Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021-06-14 VMI sprendimą Nr. (23.31-08) 322-28583; įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Kauno AVMI), vadovaudamasi LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 17 str. 1 d. 22 p., neapmokestinamosiomis pajamomis pripažino 153 000 Lt pareiškėjo A. M. akcijų pardavimo pajamas už 6 parduotas akcijas, kurios buvo įsigytos iki 1999-01-01. Kita dalis 3 672 000 Lt akcijų pardavimo pajamų gauta už parduotas 144 akcijas, kurios buvo įsigytos po 1999-01-01 pagal GPMĮ 17 str. 23 p. pripažintos mokėtojo apmokestinamosiomis pajamomis bei, vadovaujantis GPMĮ 19 str. nuostatomis, įvertinus akcijų įsigijimui patirtas išlaidas (44 124,54 Lt) apskaičiuotos apmokestinamosios pajamos 3 627 875,46 Lt (3825000-153000-44124,54).

Kauno AVMI 2012-05-21 sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-124 iš dalies patvirtino patikrinimo aktą (papildomai įvertino pareiškėjo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, nuo apsiskaičiuoto GPM, neapmokestinamąsias pajamas ir metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį) ir patvirtino 269 297 Lt mokėtiną į biudžetą GPM sumą, patvirtino 124 038 Lt GPM delspinigius ir paskyrė 26 930 Lt GPM baudą.

VMI prie LR finansų ministerijos 2012-07-20 sprendimu Nr. 68-135 pavedė Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės 2013-01-28 sprendimu Nr. S-1 1 (7-164/2012) panaikino VMI sprendimą Nr. 68-135 ir perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo. VMI, vykdydama MGK sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Kauno AVMI 2012- 05-21 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3 124 ir 2013-03-19 sprendimu Nr. 68-49 jį patvirtino bei atleido pareiškėją nuo 124 038 Lt GPM delspinigių ir neatleido nuo 26 930 Lt GPM baudos.

MGK 2014-01-10 sprendimu Nr. S-1 1 (7-84/2013) patvirtino 2013-03-19 VMI sprendimą Nr. 68¬49. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-10-20 sprendimu padarė išvadą, kad VMI ir MGK priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2015-12-17 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-10-20 sprendimą. Įvertinus išdėstytą, pareiškėjui buvo patvirtinta sumokėti į biudžetą 77 993,80 Eur (269 297 Lt) GPM suma, iš kurios 462,38 Eur buvo įskaityti iš pareiškėjo turėtos GPM permokos pagal pateiktas metines pajamų deklaracijas už 2013-2016 metus bei 904,42 Eur buvo išieškota pagal VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų).

Kauno AVMI 2017 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (7.46-4.7.2) K10-67 nusprendė atleisti pareiškėją nuo 41 652,48 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių mokėjimo. Pareiškėjui nustatyta 76 627, 00 Eur GPM, 7 799,47 Eur GPM baudos nepriemokos. 2021-05-10 pareiškėjas kreipėsi į Kauno AVMI su prašymu pripažinti 84 426, 47 Eur (76 627 Eur GPM; 7 799, 47 Eur GPM bauda) mokestinę nepriemoką beviltiška. 2021-06-14 VMI viršininko sprendimu Nr. (23.31-08) 322-28583 nepripažino pareiškėjo mokestinės nepriemokos beviltiška.

Pareiškėjo manymu, VMI neatsižvelgė į prašyme dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška nurodytas aplinkybes bei nepagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą.

Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo ir apskaitos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004-05-12 įsakymu Nr. VA-92 3 p. nurodyta, jog beviltiška pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kuri atitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalyje išdėstytus pagrindus. Remiantis LR Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ), 113 straipsnio 1 dalimi, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus) (MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punktas); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką (MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas); netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama; šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis (MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

2021-05-28 VMI nepriemokų administravimo departamento nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus išvadoje dėl pareiškėjo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška nurodoma, jog pareiškėjo nuosavybės teise turimas turtas neatitinka mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo ir apskaitos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004-05-12 įsakymu Nr. VA-92 11.2 p. nustatytų reikalavimų, t.y., asmuo gali turėti ne daugiau kaip vieną būstą, kurio normatyvas yra 60 kv. m. būsto naudingo ploto. VĮ Registrų centro duomenimis, Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso tik šios gyvenamosios paskirties būsto dalys:1/2 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodoma, kad nors pareiškėjui nustatytas 75 proc. darbingumo lygis (asmuo iš dalies darbingas), nors jo mėnesinės pajamos neviršija 80 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio, nors turi 1 žemės sklypą, tačiau turi daugiau turto, nei nurodyta Taisyklių 11.2 p., t. y., mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška, jei asmuo turi ne daugiau kaip vieną būstą ir ne daugiau kaip vieną žemės sklypą, todėl vadovaujantis MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. bei Taisyklių 12 p. siūlo netenkinti pareiškėjo prašymo ir nepripažinti 80 172,19 Eur mokestinės nepriemokos beviltiška. Mokesčių administratoriaus pateiktoje Išvadoje nurodoma, kad mokestinė nepriemoka negali būti pripažinta beviltiška vien dėl to, jog pareiškėjas turi daugiau nei vieną būstą. Pareiškėjas gyvena jam priklausančioje 1/2 dalyje gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas yra vienintelė jo gyvenamoji vieta. Pareiškėjui priklausančioje 1/2 dalyje buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jo nepilnametės dukros: D. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir F. M. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Atkreipia dėmesį, kad toks formalus mokesčių administratoriaus vertinimas akivaizdžiai neatitinka MAĮ įtvirtinto apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principo - turinio viršenybės prieš formą principo. MAĮ 10 straipsnyje yra įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas mokesčių teisiniuose santykiuose, t. y. įstatymų leidėjo numatyta, kad viršenybė teikiama mokesčių teisinių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Nurodo, kad santykiuose su mokesčių administratoriumi mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti, kad būtų taikomas turinio viršenybės pieš formą principas. Atitinkamai mokesčių administratorius savo veikloje neturėtų paneigti asmenų mokesčių įstatymuose numatytų teisių ar pripažinti atitinkamas prievoles vien remdamasis formalia šių asmenų veiklos išraiška, kai jam yra žinomos (pateikiamos) aplinkybės, rodančios kitokį mokestinio santykio turinį. Mokesčių administratoriaus pareiga savo veikloje remtis aptariamu principu yra imperatyvi, todėl, matydamas visas įstatymų numatytas prielaidas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą, jis savo iniciatyva turėtų atsižvelgti į tikrąjį mokesčio mokėtojo veiklos turinį, net jei tai reikštų, kad dėl to į valstybės, savivaldybių biudžetus ar kitus piniginius fondus bus surinkta mažiau pajamų. Iš pareiškėjo 2021-05-10 prašymo dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška ir kartu su juo pateiktų dokumentų yra akivaizdu, kad jis atitinka visas MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus pagrindus tam, jog jo turima mokestinė nepriemoka būtų pripažinta beviltiška: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą). Pareiškėjo 2021-05-10 prašyme dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška 11 p. nurodyta, jog jis yra 62 metų amžiaus, jam nustatytas bazinis 75 proc. darbingumo lygis, yra bedarbis, gaunama bedarbio pašalpa yra vienintelės pareiškėjo pajamos. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi tik formaliu Taisyklių reglamentavimu, neatsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme pateiktų aplinkybių visumą, netaikė turinio viršenybės prieš formą principo ir neatsižvelgė į pareiškėjo atitiktį MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. nurodytiems pagrindams.

Atsakovė VMI prie FM su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad mokestinės nepriemokos pripažinimą beviltiška reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnis bei Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos ir neišieškotos baudos už administracinį nusižengimą ar jos dalies pripažinimo beviltiškomis, jų revizavimo ir apskaitos taisyklės (toliau — Taisyklės), patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92 (2017 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. VA-17 redakcija). Beviltiška pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kuri atitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalyje išdėstytus pagrindus: sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Tačiau vien tik asmens priklausymas aukščiau išvardintoms socialinės padėties asmenų grupėms negali būti pagrindu pripažinti jo mokestinę nepriemoką beviltiška. Būtina įvertinti ir tokio asmens ekonominę padėtį, tai yra surinkti duomenis apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas bei turimą turtą ir nustatyti, ar asmuo (jo šeima) turi pajamų (ar turto), iš kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galėtų būti išieškota mokestinė nepriemoka.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2021 m. birželio 14 d. pareiškėjo skola (ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną) biudžetui buvo 80 345,19 Eur, iš jų: 73 873,80 Eur Gyventojų pajamų mokestis (toliau — GPM), 6 298,39 Eur GPM bauda, 173,00 Eur pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Mokestinė nepriemoka yra susidariusi pagal Kauno AVMI 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-124 patvirtintą patikrinimo aktą.

A. M. 2021 m. gegužės 10 d. VMI prie FM pateikė prašymą pripažinti 84 426,47 Eur mokestinę nepriemoką beviltiška dėl sunkios ekonominės (socialinės) padėties. Pareiškėjas prašyme dėl skolos pripažinimo beviltiška pateikė: Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. įsakymo (dėl išlaikymo priteisimo) kopiją; pažymas apie pareiškėjo sveikatos būklę; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio 2020 m. spalio 14 d. išduotą pažymą Nr. STS-3867 apie Pareiškėjui nustatytą 70 proc. darbingumo lygį nuo 2020 m. spalio 13 d.

VMI prie FM įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus bei turimą informaciją nustatė, kad Gyventojų registro duomenimis pareiškėjas yra išsituokęs (ištuokos data (duomenys neskelbtini) bei turi dvi nepilnametes dukras gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo nepilnametėms dukroms Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. teismo įsakymu priteistas išlaikymas kiekvienai po 321,00 Eur kas mėnesį iki pilnametystės, ir kiekvienai po 11 556,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis A. M. nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. dirbo UAB „Kodesa“, juridinio asmens kodas 304701756. Pareiškėjo pateiktoje Gyventojų pajamų deklaracijoje už 2020 metus nurodyta, kad gaunamos pajamos susijusios su darbo santykiais sudarė 2 574,23 Eur, t. y. 214,52 Eur per mėnesį. Trečiųjų šaltinių VMI prie FM pateiktais duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos sudarė 2 715,73 Eur, vidutiniškai per mėnesį po 226,31 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Pareiškėjo nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas, t. y.: ½ buto adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos 2021 m. sausio 1 d. vertė 36 750 Eur, šiam objektui taikomi 2 antstolių areštai; 1/43 požeminės automobilių saugyklos adresu: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos 2021 m. sausio 1 d. vertė 1 709 Eur, šiam objektui taikomas 1 antstolio areštas; 283/1260 žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos 2021 m. sausio 1 d. vertė 8 378 Eur. Šiam objektui taikomas 1 antstolio areštas; 1/4 gyvenamojo namo su statiniais, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos 2021 m. sausio 1 d. vertė 38 051 Eur, šiam objektui taikomas 1 antstolio areštas; ½ buto adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos 2021 m. sausio 1 d. vertė 80 000 Eur, šiam objektui taikoma VMI prie FM hipoteka (antrinė) ir 2 antstolių areštai. VĮ Regitra duomenimis pareiškėjas turi 1 lengvąjį automobilį PUCH G230, kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, ½ dalies automobilio taikomas antstolio areštas. Kadangi šis automobilis įgytas iki santuokos nutraukimo, realizuoti jo nėra galimybės. Pagal VMI prie FM 2018 m. liepos 31 d. priimtą sprendimą Nr. (23.31-08) 467-126867 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdo antstolė R. P.. Iki 2021 m. gegužės 19 d. antstolė iš pareiškėjo VMI prie FM naudai išieškojo 708,65 Eur. Siekiant nustatyti realią areštuoto turto rinkos kainą, antstolė 2021 m. balandžio 2 d. patvarkymu (vykdomojoje byloje Nr. 0183/19/00119) Nr. S-2-183-9603 skyrė pareiškėjui priklausančio turto ekspertizę šio nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Nurodo, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-18185-877-2021, kurioje antstolė, vykdanti išieškojimą iš A. M., prašo vykdymo procese skirti jam baudą, nes „skolininkas daug kartų buvo skambinęs į antstolės kontorą, taip pat jis teikė prašymus susijusius su turto realizavimo procesu, siekdamas jį vilkinti. Atsižvelgiant į tai, kad įvertinti esamą areštuoto turto fizinę būklę ir nustatyti areštuoto turto rinkos vertę nebuvo galimybės, akivaizdu, kad skolininkas tokiais savo veiksmais trukdo atlikti vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš areštuoto turto, apsunkina vykdomojo dokumento realų įvykdymą ir išvengia realaus išieškojimo iš jo turto“. Teismo procesinis sprendimas dar nepriimtas. Nurodo, kad vykdant išieškojimą iš pareiškėjo turto buvo areštuotas A. M. priklausantis kilnojamasis turtas (ginklai), t. y. pistoletas CZ 75 SP01 Shadow, ginklo identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini); pistoletas CZ 75 SP01, ginklo identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini); pistoletas Glock 19, ginklo identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas VOERE KESSLER, ginklo identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini); pistoletas Glock 17, ginklo identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas MC 21 12, ginklo identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas Izh 27M, ginklo identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos ginklu ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatyta, jog tinkami naudoti ginklai, ginklu priedėliai, šaudmenys, jų dalys realizuojami per subjektus, turinčius teise prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Antstolė 2021 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. S-21-183-22032 dėl ekspertizės skyrimo, UAB „MARGUVA“, kodas (duomenys neskelbtini), kaip subjektui, turinčiam teisę organizuoti bei atlikti ginklų vertės nustatymo ekspertizę, pavedė atlikti anksčiau minėtų ginklų ekspertizę. Nors ginčijamo Sprendimo metu buvo neaiški ginklų tikroji vertė, tačiau bet kuriuo atveju, šio turto vertė padidins Pareiškėjo nuosavybės teise valdomo turto, į kurį galės būti nukreiptas išieškojimas, turto masę. VMI prie FM duomenimis pareiškėjo vardu, AB SEB bankas registruotos 2 atsiskaitomosios sąskaitos, Revolut Bank UAB registruota 1 atsiskaitomoji sąskaita ir Revolut Payments UAB registruota 1 atsiskaitomoji sąskaita. Į VMI prie FM 2021 m. gegužės 11 d. paklausimą dėl bankuose turimų piniginių lėšų atsakyta, kad AB SEB banke laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. esančiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų operacijų, paskolų suteikta nebuvo, terminuotų indėlių nėra ir valiutos keitimo operacijų neatlikta. Sąskaitose pradinis ir galutinis likutis 0,00 Eur. Revolut Bank UAB, atsakydamas į VMI prie FM paklausimą nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) sąskaitą gaunamos tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos nuo 2020 m. gegužės 14 d. (sąskaitos atidarymo data) iki 2020 m. spalio 22 d. įvairaus dydžio sumomis iš viso 1 763,67 Eur. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. gegužės 13 d. duomenimis pareiškėjo atžvilgiu vykdomas išieškojimas 2 vykdomosiose bylose, iš jų: 1 byla pagal VMI prie FM priimtą sprendimą, kurio likusi išieškoti suma 80 172,19 Eur ir 1 vykdomoji kito išieškotojo (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), kurio išieškoma suma sudaro 9 558,49 Eur. Bendra antstolių išieškoma suma sudaro 89 730,68 Eur (neįvertinus antstolių apskaičiuotų vykdymo išlaidų). Be to, 2021 m. sausio 28 d. A. M., turėdamas įsiskolinimą valstybės biudžetui, perleido K. R. (vaikų motinai) reikalavimo teisę į 20 962,00 Eur skolą už 2 096,20 Eur. VMI prie FM skundžiamu 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 322-28583 A. M. prašymo netenkino ir nepripažino pareiškėjo mokestinės nepriemokos beviltiška. Priimdama Sprendimą VMI prie FM atsižvelgė VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. išvadą Nr. (23.31-08)-326-2328, kurioje nustatyta, kad Pareiškėjo nuosavybės teise turimas turtas neatitinka Taisyklių 11.2 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. asmuo gali turėti ne daugiau kaip vieną būstą, kurio normatyvas yra 60 kv. m. būsto naudingo ploto, o pareiškėjas turi daugiau kaip vieną būstą, kurių bendras naudingas plotas sudaro 207,2 kv. m., turi žemės sklypą, kurio normatyvai vienam asmeniui miestuose yra 6 arai, o pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plotas 1,41 aro. Taigi, nors pareiškėjui nustatytas 70 proc. darbingumo lygis (asmuo iš dalies darbingas), nors jo mėnesio pajamos neviršija 80 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio, tačiau jo vardu registruota daugiau turto, nei nurodyta Taisyklių 11.2 punkte, t. y. pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis neatitinka Taisyklių 11.2 punkto nuostatų.

Pažymi, kad LVAT yra pažymėjęs, jog taikant MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.), o ne vien tik asmens priskyrimą tam tikrai socialinei grupei, t. y. kad asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą ir pan.

VMI prie FM priimdama ginčijamą Sprendimą bei atsisakydama pripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltiška, teisingai aiškino bei taikė teisės normas, todėl minėtas sprendimas turėtų būti pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI prie FM 2021-06-14 Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2021-06-14 pareiškėjo skola biudžetui buvo 80345,19 Eur , iš jų: 73873,80 Eur GPM, 6298,39 Eur GPM bauda, 173 Eur pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Mokestinė nepriemoka yra susidariusi pagal Kauno AVMI 2021-05-21 sprendimu Nr.(04.7.2)-K3-124 patvirtintą patikrinimo aktą. Pareiškėjas 2021-05-10 VMI pateikė prašymą pripažinti 84426,47 Eur mokestinę nepriemoką beviltiška dėl sunkios ekonominės (socialinės) padėties. Pareiškėjas prašyme pateikė Kauno apylinkės teismo 2021-02-19 įsakymo dėl išlaikymo priteisimo kopiją, pažymas apie jo sveikatos būklę, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM darbingumo lygio 2020-10-14 išduotą pažymą Nr.STS-3867 apie pareiškėjo nustatytą 70 proc. darbingumo lygį nuo 2020-10-13. VMI įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir turimą informaciją bei nustatė, kad pareiškėjas ištuokoje nuo 2019-10-24, turi 2 nepilnametes dukras, D. M. gim.(duomenys neskelbtini) ir F. M. , gim.(duomenys neskelbtini), kurioms Kauno apylinkės teismo 2021-02-19 teismo įsakymu priteistas išlaikymas po 321Eur kas mėnesį iki pilnametystės ir kiekvienai po 11556 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Pareiškėjas nuo 2019-08-02 iki 2021-04-28 dirbo UAB „Kodesa“. Kaip seka iš pareiškėjo Gyventojų pajamų deklaracijos už 2020 metus, gaunamos pajamos susijusios su darbo santykiais sudarė 2574,23 Eur, t. y. 214,52 Eur per mėnesį. VSDFV išmokos sudarė 2715,73 Eur, vidutiniškai per mėnesį po 226,31 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis pareiškėjui nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: ½ buto (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2021-01-01 sudaro 36 750 Eur (jam taikomi 2 antstolių areštai); 1/43 požeminės automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2021-01-01 1709 Eur, taikomas 1 antstolio areštas); 283/1260 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2021-01-01 – 8378 Eur (taikomas 1 antstolio areštas); ¼ gyvenamojo namo su statiniais , adresu palapinių, kurio vidutinė rinkos vertė 2021-01-01 38051 Eur (taikomas 1 antstolio areštas); ½ buto (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2021-01-01 sudaro 80000 Eur (taikoma VMI prie FM hipoteka (antrinė) ir 2 antstolių areštai).VĮ Regitra duomenimis pareiškėjas turi 1 lengvąjį automobilį PUCH G230, kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (1/2 automobilio taikomas antstolio areštas). Pagal VMI 2018-07-31 priimtą sprendimą Nr.(23.31-08) 467-126867 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdo antstolė R. P., kuri iki 2021-05-19 išieškojo iš pareiškėjo VMI naudai išieškojo 708,65 Eur. Siekiant nustatyti realią areštuoto turto rinkos kainą, antstolė 2021-04-02 patvarkymu (vykdomoji byla Nr.0183/19/00119) Nr.S-2-183-9603 skyrė pareiškėjui priklausančio turto ekspertizę šio nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Vykdant išieškojimą iš pareiškėjo turto buvo areštuotas ir jam priklausantis kilnojamasis turtas (ginklai). Antstolė 2021-07-22 patvarkymu Nr.S-21-183-22032dėl ekspertizės skyrimo pavedė UAB ‚Marguva“ atlikti pareiškėjui priklausančių ginklų (pistoletų, lygiavamzdžių šautuvų bei graižtvinio šautuvo) ekspertizę. Ginčijamo Sprendimo metu buvo neaiški ginklų tikroji vertė, tačiau šio turto vertė padidins pareiškėjo nuosavybės teise valdomo turto, į kurį galės būti nukreiptas išieškojimas, turto masę. Kaip seka iš bylos medžiagos, Revolut bankas, atsakydamas į VMI paklausimą, nurodė, kad į pareiškėjo sąskaitą šiame banke gaunamos tik VSDFV išmokos nuo 2020-05-14 iki 2020-10-22 įvairaus dydžio sumomis iš viso 1763,67 Eur. AB SEB banke esančiose pareiškėjo sąskaitose pradinis ir galutinis likutis 0,00 Eur. Antstolių informacinės sistemos 2021-05-13 duomenimis pareiškėjo atžvilgiu vykdomas išieškojimas 2 vykdomosiose bylose, iš jų: 1 byla pagal VMI priimtą sprendimą, kurio likusi išieškoti suma 80172,19Eur ir 1 vykdomoji kito išieškotojo (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), kurio išieškoma suma sudaro 9558,49 Eur. 2021-01-28 pareiškėjas, turėdamas įsiskolinimą valstybės biudžetui, perleido K. R. (vaikų motinai) reikalavimo teisę į 20962 Eur skolą už 2096,20Eur.

2021-06-14 Sprendimu VMI netenkino pareiškėjo prašymo ir nepripažino pareiškėjo mokestinės nepriemokos beviltiška. Ginčijamą Sprendimą atsakovė priėmė, vadovaudamasi MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos ir neišieškotos baudos už administracinį nusižengimą ar jo dalies pripažinimo beviltiškomis, jų revizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų VMI prie LR FM viršininko 2004-05-12 įsakymu Nr.VA-92 „Dėl Mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos ir neišieškotos baudos už administracinį nusižengimą ar jos dalies pripažinimo beviltiškomis, jų revizavimo bei apskaitos taisyklių, Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodikos ir fizinių asmenų anketos FR0283 formos patvirtinimo „ 7.3 punktu, remdamasi VMI prie LR FM viršininko 2021-05-28 išvada Nr.(23.31-08)326-2328. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo nuosavybės teise turimas turtas neatitinka Taisyklių 11.2p. nustatytų reikalavimų, t. y. asmuo gali turėti ne daugiau kaip vieną būstą, kurio normatyvas yra 60 kv. m būsto naudingo ploto, pareiškėjas gi turi daugiau kaip vieną būstą, kurių bendras naudingas plotas viso sudaro 207,2 kv. m., turi žemės sklypą, kurio normatyvai vienam asmeniui miestuose yra 6 arai, pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plotas 1,41 aro. Atsakovė, priimdama Sprendimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui nustatytas 70 proc. darbingumo lygis (jis iš dalies darbingas), jo mėnesio pajamos neviršija 80 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio, tačiau pareiškėjo vardu registruota daugiau turto, negu nurodyta Taisyklių 11.2 punkte, tokiu būdu atsakovė pagrįstai ir teisėtai konstatavo , kad pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis neatitinka Taisyklių 11.2 punkto nuostatų. MAĮ 133 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai : nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė ) padėtis : fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą)arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis. Laikytina, kad atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška , kadangi jo ekonominė (socialinė) padėtis neatitinka Taisyklių 11.2 punkto nuostatų. Kartu pažymėtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog taikant MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.), o ne vien tik asmens priskyrimą tam tikrai socialinei grupei, t. y. kad asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis , gauna socialinę pašalpą ir pan. (žr. LVAT 2021-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr.A-762-556/2021 ir kt.). Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad VMI pagrįstai atsisakė pripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltiška, teisingai taikė teisės nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jį panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais ar argumentais nėra teisinio pagrindo. Atmetus skundą dalyje dėl Sprendimo panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę VMI iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 1 dalimi, 88str.1 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.