- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-672-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04113-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- M. Š., J. Š., R. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. Š., J. Š., R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d.sprendimo civilinėje byloje pagal R. P. įstatyminio atstovo E. P. ieškinį atsakovams M. Š., J. Š. ir R. Z. dėl nepilnamečių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. P. įstatyminis atstovas E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų M. Š. ir R. Z. lygiomis dalimis 550 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos (b.l. 1-3). Nurodė, kad 2008-12-09 atsakovų J. Š. ir M. Š. sūnus T. Š. kartu su atsakovės R. Z. sūnumi E. Č. pastūmė R. P.. R. P. krito veidu į betonines grindis dėl ko jam nuskilo 1-o viršutinio kairės pusės 1/3 danties vainikas. Danties gydymui išleido 550 Lt, tačiau gydymas tęsiamas iki šiol. R. P. patyrė ir neturtinę žalą. Po įvykio vaikas tapo labiau pažeidžiamas, įgijo nesaugumo jausmą, tapo nedrąsus, neryžtingas, prarado pasitikėjimą savimi. 2009-03-14 atliktoje psichologinio tyrimo išvadoje buvo nurodyta, kad R. P. būdinga stipri vidinė įtampa, baimingumas, padidėjęs nerimas, nesaugumo jausmas, kuris susijęs su išorinės aplinkos kaip grėsmės suvokimu ir išgyvenimu.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime nurodė, kad su pateiktu ieškiniu iš dalies sutinka ir atlyginti turtinę žalą neprieštaravo, tačiau nesutiko su neturtinės žalos atlyginimu. Jų manymu, ieškovo sūnus pats nederamai elgėsi, nes tampė B. L. už kapišono ( b.l. 28-30). 2009-08-25 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovai pakeitė savo poziciją nurodydami, kad nesutinka su ieškiniu ir prašė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu – Vilniaus miesto Antakalnio vidurine mokykla (b.l. 48, 52,53).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, ieškovui nesutikus, kad atsakovai būti pakeisti Vilniaus miesto Antakalnio vidurine mokykla, 2009-09-18 nutartimi ją įtraukė į bylos nagrinėjimą (b.l. 82).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei R. Z. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo atsakovei J. Š. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad iš turimų byloje duomenų negalima nustatyti tikrojo konflikto iniciatoriaus ir įvertinus bylos medžiagą, negalima daryti išvados, kad 2008-12-09 įvykęs konfliktas yra atsakovų R. Z., J. Š., M. Š. netinkamo auklėjimo padarinys, nėra pagrindo jų civilinei atsakomybei dėl nepilnamečių vaikų mokymo įstaigoje padarytos žalos atlyginimo atsirasti (CK 6.275 str. 2 d., LR Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 p., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 str. 2 d.). Tokiu atveju, pagal teismų formuojamą praktiką turi atsakyti Vilniaus miesto Antakalnio vidurinė mokykla (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis Nr. 2A-224/2009). Tuo remiantis ieškinys atmestinas (CPK 178 str.). Nustačius, kad už padarytą žalą turi atsakyti mokymo įstaiga, teismas nesprendžia reikalavimo dėl neturtinės žalos dydžio (CK 6.250 str. 2 d.). Nurodė, jog įvertinant tai, kad advokatė V. N. nerengė procesinių dokumentų, bylos medžiaga nėra gausi ir sudėtinga, byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisės klausimai, todėl advokato darbo ir laiko sąnaudos negalėjo būti didelės, bei atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovų įstatyminių atstovų nuolat besikeičiančios pozicijos, tai pripažįstant ieškinį iš dalies, tai siekiant sudaryti taikos sutartį ar neatvykstant į teismo posėdį, užsitęsė bylos nagrinėjimas dėl ko ieškovo įstatyminis atstovas patyrė išlaidų, laikytina, kad pagrįstos ir protingos priteistinos T. Š. įstatyminei atstovei J. Š. ir E. Č. įstatyminei atstovei R. Z. atstovavimo išlaidos yra po 100 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovėms R. Z. ir J. Š. po 900 Lt išlaidų už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme; priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 93, 98 str. Kriterijų, kuriuos nustatė teismas atstovavimo išlaidų sumažinimui nenustato nei atitinkamos CPK normos, nei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Teismas priteisė neprotingai mažas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai bylinėjimosi nevilkino, atsisakymas sudaryti taikos sutartį negali būti prilyginamas bylos vilkinimui. Advokatė V. N. su atsakovais atstovavimo sutartį sudarė 2009-11-15. Skirtingai nei nurodo teismas advokatė rengė byloje procesinį dokumentą dėl teisėjos nušalinimo, raštu pateikė baigiamąją kalbą. Advokatė taip pat dalyvavo teismo posėdžiuose: 2009-12-14 (b.l. 99), kuris vyko nuo 14.20 val. iki 14.35 val.; 2010-03-04 posėdis buvo atidėtas dėl teisėjos nedarbingumo; 2010-06-07 (b.l. 138-144) teismo posėdyje, kuris vyko nuo 13 val. iki 15.05 val.; 2010-06-16 teismo posėdyje, kuris vyko nuo 16 val. iki 17.30 val. Byloje buvo sprendžiami sudėtingi teisės bei fakto klausimai.
Atsiliepimas
Ieškovas E. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, iš atsakovų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atstovai vilkino bylos nagrinėjimą, nesutiko ginčo išspręsti taikiai. Atkreipia dėmesį, kad už teisines paslaugas atsakovai sumokėjo advokatei 2009-10-27, t.y. dar prieš sudarant atstovavimo sutartį. Advokatė V. N. į bylą įstojo jau prasidėjus procesui, nerengė jokių esminių procesinių dokumentų, o rašytinė baigiamoji kalba priskirtina prie atstovavimo, bet ne prie dokumentų rengimo, išlaidų. Pabrėžia, kad pagrindas sumažinti priteistinas atstovavimo išlaidas gali būti ir kitos svarbios aplinkybės, nenurodytos teisės aktuose, todėl teismas pagrįstai sumažino prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Atsakovai ginčija pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodo, kad teismas priteisė nepagrįstai mažas bylinėjimosi išlaidas, klaidingai taikė CPK ir LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) normas.
CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 p. numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Būtina pabrėžti, jog Rekomendacijose nustatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžiai jokiais būdais neriboja teismo diskrecijos nuspręsti, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos konkrečioje byloje. Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį kiekvienu atveju lemia bei riboja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priteisė neprotingai mažas išlaidas. Atsakovų prašoma priteisti 1 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8 p. numatytų maksimalių sumų priteistinų už advokato teisines paslaugas, t.y. advokatė atsakovams bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teisme atstovavo viso 4 val., advokatė taip pat rengė procesinius dokumentus, susijusius su teisėjos nušalinimu, už minėtas advokatės paslaugas pagal Rekomendacijų 8.16 p. ir 8.18 p. maksimaliai gali būti priteista 1 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą iki 200 Lt remdamasis bylos paprastumu bei tariamais atsakovų veiksmais, vilkinusiais bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog remiantis bylos medžiaga negalima teigti, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė būtent dėl atsakovų tyčinių veiksmų, kadangi atsisakymas sudaryti taikos sutartį ar pozicijos keitimas šioje byloje negali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, būtina įvertinti aplinkybę, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamiems atsakovams, kadangi neproporcingai sumažinus atsakovų prašomas priteisti advokato atstovavimo teisme išlaidas būtų sudaromos prielaidos iškreipti bylos šalių interesų pusiausvyrą atsakovams papildomai nepagrįstai užkraunant ne tik bereikalingą bylinėjimąsi, bet dar ir didžiąją dalį proceso išlaidų.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (CPK 185 str.) konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Remiantis tuo pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas nustatant, jog iš R. P. įstatyminio atstovo E. P. atsakovams priteistina 1 800 Lt advokato bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovai taip pat prašo priteisti 835 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog apeliacinės instancijos teisme buvo sprendžiami tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai, sudėtingi teisiniai klausimai nebuvo nagrinėjami, mano, jog šiuo atveju prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl atsakovų prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma turėtų būti mažintina iki 200 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą iš dalies pakeisti:
Priteistą iš R. P. įstatyminio atstovo E. P. E. Č. įstatyminei atstovei R. Z. bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 100 Lt iki 900 Lt.
Priteistą iš R. P. įstatyminio atstovo E. P. T. Š. įstatyminei atstovei J. Š. bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 100 Lt iki 900 Lt.
Kitą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. P. įstatyminio atstovo E. P. E. Č. įstatyminei atstovei R. Z. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš R. P. įstatyminio atstovo E. P. T. Š. įstatyminei atstovei J. Š. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.