Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal B. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-09-30 nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ( R. M. T. medienos vagystė) ir nuteistas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 270 str. 3 d. ( žalos augmenijai padarymas R. M. T. miške) ir nuteistas 35 parų arešto bausme;

pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. ( A. L. medienos vagystė) ir nuteistas 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 270 str. 3 d. ( žalos augmenijai padarymas A. L. miške) ir nuteistas 40 parų arešto bausme;

pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. (A. ir B. L. medienos vagystė) ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pripažintas kaltu padarę baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 270 str. 3 d. ( žalos augmenijai padarymas A. ir B. L. miške) ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės už baudžiamuosius nusižengimus subendrintos apėmimo būdu su bausmėmis skirtomis už nusikaltimus kiekviename epizode atskirai, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, po to šias bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį ir B. K. skirta 1 (vienerių) metų 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie 2001-04-30 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu B. K. paskirtos ir likusios neatliktos 3 metų 4 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir B. K. skirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

R. M. T. 6294,91 Lt (šešis tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt keturi litus 91 cnt) turtinės žalos atlyginimo; A. L. 3390,98 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt litų 98 ct ) turtinės žalos atlyginimo; A. L. 2801,09 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtai vienas litas 9 ct ) turtinės žalos atlyginimo; B. L. 2801,09 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtas vienas litas 9 ct ) turtinės žalos atlyginimo; LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui 2571,45 Lt (du tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt vienas litas 45 ct ) turtinės žalos atlyginimo. Priteista iš B. K. 45 Lt (keturiasdešimt penkis litus) proceso išlaidų valstybei.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. nuteistas už tai, kad kartu su V. B. 2007 m lapkričio-gruodžio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. M. T. privačioje miško valdoje, kadastrinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kv. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai, be leidimo pažeisdami LR Miškų įstatymo 9 str. 6 d., LR Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p., LR Aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymo Nr. D1-386 3 p., LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., nupjaudami ir išveždami 24 vnt. žalių pušies medžių, kurių tūris 28,93 ktm., 3 vnt. žalių eglės medžių, kurių tūris 2,34 ktm., viso 27 vnt. medžių, kurių bendras tūris 31,27 ktm., pagrobė svetimą turtą, tuo padarydami R. M.-T. 6294,91 žalą bei nedidelę 687,94 Lt žalą augmenijai.

Be to, B. K. kartu su V. B. 2007 m lapkričio-gruodžio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), A. L. privačioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kv. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai, be leidimo pažeisdami LR Miškų įstatymo 9 str. 6 d., LR Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p., LR Aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymo Nr. D1-386 3 p., LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., nupjaudami ir išveždami 18 vnt. žalių pušies medžių, kurių tūris 17,04 ktm., pagrobė svetimą turtą, tuo padarydami A. L. 3391 Lt žalą, bei nedidelę 374,88 Lt žalą augmenijai.

Be to, B. K. kartu su V. B. 2007 m. gruodžio – 2008 m. vasario mėn., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), B. L. ir A. L. privačioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kv. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai, be leidimo pažeisdami LR Miškų įstatymo 9 str. 6 d., LR Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p., LR Aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymo Nr. D1-386 3 p., LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., nupjaudami ir išveždami 28 vnt. žalių pušies medžių, kurių tūris 22,74 ktm., 11 vnt. žalių juodalksnio medžių, kurių tūris 4,53 ktm., 6 vnt. žalių beržo medžių, kurių tūris 3,90 ktm., viso 45 vnt. medžius, kurių bendras tūris 31,17 ktm., pagrobė svetimą turtą, tuo padarydami B. L. 2801,09 Lt ir A. L. 2801,09 Lt žalą, bei nedidelę 1508,63 Lt žalą augmenijai.

Apeliantas skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-09-30 nuosprendį ir vadovaudamasis LR BPK 312 str. 6 d., 326 str. 2 d. 2 p., prašo nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti iš BK 178 str. 1 d. dėl vagystės R. M.-T. bei A. L. miškų, bei iš BK 270 str. 3 d. visuose epizoduose, švelninti paskirtą bausmę ar švelninti jo padėtį BK 62 str. 2 d. 3 p., 75 str. pagrindais.

Teismo posėdyje advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmos instancijos teismas, pripažindamas B. K. kaltu pagal BK 178 str. 1d. dėl R M. T. ir A. L. miško ((duomenys neskelbtini) kaime) medienos vagysčių byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai. Kad B. K. padarė šią veiką, įrodyta visuma byloje surinktų įrodymų, išdėstytų nuosprendyje.

V. B. parodė, kad susitarę su B. K. išpjovė kaltinime nurodytus svetimus medžius iš R. M.-T. bei A. L. miškų, esančio netoli V. B. tėvo miško. Tuo metu jie nežinojo, kam konkrečiai priklausė pjaunamas miškas, tačiau, kad miškas svetimas, V. B. ir B. K. žinojo. Teismas V. B. parodymais rėmėsi pagrįstai. Jo parodymai dėl B. K. dalyvavimo šiuose nusikaltimuose yra nuoseklūs. Iš ikiteisminio tyrimo apklausų protokolų matyti, kad iš esmės tas pačias aplinkybes V. B. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu: iš 2008-05-22 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad V. B. dėl R. M. T. ir A. L. miškų medienos vagystės paaiškino, kad 2007 m. lapkričio gruodžio mėnesiais jis su B. K. susitarė, kad pjaus mišką (duomenys neskelbtini) kaime ir medieną parduos. Jis žinojo, kad prie jo tėvo B. B. miško (duomenys neskelbtini) kaime yra miškų, matė, kad tuose miškuose yra virtuolių, matė, kad miškas netvarkomas, todėl sugalvojo tuos medžius išpjauti. Kieno tas miškas buvo, tuo metu jis nežinojo. Vieną dieną su B. K. pjovė R. M. T. miške, kitą dieną A. L. miške. Dirbti padėjo G. L.. B. K. telefonu susitarė, kad medieną nupirks (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tuo metu už medieną nesumokėjo, su B. K. pinigus būtų pasidalinę pusiau. B. K. žinojo, kad medieną pjovė svetimame, ne jo tėvo miške. Po to B. K. pasiūlė dar medžius išpjauti (duomenys neskelbtini) miške, minėjo, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini) ir, kad jie į mišką neatvažiuoja. (duomenys neskelbtini) sumokėjo apie 4000 Lt, pinigus su B. K. pasidalino pusiau, o (duomenys neskelbtini) ir R. K. nupirkdavo alaus, cigarečių (T.2., b.l. 133-134).

Pirminėje apklausoje V. B. nurodė kitą versiją – kad medžius pjovė tik savame miške, svetimame miške medžių nepjovė, tačiau šie paaiškinimai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, o, kaip seka iš vėlesnių parodymų, pastarieji V. B. paaiškinimai buvo sąlygoti jo pasirinkto gynybos būdo. Nesivadovauti vėlesniais V. B. nuosekliais parodymais nėra pagrindo, nenustatyta motyvo V. B. apkalbėti B. K..

Byloje nėra jokių duomenų, jog B. K. būtų savininko ar jo įgalioto asmens samdytas kirsti R. M.-T. bei A. L. mišką. Bylos duomenys patvirtina apeliacinio skundo teiginius, kad netoli R. M.-T. ir A. L. miško buvo V. B. tėvo B. B. miškas, kas matyti ir iš V. B. parodymų, bei, jog buvo išduotas leidimas šiam miškui kirsti. Tačiau V. B. ir B. K. susitarimas, kad (duomenys neskelbtini) miške nupjautą medieną abu parduos, gautus už medieną pinigus dalinsis pusiau, kaip ir pasidalino, ką pripažino ir B. K., rodo jog B. K. pjauti medžių R. M.-T. bei A. L. sklypuose, kaip, neva, B. B. miške nebuvo V. B. samdomas. Pastaroji aplinkybė atitinka V. B. parodymus, jog abu tarėsi ir bendrininkavo grobiant svetimą turtą.

Visuma šių aplinkybių rodo, jog B. K. teiginiai, jog nežinojo ir neįtarė, jog pjovė svetimus medžius ir juos vogė, yra nepagrįsti ir atmestini.

Atmestini B. K. teiginiai, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 270 str. 3d., kad nepažeidė LR aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymo Nr. D1-386 3 punkto ir nepažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str.

BK 270 str. 3d. numato atsakomybę, jeigu dėl to buvo padaryta nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai.

Nuosprendžiu nustatyta, jog B. K. ir V. B. bendrininkų grupėje be leidimo iškirto R. M. T. privačioje miško valdoje 24 žalius pušies medžius, 3 žalius eglės medžius, iš viso 27 medžius, tuo padarydami nedidelę - 687,94 Lt žalą augmenijai, A. L. privačioje miško valdoje 18 žalių pušies medžių, tuo padarydami nedidelę 374,88 Lt žalą augmenijai, B. L. ir A. L. privačioje miško valdoje 28 žalius pušies medžius, 11 žalius juodalksnio medžius, 6 žalius beržo medžius, iš viso 45 medžius, tuo padarydami nedidelę 1508,63 Lt žalą augmenijai.

Šių medžių iškirtimo be leidimo faktai įrodyti byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais bei apeliaciniame skunde nėra ginčijami.

Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta pagrindinė aplinkos apsaugos reguliavimo sferos nuostata, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Šios nuostatos įgyvendinamos, jas detalizuojant kitais norminiais aktais. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 2 p. nustato, kad „miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kad padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų“, šio straipsnio 6 p. nustato, kad "draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas“. Šio įstatymo 22 str. numato, kad „fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka“. Privačių miško tvarkymo ir naudojimo nuostatų reikalavimų III sk. 20 p., nustatyta, kad „leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams“. Tvarka dėl leidimų išdavimo, kuria privaloma vadovautis kertant mišką, nustatyta LR aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-386 patvirtintoje Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkoje. Šio norminio akto 3 punkte nurodyta, kad teisė kirsti mišką įgyjama, gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos bei išvardinti atvejai, kada leidimai neprivalomi. Leidimai neprivalomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarime Nr. 799 numatytais atvejais: be leidimo galima atlikti šviesinimo ir valymo kirtimus iki 20 metų amžiaus jaunuolynuose; rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos; rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertamos tik vėjalaužos; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų amžiaus III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš visos savo miško valdos.

Šioje byloje aplinkybių, kai leidimas kirsti mišką pagal norminių aktų reikalavimus nereikalingas, nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Todėl B. K., kirsdamas mišką be leidimo, pažeidė minėtas teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles.

Kad šiais veiksmais padaryta žala augmenijai, patvirtina Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros pažymos, jog dėl neteisto medžių iškirtimo R. M. T. privačioje miško valdoje padaryta 687,94 Lt žala augmenijai, A. L. privačioje miško valdoje - 374,88 Lt žala augmenijai, B. L. ir A. L. privačioje miško valdoje 1508,63 Lt žala augmenijai ( t.1, b.l. 27, 117, T.2, b.l. 16-17).

Kadangi B. K. be leidimo iškirsdamas mišką pažeidė nuosprendyje nurodytas teisės aktų nustatytas minėtas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles ir tuo padarė nedidelę žalą augmenijai, jo veika atitinka BK 270 str. 3d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą, už ką jis nuteistas pagrįstai.

Apeliaciniu skundu prašoma B. K. švelninti paskirtą bausmę ar švelninti jo padėtį BK 62 str. 2 d. 3 p., 75 str. pagrindais.

Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 p., teismas gali tuomet, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis.

Nuteistojo B. K. atžvilgiu atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs nustatyta tik epizoduose dėl L. miško medienos vagystės ir žalos padarymo augalijai, žala nukentėjusiesiems nebuvo atlyginta. Dėl kitų epizodų B. K. kaltu neprisipažino, žalos nukentėjusiesiems neatlygino. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad B. K. vaidmuo nebuvo antraeilis: jis ieškojo vogtos medienos pirkėjo, pasiūlė vogti L. miško medieną, dalyvavo vykdant vagystes visuose šiuose miškuose. Todėl taikyti B. K. BK 62 straipsnio 2 d. 3 p. nėra teisinio pagrindo. Be to, už B. K. padarytus nusikaltimus sankcijose yra alternatyviai numatytos ir švelnesnės bausmės rūšys, tačiau teismas jų netaikė ir kelis kartus teistam B. K. pagrįstai ir motyvuotai paskyrė pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimo, pagal BK 270 str. 3 d. – arešto bausmes, numatytas sankcijose.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymas nedraudžia atidėti bausmės vykdymą ir teistam asmeniui. Tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas praeityje teistas septynis kartus, teistumui neišnykus vėl padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Tai rodo, jog jis nepadarė reikiamų išvadų ir nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, apeliantas nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kuri bendrinama su bausmėmis pagal naują nuosprendį. Todėl teismas realią laisvės atėmimo bausmę jam skyrė pagrįstai dar ir todėl, jog subendrintos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas šiuo atveju nebūtų galimas.

B. K. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas savo dydžiu yra švelnesnės už sankcijos vidurkį ar lygios vidurkiui, o subendrintos taikant švelnesnę bausmių bendrinimo taisyklę – dalinį bausmių sudėjimą. Be to, teismas B. K. neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtosios bausmės dalies, pridėjo tik mažesnę jos dalį pagal naują nuosprendį. Labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.

Pagrindų nuosprendį naikinti ar skundo ribose jį keisti nenustatyta. Todėl skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo B. K. apeliacinį skundą atmesti.