiekį stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo darbo dieną, vakaro metu, jai mažai pažįstamu maršrutu, gatvėse, kur yra pakankamai intensyvus eismas, be to, važiavo gana didelį atstumą, vairuodama pavojingai manevravo ir sukėlė eismo įvykį, nors anksčiau nėra teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviai, tačiau bausta už kitų KET pažeidimų padarymą, taigi nelaikytina pavyzdinga vairuotoja, kita vertus, prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant B. D. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2022 m. sausio 31 d.

Dėl turto konfiskavimo.

Automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo B. D., priklauso kaltinamajai. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. B. D. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojusi didelį kiekį stipraus alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo automobilį būdama sunkaus girtumo būklės, važiavo darbo dieną, vakaro metu jai mažai pažįstamu maršrutu, gatvėmis, kur yra pakankamai intensyvus eismas, kas, įvertinus jos būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Vairuodama kaltinamoji pavojingai manevravo ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkesnių padarinių, kurias galėjo sukelti jos vairavimas esant neblaiviai. Pareigūnų buvo sustabdyta kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivią vairuotoją, atvykę pareigūnai nustatė jai neblaivumo požymius, dėl ko buvo nuspręsta patikrinti girtumą, atitinkamai kaltinamosios būklė buvo visiškai netinkama vairuoti. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad B. D. nėra pavyzdinga vairuotoja, ji yra ne kartą bausta už KET pažeidimų padarymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34), taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kiti klausimai.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 50-52) – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 50-52) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (2 700 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. D. paskirti 36 MGL (1 800 EUR) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti B. D. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti B. D. baudžiamojo poveikio priemonę – jai priklausančio turto – automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

B. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

B. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti B. D., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“ AB (buvęs AB „DNB bankas“), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“ AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB bankas“ ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė