- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-258/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- Ž. B.
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1249-264/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Visdaila“ ieškinį atsakovui Ž. B. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Visdaila“ ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo Ž. B. 78 002, 34 Lt skolos, 5 proc. įstatymines metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas Ž. B., nuo 2007 m. kovo 27 d. iki 2008 m. sausio 31 d., būdamas UAB „Visdaila“ direktoriumi, atsakingu už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė jokiais juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais dalies gautų pajamų bendrai 78 002, 34 Lt sumai, be apskaitos panaudodamas pinigines lėšas ir taip apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, padarydamas įmonei žalą. Už aukščiau nurodytus pažeidimus atsakovas 2009 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-448/2009 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino - priteisė iš atsakovo Ž. B. 78 002,34 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui BUAB „Visdaila“ bei valstybei 1 170 Lt žyminį mokestį ir 6,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Ž. B. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad preliminarus sprendimas priimtas vadovaujantis 2009 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-448/2009, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 220 str. l d., 222 str. 1 d. Už padarytas veikas atsakovas yra nuteistas. Byloje nustatyta, kad atsakovo išmokėjo darbo užmokestį darbuotojams, pirko statybines medžiagas remontui, bet nepateikė prekių įsigijimą patvirtinančių PVM sąskaitų-faktūrų. Tai rodo, kad atsakovas įmonei yra neskolingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo Ž. B. 78 002,34 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat valstybei 1170 Lt žyminio mokesčio ir 6,6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė valstybei iš atsakovo Ž. B. 28, 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas iš byloje esančios medžiagos ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 06-1-05023-08 nustatė, kad atsakovas Ž. B., nuo 2007 m. kovo 27 d. iki 2008 m. sausio 31 d., būdamas UAB „Visdaila“ direktoriumi, atsakingu už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais dalies gautų pajamų bendrai 78 002,34 Lt sumai, be apskaitos panaudodamas pinigines lėšas ir taip apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, padarydamas ieškovui UAB „Visdaila“ žalą. Atsakovas neįnešė į įmonės kasą gautų grynų pinigų bendrai 78 002,34 litų sumai ir neišrašė jiems kasos pajamų orderių, dėl ko gautos pajamos nebuvo įvertintos įmonės tvarkomame ūkinių operacijų registravimo žurnale (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d.,12 str. 1, 4 d. ir 16 str. 1 d.): iš K. P. už buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontą 2007 m. kovo 27 d. gautų 3 000 Lt, 2007 m. balandžio 5 d. - 2 000 Lt, 2007 m. lapkričio 13 d. - 7 000 Lt, 2007 m. lapkričio 21 d. - 4000 Lt, 2007 m. gruodžio 10 d. - 2 002 Lt (b. l. 12-13; 19-22); iš UAB „Innovation Computer Group“ už statybos darbus pagal 2007 m. balandžio 13 d. kasos pajamų orderio kvitą VIS Nr. 042 gautų 50 000 Lt (b. l. 11); iš A. A. už I. A., pagal 2007 m. liepos 2 d. statybos rangos sutartį Nr. I.A-07.07-01 už buto, (duomenys neskelbtini) remontą 2007 m. liepos 4 d. gautų 7134,34 Lt, 2007 m. gruodžio 29 d. – 2 866 Lt (b. l. 15-16; 19-22).
Už aukščiau nurodytus pažeidimus atsakovas 2009 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-448/2009, buvo pripažintas kaltu (BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d.). Prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga (2008 m. lapkričio 28 d. ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada, kasos pajamų orderio kvitas bei sąskaitų apyvartos, 2007 m. liepos 2 d. statybos rangos sutartis, lėšų apyvartos banko sąskaitose, liudytojų paaiškinimai ir kt.) patvirtina, jog atsakovas, būdamas darbiniuose santykiuose su ieškovu, gavo ieškovui BUAB „Visdaila“ priklausančius 78 002,34 litus, juos naudojo savo nuožiūra neapskaitydamas įmonės buhalterinėje apskaitoje, todėl savo nusikalstamais veiksmais padarė ieškovui turtinę žalą, už kurią pilnai atsakingas (DK 255 str. 2 p., CK 6. 246 - 6.249 str. , 6. 251 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. galutinį sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
Atsiliepimas
1. Atsakovas Ž. B. prieštaravimuse dėl preliminaraus sprendimo buvo nurodęs, kad už padarytas veikas jis buvo pripažintas kaltu (BK 222 str. 1 d., 220 str. ld.) ir jau yra nuteistas. Baudžiamuoju įsakymu patvirtinta, kad jis išmokėjo darbo užmokestį, pirko statybines medžiagas, bet nepateikė prekių įsigijimą patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų ir liko įmonei neskolingas. Todėl jis neprivalo antrą kartą mokėti reikalaujamos sumos. Už atliktus darbus, gavęs pinigus, išmokėjo darbo užmokesčius. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė pažeisdamas CPK 185 straipsnį, kuris numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
2. 2010 m. lapkričio 30 d. galutinį teismo sprendimą teismas priėmė nedalyvaujant atsakovui Ž. B. ir jo atstovei. Atsakovas buvo parašęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes ieškovas sutiko bylos nagrinėjimą baigti taikos sutartimi. Iki to laiko buvo aptartos ir taikos sutarties sudarymo sąlygos, bet kadangi atsakovas dirba ir gyvena užsienyje ir dėl darbo negalėjo iš užsienio atvykti, pašė bylos nagrinėjimą atidėti sausio mėnesiui. Atsakovo neatvykimo priežastis buvo pripažinta nesvarbia ir byla išnagrinėta atsakovui ir jo atstovei nedalyvaujant, o tai lėmė ir neteisingo sprendimo priėmimą, nes atsakovas negalėjo įrodyti aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.).
Kauno apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, patvirtintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr.51 “Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” (Teismų praktikos Nr.22, A2-22, psl. 174-220).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas grindžiamas dviem esminiais argumentais, t.y. kad atsakovas jau nuteistas (Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-448/2009), baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas neapskaitė ne tik dalies pajamų bet ir dalies išlaidų, todėl neturėtų antrą kartą mokėti tų pačių sumų bei antruoju argumentu, kad teismas bylą išnagrinėjo, nesudaręs galimybės atsakovui dalyvauti nagrinėjime.
Byloje nustatyta, kad Ž. B. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. 1-138-448/2009) pripažintas kaltu Pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4290 Lt bauda, taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1690 Lt bauda. Bausmes subendrinus jam paskirta 4940 Lt bauda. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo.
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-448/2009 nustatyta, kad atsakovas Ž. B. laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. 27 d. iki 2008 m. sausio mėn. 31 d., būdamas UAB „Visdaila” direktoriumi, įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė jokiais juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais dalies gautų pajamų bendrai 78 002,34 litų sumai ir išlaidų bendrai 148 618,76 litų sumai. Atsakovo teigimu, taip buvo įrodyta, jog neapskaitytas įmonės pajamas panaudojo įmonei ir todėl jai neskolingas. Teisėjų kolegija tokį argumentą atmeta ir nekartodama pirmosios instancijos motyvų dėl atsakovo atsakomybės teisinio ir faktinio pagrindo, šiems motyvams iš esmės pritardama, papildomai pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamas atsakovo atsakomybės dėl žalos įmonei (ieškovui) padarymo neapskaitant pajamų klausimas. Tai, kad minėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta daugiau neapskaitytų išlaidų nei pajamų, savaime nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo įmonei (ieškovui) pajamų neapskaitymu padarytos žalos. Ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas ieškovo vadovu, neapskaite ne tik dalies pajamų, bet ir dalies išlaidų, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog neapskaitytos pajamos buvo panaudotos atsakovo vadovaujamos įmonės reikmėms.
Atsakovas taip pat teigia, kad už įmonės pajamų bei išlaidų tinkamą neapskaitymą jau yra nubaustas ir neturėtų atsakyti antrą kartą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje baudžiamojoje byloje buvo išspręstas atsakovo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje klausimas ir, pripažinus atsakovą kaltu, jam paskirta bausmė – bauda. Žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas.
Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, esant atsakovo prašymui atidėti bylos nagrinėjimą dėl negalėjimo atvykti iš užsienio bei dėl aplinkybės, kad atsakovas sutiko baigti bylą taikos sutartimi, išnagrinėdamas bylą iš esmės, nesudarė atsakovui galimybės įrodyti aplinkybes, kuriomis pastarasis grindė savo atsikirtimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 str. 1 d.) reikalauja, kad teismas imtųsi priemonių užkirsti kelią procesui vilkinti, siektų, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šis principas ir bylos šalis įpareigoja sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.).
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusi CPK 246 straipsnio 2 dalis numatė teismo teisę atidėti bylos nagrinėjimą atsakovo ar jos atstovo prašymu, jeigu iki teismo posėdžio pradžios pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagal bylos duomenis bylos šalys, taigi ir atsakovas, turintis atstovą – advokatą, neatvyko į 2010 m. kovo 8 d. teismo posėdį, todėl, atsižvelgus į tai, kad teismas turi klausimų šalims, posėdis buvo atidėtas. Į sekantį posėdį, vykusį 2010 m. liepos 8 d., šalys taip pat neatvyko, todėl teismas, kadangi buvo reikalingi šalių paaiškinimai, pripažino šalių dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir bylos nagrinėjimą atidėjo į 2010 m. rugsėjo 28 d., tačiau atsakovas ir į šį posėdį neatvyko (dalyvavo atsakovo atstovė-advokatė). Šiame posėdyje paaiškėjus, kad šalys derasi dėl taikos sutarties ir tam, kad suderinti jos sąlygas, reikalinga dar 10 dienų (2010 m. rugsėjo 28 d. posėdžio protokolas b.l. 67), bylos nagrinėjimas atidėtas į 2010 m. lapkričio 16 d. 2010 m. lapkričio 23 d. teisme gautas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą 2011 m. sausio mėnesiui, kadangi yra užsienyje ir paskirtą posėdžio dieną atvykti negali, tačiau nori dalyvauti bylos nagrinėjime. Atsakovo atstovė dėl tos pačios priežasties taip pat prašė bylos nagrinėjimą atidėti. 2010 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje ieškovas informavo teismą, kad dėl taikos sutarties nesusitarta (teismo posėdžio protokolas b.l. 74). Šiame posėdyje byla išnagrinėta neatsižvelgus į tai, kad nedalyvauja nei atsakovas nei jo atstovė-advokatė.
Esant tokiai bylos eigai, negalima pripažinti, jog atsakovas būtų vykdęs pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.). Atvirkščiai, matyti, kad atsakovas nedėjo visų pastangų, kad bylą būtų galima išnagrinėti. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje buvo galimybė sudaryti taikos sutartį ir teismas buvo informuotas apie tai, jog šalys derasi dėl taikos sutarties. Pažymėtina, kad teismas atidėjo bylos nagrinėjimą tokiam terminui, kurio paprašė dalyvaujantis ieškovo atstovas deryboms dėl taikos sutarties užbaigti, tačiau kitame posėdyje teismas buvo informuotas, kad dėl taikos sutarties sutarti nepavyko. Be to, net ir bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme neužkerta kelio bylos šalims pabaigti ginčą taikiai. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.), tačiau teismui net praėjus daugiau kaip metams po bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šalys nepateikė tvirtinti taikos sutarties.
Pagal bylos duomenis atsakovas už apeliacinį skundą buvo įpareigotas sumokėti ir sumokėjo 1170 Lt žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nuo žyminio mokesčio atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasaciniu skundus. Todėl šioje byloje atsakovas neturėjo teisinės pareigos už apeliacinį skundą mokėti žyminį mokestį ir dėl šios priežasties jo sumokėtas 1170 Lt dydžio žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 2A-517/2011).
Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovui Ž. B. jo prašymu grąžinti (a.k. (duomenys neskelbtini) 1170 Lt (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt litų žyminio mokesčio), 2011 m. sausio 13 d. Lietuvos pašte, Alytuje, sumokėto už apeliacinį skundą.