Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) skundžia apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti bei priimti naują nutarimą. Institucija mano, kad V. B. veika turi būti kvalifikuota pagal LR ATPK 130² str. , nes veikos aplinkybės visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktika dėl veikų kvalifikavimo pagal LR ATPK 130² str. Būtent: 2013-05-29 Kauno apylinkės teismo nutarimu V. B. buvo pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. l d., teisė vairuoti transporto priemones jam atimta nuo 2013-05-29 iki 2014-07-28, paskirta nuobauda yra galiojanti (ATPK 36 str.), o 2013-06-12 01.15val. Kaune, (duomenys neskelbtini), V. B. pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,92 promilių girtumo laipsnis), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. Kadangi pažeidimo fiksavimo metu V. B., jau buvo baustas ir turėjo galiojančią nuobaudą, pagal 2013-05-29 Kauno apylinkės teismo nutarimo LR ATPK 126 str. l d., todėl Institucija mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka LR ATPK 130² str. kvalifikaciją.

Atsiliepimas į apeliacinį negautas.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl to, kad V. B. 2013-06-12 1 val. 15 min. prie (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilį vairavo neblaivus, jam nustatytas 0,92 promilių girtumas, nėra.

Institucija ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą V. B. padarytos veikos kvalifikaciją. Institucija prašo V. B. veiką perkvalifikuoti į LR ATPK 130² str., nes mano, kad ji atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus požymius. Patikrinus byloje esančius duomenis sutiktina su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuotina, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino teisės nuostatas dėl V. B. veikos kvalifikacijos.

LR ATPK 302¹¹ straipsnis numato, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Todėl teismas sprendžia Institucijos skundą neperžengdamas skundo ribų.

LR ATPK 130² str. numato atsakomybę už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Dėl veikos kvalifikacijos pagal LR ATPK 130² straipsnį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ši norma įtvirtina, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog analizuojamo pažeidimo sudėtis nustatyta tik 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu 2008 m. sausio 1 d., bei į LR ATPK 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, darytina išvada, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti: pirma, pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; antra, toks pažeidimas patenka į LR ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (LR ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); trečia, už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs LR ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; ketvirta, naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (2009 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-7275/2009).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad V. B. 2013-05-29 Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 1 d. 1200 Lt. bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėn. Specialiosios teisės atėmimo vykdymo terminas, bylos duomenimis, tęsis iki 2014-07-28 (b. l. 11). Nutarimas įsiteisėjęs ir nuobauda yra galiojanti, t.y. LR ATPK 36 str. numatytas terminas nesuėjęs. LR ATPK 126 str. 1 d. įeina į LR ATPK 130² str. minimų pažeidimų sąrašą. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad V. B. 2013-06-12 1 val. 15 min. prie T. Masiulio g. 16, Kaune, automobilį vairavo neblaivus, jam nustatytas 0,92 promilių girtumas (b. l. 3). Dėl nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. B. veikoje yra visi būtini LR ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, nors pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas netinkamas administracinę atsakomybę už V. B. veiką numatantis įstatymo straipsnis, tačiau teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nepagrįstai V. B. veiką iš LR ATPK 126 str. 1 d. perkvalifikavo į LR ATPK 129 str., nors turėjo perkvalifikuoti į LR ATPK 130² str.

LR ATPK 284 straipsnio, reglamentuojančio aplinkybes, išaiškintinas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Ši teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas konkretus atvejis yra individualus. Teismas kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t. y., ar gali būti pašalinti taikant LR ATPK 284 str. 2 d., ar tik institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą.( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutartis byloje Nr. N-575-6893/2010)

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas gali bylą išnagrinėti iš esmės, negrąžindamas bylos medžiagos Institucijai, nes Institucijos surinktoje ir pirmosios instancijos teismui kartu su administracinio teisės pažeidimo protokolu perduotoje bylos medžiagoje yra pažyma apie V. B. padarytus KET pažeidimus ir jam paskirtas nuobaudas (b. l. 11). Taip pat protokolas surašytas dėl KET 14 p. pažeidimo, už kurį numatyta atsakomybė ir pagal LR ATPK 130² str. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, turi nepažeisti staigmenų procese negalimumo principo bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, todėl apie veikos perkvalifikavimo galimybę sunkesnę veiką nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-248/2012).

Taip pat pažymėtina, kad išanalizavus byloje esančią medžiagą nustatyta, kad V. B. 2013-06-12 padarė administracinį teisės pažeidimą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam buvo atimta, ši aplinkybė apylinkės teismui nagrinėjant bylą buvo žinoma ir net paminėta 2013-06-26 nutarime. Taikant V. B. administracinę atsakomybę už 2013-06-12 padarytą pažeidimą, apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į tai ir spręsti klausimą dėl LR ATPK 130² str., numatančio atsakomybę už pakartotinį vairavimą neblaiviems asmenims neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, galimo taikymo.

LR ATPK 130² str. sankcijoje numatyta, kad už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims skiriamas administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Atsižvelgti į tai, kad V. B. numatytas administracinio arešto paskyrimas, t.y. nuobauda, kuria yra apribojama asmens laisvė, asmeniui turi būti garantuojamos teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 bei 6 straipsniuose, o būtent asmeniškai ar per savo atstovą dalyvauti teismo posėdyje, žinoti kada ir kur bylą, susijusią su laisvės apribojimu, nagrinėja teismas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad galimybė asmeniui asmeniškai ar per atstovą dalyvauti teisme, sprendžiant jo laisvės apribojimo klausimą, yra viena fundamentalių garantijų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1986 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Sanchez – Reisse prieš Šveicariją, Nr. 51). Todėl nagrinėjant bylą ir svarstant klausimą, kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriamas areštas, teisme byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, o pažeidėjui yra būtina pranešti nagrinėjimo datą ir vietą teismo šaukimu, kuris turi būti įteiktas pagal bendras šaukimų įteikimo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio mėn. 25 d. nutartis byloje Nr. N-575-7100/2010).

Esant tokioms aplinkybėms, kad nagrinėjant bylą turi būti sprendžiamas klausimas susijęs su asmens laisvės apribojimu, o išnagrinėjus Institucijos skundą dėl 2013-06-26 nutarimo apygardos teisme iš esmės, būtų pašalinta papildoma procesinė galimybė apskųsti priimtą procesinį sprendimą aukštesniajam teismui, todėl siekiant užtikrinti pilną ir visapusišką procesinių teisių realizavimą, byla iš esmės pirma instancija grąžintina nagrinėti apylinkės teismui dar ir dėl šios priežasties.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į ankščiau nurodytas aplinkybes apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarimą panaikinti ir V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.