Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

civilinio ieškovo - BUAB ,,Elkonga“ bankroto administratoriaus UAB ,,Finresta“ atstovei D. K.,

vertėjoms L. Jasnauskienei, Z. Sakalauskienei;

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamą ją bylą, kurioje:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini).,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. rugsėjo 29d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir vieninteliu akcininku, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė negali įvykdyti prievolių (įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai) dėl jo nesąžiningų veiksmų, tyčia 2009-09-29 sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo- pardavimo sutartį su nedirbančiu ir (duomenys neskelbtini) išsilavinimą turinčiu asmeniu- L. S., pagal kurią pastarajai 0ž 1 litą pardavė veiklos nevykdančios įsiskolinusios bendrovės akcijas ir tokiu būdu, apgaule išvengė 58 066,21 Lt turtinės prievolės (48 184, 17 Lt valstybės, savivaldybių ir valstybės pinigų fondams, bei 9882, 04Lt valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui), t. y. kaip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Teisminio nagrinėjimo metu prokurorė rašytinio prašymo perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti ir kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nepateikė.

Baigiamosiose kalbose kaltinamojo gynėjas paprašė grąžinti bylą prokurorui kaltinimui patikslinti, nurodydamas, kad jis yra nekonkretus, nesuprantamas ir neatitinka BPK 219 str. 3 bei 4 p. reikalavimų, nes:

1) kaltinime suformuluoti ir nurodyti kaip nusikalstami M. B. veiksmai neatitinka jokios nusikalstamos veikos, numatytos BK, sudėties;

2) kaltinamajame akte nėra išdėstyti jokie tokį kaltinimą pagrindžiantys duomenys. Todėl susidarė situacija, kad kaltinamajam nebeaišku, kam jis kaltinamas padaręs žalą ir dėl ko turi gintis.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimamas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas. Jame aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką (BPK 23 str.). Teismui turi būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999-02-05 nutarimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 53 14 punkte yra nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. numatytų reikalavimų, kai jį surašant, be kita ko, pažeisti BPK 219 str. 1 d. 3 p. nustatyti reikalavimai, t. y. „nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (tai veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.“ (Teismų praktika, Nr. 23, l. 353).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra jo teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be teisės žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

Asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir pagrindiniai duomenys kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 str.). Atsižvelgiant į tai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui ir jų pagrindimui, tiek teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą yra atkreipęs dėmesį ir Europos Žmogaus teisių teismas (Teismų praktika Nr.24, 274-275 psl.).

Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje M. B. kaltinamas sukčiavęs ir tuo išvengęs didelės vertės turtinės prievolės.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo.

Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad tarp L. S. ir M. B. 2009-09-29 buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo- pardavimo sutartis. Kaltinime šis sandoris M. B. atžvilgiu yra įvardijamas kaip tyčinis nusikalstamas veiksmas, kurio pagrindu jis išvengė didelės turtinės prievolės. Taip pat kaltinime nurodoma, kad M. B. apgaule išvengė turtinės prievolės valstybės, savivaldybių ir valstybės pinigų fondams bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tačiau kuo pasireiškė turtinė žala L. S. – kaltinime iš viso neįvardinta, nors pastaroji ir pripažinta šiame procese nukentėjusiąja. Taip pat kaltinime teigiama, kad dėl M. B. nesąžiningų veiksmų, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tapo negalinčia įvykdyti prievolių (įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai), kas galimai turi kitos nusikalstamos veikos požymių (BK 209 str. - nusikalstamas bankrotas). Byloje nėra duomenų, kad buvo sprendžiamas sandorio nesąžiningumo (ar fiktyvumo) klausimas civilinio proceso tvarka ar kad nukentėjusioji šalis dėl objektyvių priežasčių negali savo pažeistų teisių apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis ar toks gynimas yra labai apsunkintas.

Teismas pripažįsta, kad kaltinimas turi trūkumų ir neatitinka įstatymo reikalavimų, nes suformuluotas taip, jog nurodant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nėra aišku, kokiais konkrečiai veiksmais ir kam konkrečiai nusikalstama veika buvo padaryta žala. Be to, kaltinamajame akte nėra nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas toks kaltinimas (BPK 219 str.).

Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai dėl būtinumo tikslinti M. B. pareikštą kaltinimą ir galimai keisti jį iš esmės skirtingu. Šie kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme, nes esant netiksliam kaltinimui nėra aiškios jo ribos, o tai trukdo teismui realizuoti BPK 1 str. numatytą baudžiamojo proceso paskirtį ir varžo kaltinamojo teisę į gynybą.

Kadangi be kaltinamojo akto pakeitimo negalima užtikrinti kaltinamojo teisės į gynybą ir priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio,-todėl įrodymų tyrimas teisme atnaujintinas (BPK 300 str. 1 d. ), o byla perduotina prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti (BPK 254 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Teisminį tyrimą byloje atnaujinti.

Perduoti baudžiamąją bylą prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti iki 2014 m. rugsėjo 1 d.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Leipuvienė

Teisėja Laima Leipuvienė