- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- N2-3186-777/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos, L. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant R. G., dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorei J. P., trečiojo asmens Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovėms: L. M. ir M. M., trečiajam asmeniui L. S., išvadą teikiančios institucijos atstovei Z. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės, ginant nepilnamečio L. G. interesus, ieškinį atsakovei V. S., tretieji asmenys: Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai, L. S., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama neterminuotai apriboti V. S. motinos valdžią į sūnų L. G.; teismo išlaidas priteisti iš atsakovės valstybei.
Nurodė, kad atsakovė, gyvendama nesusituokusi su D. G., susilaukė sūnaus L. G.. 2009-01-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AD1-155 atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Įrašymo į šią apskaitą pagrindas - nepakankama vaiko priežiūra. 2010-07-13 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AD1-1271 nepilnamečiui L. G. nustatyta laikinoji globa, globėjais paskirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai.
2010-11-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas terminuotai – vieneriems metams apribojo motinos V. S. valdžią ir neterminuotai tėvo D. G. valdžią į sūnų L. G., nustatė nuolatinę globą, globėjais paskyrė Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus, taip pat iš V. S. ir D. G. priteisė sūnaus išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Ir po šio sprendimo motinos požiūris į sūnaus auklėjimą, priežiūrą ir išlaikymą nepakito, ji vaiką globos namuose lankė ypač retai ir nereguliariai, su juo bendravo nepakankamai, taip pat nerodė jokių pastangų susigrąžinti vaiko. Nepilnametis L. G. gyvena Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Prokuratūros surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią į sūnų L. G., nes ji dėl nenoro ir abejingumo ir toliau nevykdo motinos pareigų. Tarp jos ir vaiko tarpusavio ryšys itin silpnas. Per metus laiko atsakovė nepadarė išvadų dėl vaiko susigrąžinimo, nors ne kartą buvo skatinta palaikyti ryšį su sūnumi ir jį lankyti. Nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad atsakovės įstatyme (LR CK 3.155 str.) numatytų pareigų nevykdymas savo sūnui tęsiasi beveik 3 metus, tai yra nuo tada, kai atsakovės šeima 2009-01-29 buvo įrašyta į rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir 2010-07-13 nepilnamečiui L. G. nustatyta laikinoji globa. Atsakovei teismo sprendimu terminuotai – vieneriems metams buvo apribota motinos valdžia, tačiau po šio teismo sprendimo atsakovės gyvenimo būdas, požiūris į šeimą ir vaiko auginimą nepakito, ji nesiekė ir nerodė jokių pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą, sūnų globos namuose lankė epizodiškai, nesidomėjo sūnaus auklėjimo ir ugdymo rezultatais, nerodė jokio noro bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų administracija, kurie nuolatos ir sistemingai skatino atsakovę stiprinti ryšį ir bendravimą su sūnumi. Atsakovė niekada tinkamai nevykdė, šiuo metu nevykdo ir ateityje neketina vykdyti įstatyme numatytų pareigų savo sūnui. Šis atsakovės pareigų nevykdymas daro ypatingą žalą nepilnamečio L. G. psichinei ir emocinei raidai.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad atsakovė nepadarė išvadų po laikino motinos valdžios apribojimo, nekreipia dėmesio į skatinimus ir toliau sūnaus nelanko ir juo nesirūpina, nesiekia L. G. susigrąžinti į šeimą. Mano, kad atsakovė piktybiškai vengia atlikti motinos pareigas, todėl tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią į sūnaus L. G. atžvilgiu.
Atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, į posėdį atsakovė neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad situacija šeimoje po laikino motinos valdžios apribojimo nepakito, atsakovės požiūris į vaiką nepasikeitė, situacija tik prastėjo. Retas motinos lankymas padarė vaikui neigiamą poveikį, vaikas tapo dirglus, nestabilus, toks mamos elgesys daro vaikui žalą. Vaiko nepriežiūra negali tęstis neribotą laiką, todėl prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovės ieškinį palaikė. Nurodė, kad motina nesidomi ir nesirūpina vaiku. Tarp atsakovės ir jos sūnaus nėra jokio emocinio ryšio. Nemato galimybių, kad atsakovė pasikeis, nes buvo bandyta, stengtasi padėti atsakovei, tačiau šios pastangos jokių rezultatų nedavė.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo L. S. ieškinį palaikė. Nurodė, kad myli ir lanko savo anūką. Vaikas nuo pirmų dienų auginamas jos ir jos mamos. Atsakovė visiškai yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. Vaikas jokio ryšio su atsakove neturi, jos neatsimena, apie ją nekalba.
Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo, padėtis iš esmės nepagerėjo. Pradžioje atsakovė lyg ir siekė susigrąžinti sūnų. Ji pateikė prašymą išleisti L. G. viešėti jos namuose. Globėjui nepritarus, toks leidimas nebuvo išduotas. Atsakovė užeidavo į Vaiko teisių apsaugos skyrių, konsultuodavosi, pasakodavo apie pasimatymus su sūnumi. Tačiau tai truko neilgai. Vėliau ji net kviečiama nebeatvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių, globėjo teigimu, nelankė sūnaus globos įstaigoje. Padarė išvadą, kad atsakovė piktybiškai nevykdo savo pareigos auklėti vaiką, nesirūpina jo sveikata, ugdymu ir nėra duomenų, įrodančių, kad padėtis iš esmės gali pasikeisti, todėl palaiko ieškinį ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė rašytinę išvadą, prašė ieškinį tenkint. Nurodė, kad tas faktas, jog teisme nėra atsakovės, yra pagrindinis įrodymas, kad ji yra visiškai nusišalinusi, jos vaikas nebedomina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 str. 2 d.). Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 1 ir 2 d.).
Byloje nustatyta, jog nepilnametis L. G., gim. 2008-06-12, yra V. S. ir D. G. sūnus (b.l.34). 2009-01-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AD1-155 atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeinių, auginančių vaikus, apskaitą. Įrašymo į šią apskaitą pagrindas - nepakankama vaiko priežiūra (b.l.32). 2010-07-13 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AD1-1271 nepilnamečiui L. G. nustatyta laikinoji globa, globėjais paskirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai (b.l.33). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-17 sprendimu terminuotai – vieneriems metams apribojo motinos V. S. valdžią ir neterminuotai tėvo D. G. valdžią į sūnų L. G., nustatė nuolatinę globą, globėjais paskyrė Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus, taip pat iš V. S. ir D. G. priteisė sūnaus išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l.36-39).
Iš byloje esančios atsakovę charakterizuojančios medžiagos, iš Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad atsakovė vengia atlikti savo, kaip motinos pareigą rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje, su sūnumi atsakovė mažai bendrauja, atsakovė materialiai sūnaus neišlaiko, nesudaro sąlygų vaikui normaliai augti ir vystytis kaip pilnavertei asmenybei, atsakovė neturi pastovaus darbo ir pastovių pajamų, neturi pastovaus savo gyvenamojo ploto. Tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į bylos nagrinėjimą, rodo visišką jos abejingumą sprendžiamam klausimui dėl jos motinos valdžios apribojimo, o tuo pačiu ir sutikimą, kad jos motinos valdžia būtų apribota.
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialinė ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų pilnai materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, esant tėvų kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.
Atsižvelgiant į tai, kad ir po 2010-07-13 teismo sprendimo, kuriuo terminuotai buvo apribota atsakovės motinos valdžia į sūnų, atsakovės elgesys nepasikeitė, ji ir toliau nebendrauja su sūnumi, juo nesirūpina, yra pagrindas daryti išvadą, kad padėtis ateityje nepasikeis. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas - neterminuotai apribotina atsakovės motinos valdžia į nepilnametį sūnų (CK 3.180, 3.183 str.).
Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nuolatinė globa nepilnamečiui L. G. buvo nustatyta, globėja paskirta ir išlaikymas priteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-13 sprendimu, manant, kad priimti sprendimai minėtais klausimais atitinka nepilnamečio vaiko interesus, pakartotinai šie klausimai nesvarstytini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).
Ieškinį tenkinant visiškai iš atsakovės valstybei priteistina 100 Lt žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl neterminuotą motinos valdžios apribojimą) ir 4,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, iš viso 104,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 83 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti V. S., a.k(duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį sūnų L. G., a.k(duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės V. S. valstybei 104,50 Lt (vieną šimtą keturis litus 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.