Telšių apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. kaltinamas neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o būtent:

2019 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 5,684 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei jas neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gegužės 23 d. 14 val. 47 min., kai dalį – 4,908 g šios narkotinės medžiagos, supakuotos į 6 (šešis) folijos gniužulus, sudėtus į kartoninę dėžutę, kurioje taip pat dar buvo ir 0,059 g tos pačios narkotinės medžiagos, pats pateikė policijos pareigūnams, o likusią dalį – 0,717 g šios narkotinės medžiagos, įdėtos į iš popieriaus išlankstytą laivelį, kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Teismo posėdžio metu 2020 m. sausio 24 d. kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė 9 paketėlius, t. y. 8–9 g narkotinės medžiagos – marihuanos nusipirkęs 2019 m. balandžio mėn. pabaigoje (duomenys neskelbtini) savo reikmėms, kurios dalį pats surūkė per 4-5 kartus, o dalį policijos pareigūnai rado jo namuose kratos metu. Patikslino, jog įsigytos narkotinės medžiagos nesvėrė ir tikslaus svorio nežino, tiesiog narkotinės medžiagos buvo 9 folijos paketėliai. Paaiškino, jog dalies narkotinių medžiagų kratos metu policijos pareigūnams nepateikė, nes pamiršo jos turįs, tačiau neneigė, kad jos priklauso jam. Jas radusiems policijos pareigūnams taip pat paaiškino jas įsigijęs sau. Narkotines medžiagas, kaip teigia, jau įsigijo supakuotas folijos paketėliuose, tačiau tikslaus svorio nežino. Narkotinių medžiagų savo reikmėms, nurodė, įsigydavęs kartą ar du per mėnesį, panašų kiekį po 5-8 paketėlius, kurių vieno kaina – 10 Eur. Kiekviename paketėlyje, jo nuomone, būdavo apie 0,7 g narkotinės medžiagos. Įsigydavo narkotinių medžiagų visad toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini), dvylikaaukščio namo, esančio, greta naktinio klubo (duomenys neskelbtini), vienoje iš laiptinių, kur susitikdavo su pardavėju. Paaiškino, žinantis tikslią vietą ir galintis ją nurodyti pareigūnams, tačiau nenorinti dėl to jam galinčių kilti nesklandumų. Nurodė, kad narkotinės medžiagos neparduodavo, o tiesiog pavaišindavo savo draugus, kurie pavaišindavo ir jį, kai pats neturėdavo, už tai pinigų neimdavo. Minėtais draugais įvardijo S. D., B. T. Patvirtino narkotinių medžiagų rūkęs su B. T. ir šį galėjus žinoti, jog turi tokių. Teigia, iš anksto su draugais nesitaręs pavaišinti juos narkotinėmis medžiagomis, ar jų nupirkti jiems, pakartojo narkotines medžiagas pirkęs savo reikmėms – sau parūkyti. Dėl byloje pateiktų jo mobiliojo telefono pokalbių, susirašinėjimų, kuriuose jo klausiama, ar turi narkotinių medžiagų, kada turės, išklotinių paaiškino, jog draugai tiesiog teiraudavosi, kada jis turės, kad galėtų juos pavaišinti. Dėl užfiksuotų pokalbių apie minimas pinigų sumas, nurodė galėjęs būti tokias sumas skolingas. Neneigia, ne kartą buvęs užfiksuotas rūkantis narkotines medžiagas, tačiau draugams nepasakodavo, kur jų įsigijęs. Paaiškino, prieš savaitę iki buvo policijos pareigūnų sulaikytas, buvo vartojęs narkotinių medžiagų, tą patvirtino paklaustas ir pareigūnų. Iš viso iki to laiko buvo surūkęs 3 folijos paketėlius narkotinių medžiagų, o šeši buvo rasti ir paimti pas jį kratos metu. Pastaruosius 3 mėnesius jokių narkotinių medžiagų nebevartojo. Nurodė anksčiau nebuvęs teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, o administracine tvarka buvo kartą baustas už jų vartojimą. Paaiškino narkotines medžiagas pradėjęs vartoti prieš 5-6 metus, po 1-2 kartus per savaitę, narkotinių medžiagų įsigydavo (duomenys neskelbtini), iškart 5-6 gramus, kaip pats teigia, todėl, kad nereikėtų dažnai važiuoti pirkti. Teigia, nežinąs, kodėl yra kaltinamas turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti nepažįstamų asmenų skambučių į jo telefoną su klausimu, ar turi „ratų“, nurodė, kad jo telefono numerį galėjo duoti jo draugai. Dėl jo telefone „messenger“ programėle užfiksuotų susirašinėjimų su įvairiais abonentais ir jų užduodamų klausimų „kada grįši“, paaiškino tiesiog iš įvairių pažįstamų sulaukdavęs tokių klausimų ir vėliau susitikdavo kur nors išgerti alaus. Tvirtina narkotinių medžiagų rūkydavęs tik su pora aukščiau įvardintų draugų. Kaltinamasis nurodė narkotines medžiagas vartojęs nuo 19 metų, kartą vartojo ir po sulaikymo pradėjus šią baudžiamąją bylą, pastaruosius 3-4 mėnesius jų nebevartoja. Teigia, priklausomybės narkotinėms medžiagoms nejautęs ir galėjęs mesti rūkyti jas bet kada. Jo manymu, apie jo pomėgį vartoti narkotines medžiagas, žinojo jo tėvai, bandė jį atkalbėti, tačiau jis nejautė priklausomybės, nes nevartojo narkotinių medžiagų kasdien. Jo teigimu, žmona nežinojo jį vartojus narkotikus.

Motyvuojamoji dalis

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255 ir 256 straipsniuose. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Kaip nustatyta, baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje nagrinėti perduota dėl G. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Prokurorė pateikė prašymą G. M. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos pagal BK 269 straipsnio 1 dalį – tai medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintame Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše, draudžiamų vartoti medicinos tikslams (pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą), įrašytos kanapės (antžeminės dalys) (13 punktas). Kaip neginčytinai byloje nustatyta, kaltinamojo G. M. neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis – 5,684 g, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ viršija nedidelį kiekį (ne daugiau kaip 5 g), bet nesiekia didelio kiekio (daugiau kaip 500 g).

BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šių medžiagų. Be to, kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla taip pat tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu teisminėje praktikoje laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai. Kitokiu platinimu taip pat pripažįstamas ir neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų davimas kitiems asmenims pavartoti, pavaišinimas šiomis medžiagomis. Tad, jei asmuo įgyja ar laiko narkotines medžiagas turėdamas tikslą jomis pasidalinti su kitais asmenimis, pripažintina, kad jis šias medžiagas įgyja ar laiko turėdamas tikslą jas platinti.

Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kiekis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir taip toliau), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste.

Iš kaltinamojo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad G. M. viso bylos proceso metu savo kaltės dalyje dėl tikslo platinti narkotines medžiagas nepripažino. Jo teigimu, jis tik „pavaišindavo“ parūkyti draugus minėta narkotine medžiaga – kanapėmis“, kai šie neturėdavo, o jie pavaišindavo jį, kai neturėdavo jis. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai B. L., B. D., S. T. P. Nors pastarasis apklausiamas 2020 m. sausio 24 d. teismo posėdyje taip pat nurodė niekada nemokėjęs pinigų kaltinamajam už duotas narkotines medžiagas, tačiau apkaustas 2020 m. kovo 13 d. parodymus pakeitė ir paaiškino iš kaltinamojo narkotinių medžiagų – kanapių pirkęs ir už tai mokėjęs pinigus iš viso apie 10 kartų. Šias aplinkybes patvirtina ir 2019 m. balandžio 11 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuotų šio liudytojo ir kaltinamojo telefoninių pokalbių 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. balandį 13 d., 2019 m. balandžio 20 d., 2019 m. balandžio 23 d., 2019 m. gegužės 1 d. stenogramos (1 t., b. l. 27–30).

Teismo nuomone, minėti duomenys reikšmingi sprendžiant G. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau jie nėra pakankami jo kaltei, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pagrįsti. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų minėtų telefoninių pokalbių, turinio matyti, jog kaltinamasis ir liudytojas S. T.-P. telefoninių pokalbių metu kalbėjo apie sąskaitos pasipildymą, „ratus“, pinigus, skolas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti, ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais. Nors liudytojas S. T.-P. teisme patvirtino, kad tarp jų užfiksuoti pokalbiai susiję su narkotinių medžiagų įsigijimu ir jis ne kartą įsigijo jų iš kaltinamojo, tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas ne kartą keitė savo parodymus, iš pradžių neigdamas, jog kada nors mokėjo kaltinamajam už „pavaišinimą“ žole, vėliau tai patvirtindamas, iš pradžių nurodęs, kad ir kitam nenustatytam asmeniui perdavė iš G. M. paimtą paketėlį „žolės“, o vėliau nurodydamas, kad tai išsigalvojo, todėl šio liudytojo parodymai visų aplinkybių kontekste vertintini kritiškai. Nors šioje byloje yra duomenų apie tai, kad kaltinamasis G. M. galimai užsiimė narkotinių medžiagų platinimu, t. y. atliko objektyviuosius veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymius atlygintinai ir neatlygintinai perduodamas kitiems asmenims narkotines medžiagas, tačiau šiuo konkerčiu atveju nenustatytas šios veikos dalykas – byloje nėra objektyviais duomenimis pagrįstų duomenų, kad kitų asmenų iš G. M. įsigytos medžiagos buvo būtent narkotinės ar psichotropinės. Byloje atliktas tik kratos metu pas kaltinamąjį rastų medžiagų tyrimas ir pateikta 2019 m. spalio 10 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria neginčijamai nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės days), tačiau G. M. galimai platintų, pvz. galimai parduotų liudytojui S. T.-P. medžiagų nei sudėtis, nei kiekis nenustatyta, o liudytojas nepatvirtino bent kartą pirkęs narkotinių medžiagų iš to kiekio, kuris kaltinamojo namuose rastas kratos metu ir kurių sudėtis nustatyta objektų tyrimo metu. Baudžiamojo proceso įstatymu yra priimta inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį pagrįsti neginčijamais įrodymais, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Todėl, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju byloje esančių faktinių duomenų nepakanka G. M. kaltei dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, patvirtinti ir pagrįsti.

Įvertinus aukščiau nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis ir veikos kvalifikavimo teisme teisinį reglamentavimą, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu buvo informuoti apie kaltinamajam inkriminuotos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą, jis atliktas nepažeidžiant kaltinamojo teisės į gynybą, todėl G. M. padaryta veika perkvalifikuojama pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. M. pagal naujai pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė apgailestaująs dėl to, kad įsigijo narkotinių medžiagų ir jas laikė savo namuose. Kaltinamasis parodė viso nagrinėjimo metu davęs teisingus parodymus, nemelavęs. Šiuo metu jokių narkotinių medžiagų nevartoja, neperka. Kaltinamasis nurodė narkotines medžiagas vartojęs nuo 18 iki 20 metų, o vėlesnius 5 metus – tik kartais, esant progai. Administracine tvarka, patvirtino esąs dukart baustas už narkotinių medžiagų, t. y. kanapių vartojimą. Paaiškino kanapių visad įsigydavęs toje pačioje vietoje. Jo teigimu, kratos metu jo namuose rastos narkotinės medžiagos buvo iš vienu metu įsigytos minėtų 9 gramų „žolės“, tik padėta ji buvo skirtingose vietose. Teigia, sulaikymo dieną marihuanos nevartojęs, paskutinį kartą jos rūkė gal prieš savaitę iki pareigūnų buvo sulaikytas. Nors sulaikymo dieną jo atžvilgiu atliktas testas dėl narkotinių medžiagų vartojimo buvo teigiamas, tačiau, jo nuomone, testas užfiksavo dar prieš tris dienas vartotų narkotinių medžiagų likutį jo organizme. Kaltinamojo nuomone, narkotinių medžiagų vartojimas, jo elgsenai ir savijautai įtakos neturėdavo. Pasak kaltinamojo, jo žmona nežinojo jį vartojus narkotines medžiagas, o sužinojusi apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jo elgesį vertino neigiamai ir tai turėjo įtakos jo požiūriui į padarytą nusikalstamą veiką, žmona daro jam teigiamą įtaką. Jie šiuo metu autina vienerių metų vaiką. Kaltinamasis parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jo žmona gulėjo ligoninėje, ji dar tik laukėsi vaiko.

Kaltinamojo G. M. kaltė padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pradėtas pagal Telšių AVPK kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus gautą informaciją apie tai, kad G. M. prekiauja narkotinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 1, 9).

2019 m. balandžio 30 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu užfiksuoti 7 įvykiai (G. M. pokalbiai mobiliuoju telefonu), kurie perkelti į skaitmeninę laikmeną ir daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti, t. y. pateikta jų stenograma (1 t., b. l. 22–23, 25, 26, 27–30).

Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi tenkintas prokuroro prašymas ir leista daryti kratą G. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), siekiant surasti narkotines medžiagas bei kitus daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., b. l. 54–55).

2019 m. balandžio 23 d. kratos metu G. M. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pastarojo pareikalavus atiduoti nutartyje daryti kratą nurodytus daiktus, G. M. pareiškė, kad savo namuose turi 6 paketėlius narkotinės medžiagos „žolės“ ir savanoriškai pateikė juodos spalvos dėžutę su 6 folijos paketėliais augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga. Atliekant kratą svetainės kambaryje, spintoje rastas ir paimtas iš popieriaus išlankstytas laivelis, kurio viduje rasta vientisa augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga. Kratos metu taip pat buvo paimta: G. M. mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ ir nešiojamasis kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 56–69, 2 t., b. l. 49).

Kratos metu G. M. paaiškinus, jog prieš kelias dienas taip pat vartojo narkotinės medžiagos – „žolės“, surašytas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą. 2019 m. gegužės 23 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 23 d., 18 val. 00 min. atliktos apžiūros metu paėmus G. M. biologinės terpės (šlapimo) bandinį, jame rasta marihuanos (THC) (2 t., b.l. 49, 52, 53). Minėtu pagrindu G. M. atžvilgiu pradėta administracinė teisena 2019 m. gegužės 24 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (2 t., b. l. 54).

Pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus informacijos paiešką ir analizę kratos metu pas G. M. paimto nešiojamojo kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ standžiojo disko skaitmeninėje kopijoje, duomenų, susijusių su psichotropinių medžiagų gamyba, įgijimu, platinimu bei ikitos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui ifnromacijos nerasta (1 t., b. l. 76–78).

Pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. birželio 26 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus informacinių technologijų tyrimą, buvo nuskaityta G. M. mobiliajame telefone „(duomenys neskelbtini)“ esanti informacija, atrinkti kontaktiniai adresai, skambučių istorijos įrašai, SMS žinutės, 28 nuotraukos, kuriose užfiksuotos galimai narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Specialisto išvada, be kita ko, nustatyta, jog tikėtina, kad šios nuotraukos padarytos G. M. mobilaus ryšio telefonu. Be to, nustatyta, kad minėtame mobiliajame telefone yra įdiegta internetinių pokalbių programa „Messenger“. Programoje „Messenger“ naudojama vartotojo paskyra: G. M., (duomenys neskelbtini). Šia specialisto išvada atrinkti susirašinėjimai, galimai susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu, platinimu, vartojimu, kurių tarpe ir su liudytojais B. D., Ž. V., G. V., B. L. (1 t., b.l. 84–178).

Telšių AVPK Akmenės r. PK 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu daiktai – mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“ ir nešiojamasis kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti savininkui G. M. (1 t.,b. l. 179–180).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. spalio 10 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš šešių folijos gniužulų, iš kartoninės dėžutės ir popieriaus lankstinuko, rasta ir paimta 2019 m. gegužės 23 d. G. M. kratos metu gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra: iš šešių folijos gniužulų – 4,908 g, iš kartoninės dėžutės–- 0,059 g, iš popieriaus lankstinuko – 0,717 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra: iš šešių folijos gniužulų – 10,2 % iš kartoninės dėžutės – 7,5 %, iš popieriaus lankstinuko – 15,3 % (1 t., b.l. 190–191). Tyrimo metu dalis kanapių (antžeminių dalių) – 0,448 g sunaudota, likusi jų dalis – 5,177 g 2019 m. spalio 10 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perduota saugoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje. Atlikus objektų tyrimą, grąžintos objektų pakuotės (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) Telšių AVPK Akmenės r. PK 2019 m. spalio 25 d. nutarimu, perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotos saugoti į Telšių AVPK Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambarį (1 t., b. l. 189, 192, 193–196).

Telšių AVPK Akmenės r. PK VS skyriaus viršininko 2019 m. spalio 21 d. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, jog siekiant nustatyti asmenį, iš kurio G.s M. įgijo pas jį kartos metu rastas narkotines medžiagas bei jų įsigydavo pastaruosius šešerius metus, jam pasiūlyta atlikti parodymų patikrinimą vietoje, tačiau G. M. nesutiko dalyvauti atlikant šį procesinį veiksmą (1 t., b. l. 197).

2019 m. gegužės 23 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 23 d. 18 val. 00 min. atliktos apžiūros metu paėmus G. M. biologinės terpės (šlapimo) bandinį, jame rasta marihuanos (THC) (2 t., b.l. 53).

Telšių AVPK Akmenės r. PK tyrėjos tarnybiniais pranešimais užfiksuota, jog apklausti kitų ikiteisminiame tyrime nustatytų asmenų – D. L., T. K. nebuvo galimybės dėl to, kad asmenys išvykę į užsienį ir nežino, kada grįš (2 t., b. l. 26, 28).

BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal BK 259 traipsnį, būtina nustatyti, kad medžiagos, kuriomis asmuo disponavo ar jas platino nepilnamečiams, buvo laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir asmuo neturėjo leidimo jomis disponuoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš paminėtų alternatyvių veiksmų pradžios. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika gali būti padaroma, tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis G. M. savo kaltę neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas platinti, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai: kratos protokolas, specialistų išvados ir kiti. Kaltinamasis G. M. suvokė, kad neturėdamas teisėto pagrindo įsigijo ir savo namuose laiko narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių disponavimas be teisėto pagrindo Lietuvos Respublikoje uždraustas, žinojo laikomų narkotinių medžiagų kiekį, ir norėjo laikyti aukščiau nurodytas narkotines medžiagas, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Pagal teismų praktiką BK 259 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – pripažįstama tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Svarbus ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos išaiškinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. M. bylos proceso metu duotų parodymų turinys ir byloje nustatytos narkotinių medžiagų suradimo aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad G. M. laisva valia pripažino esmines nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis padarymo aplinkybes, t. y. neteisėtai įgijus ir gyvenamojoje vietoje laikius 5,684 g kanapių, netgi patvirtinus, kad įsigytas kiekis buvo didesnis, tačiau dalį suvartojo pats, kratos metu jis savanoriškai jas pateikė, išskyrus mažą jų dalį (0,717 g), kurias rado policijos pareigūnai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis prisipažinęs neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, dėl tokios veikos nuoširdžiai gailėjosi, padarė teisingas išvadas (dirba, rūpinasi šeima – sutuoktine ir mažamečiu sūnumi, ką patvirtino sutuoktinė Ž. M.). Tokių byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia pripažinti, šią aplinkybę kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

G. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – neteistas (2 t., b. l. 32–33), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas septynis kartus, iš kurių du kartus – už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (2014 m. spalio 28 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. surašytais protokolais), kitus penkis – už įvairius nusižengimus, susijusius su transportu, viešąja tvarka, paskirtas baudas moka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 34–38), dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45), psichikos sveikatos centro registre neįrašytas, nesigydė (2 t., b. l. 48).

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai

Baudžiamojoje byloje pateiktas Ž. M. prašymas atleisti kaltinamąjį G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja Ž. M. parodė, kad jos sutuoktinis G. M. niekada nepardavinėjo narkotinių medžiagų. Ji paaiškino apie tai nieko nežinojusi, nes tuo metu buvo išvykusi į ligoninę. Liudytojos teigimu, sutuoktinis šiuo metu labai pasikeitęs, nebedaro nesąmonių kaip anksčiau, kai su draugais rūkydavo „žolę“. Šiuo metu abu sutaria gerai, gyvena kartu. Liudytoja nurodė, jog pastebėtų, jei jos vyras vartotų narkotines medžiagas, nes visą laisvą laiką, kai vyras ne darbe, jie praleidžiantys kartu. Liudytoja paaiškino pati nevartojanti jokių narkotinių medžiagų, nerūkanti ir cigarečių, jos požiūris į tokį potraukį labai neigiamas. Ž. M. nurodė pasipiktinusi, kai sužinojo vyrą narkotines medžiagas vartojus namuose, kur buvo atlikta ir krata. Liudytoja nurodė nežinanti, iš kokių lėšų jos sutuoktinis pirkdavo narkotines medžiagas, nes pinigų išgyventi jiems skirdavo ir tėvai. Liudytoja paaiškino su G. M. kartu gyvenantys iš viso penkerius metus, iš kurių susituokę – dvejus. Kaip nurodė liudytoja, nei judviejų draugystės metu, nei vėliau G. M. jos akivaizdoje narkotinių medžiagų nevartodavo ir ji apie tai, teigia, nežinojusi iki namuose buvo atlikta krata, nepastebėdavusi ir nemačiusi jokių to požymių, nieko nesupratusi. Kaip nurodė liudytoja, jos sutuoktinis šiuo metu nei narkotinių medžiagų, nei alkoholio nevartoja, rūko tik įprastas cigaretes, dirba, rūpinasi šeima, jų tarpusavio santykiai geri. Šiuo metu šeimą išlaiko sutuoktinis, iš savo darbo užmokesčio. Pasak liudytojos, sutuoktinio elgesys pasikeitė gimus vaikui, nuo to laiko jis mažiau bendrauja su draugais, jis labiau vertina jųdviejų šeimą, atsižvelgia į jos nuomonę, sprendimus priima kartu. Liudytoja teigia sužinosianti, jei vyras vėl pradėtų vartoti narkotines medžiagas, nes visą laiką praleidžia kartu ir tokiu atveju praneštų policijos pareigūnams. Liudytoja nurodė šiuo metu nedirbanti, turi įgijusi virėjos specialybę.

Kaltinamasis G. M. taip pat prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik joms esant yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. G. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai nėra, administracine tvarka baustas, paskirtas nuobaudas įvykdęs, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad G. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismas, spręsdamas laiduotojo parinkimo klausimą, apklausė kaip liudytoją Ž. M., be to byloje pateikti ją charakterizuojantys duomenys: neteista, administracine tvarka nebausta, gauna socialines išmokas, šeima augina 2019 m. gegužės 27 d. gimusį sūnų R. M. Tiek apklausiama teisme, tie prašyme teismui nurodė kritiškai vertinanti sutuoktinio poelgį, abu daug kalbasi apie jo veiksmus, galėjusias kilti paskemes, jo požiūrį į bendrą gyvenimą, šeimą ir ateitį, ji mano galinti stipriai įtakoti G. M. elgesį ir pasižadanti jam daryti teigiamą įtaką bei siekti, kad G. M. ateityje nedarytų įstatymo pažeidimų. Nors Ž. M. šiuo metu neturi savarankiškų pajamų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ji šiuo metu augina vienerių metų vaiką, turi profesiją ir darbo patirties, pragyvenimui galėtų pati užsidirbti, todėl ši aplinkybė nevertintina kaip užkertanti kelią jai tapti laiduotoja. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad laiduotoja Ž. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką G. M. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos Ž. M. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, bei tą aplinkybę, kad narkotines medžiagas jis vartojo pastaruosius šešerius metus, taip pat teigiamą laiduotojos Ž. M. asmenybę. Teismo nuomone, laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė G. M. Atsižvelgus į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistinas netaikant užstato.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatymu nustatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės rūšies vidurkį, kuri, teismo nuomone, bus pakankama nubaudimo tikslams pasiekti. Tokio dydžio įmoka kaltinamajam skirtina vadovaujantis aukščiau minėtais pagrindais, kuriais nustatytas ir laidavimo terminas, todėl jie nekartotini.

Nuosprendžiui įsiteisėjus G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas naikintinos, paimta G. M. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (pridėta prie bylos tomo Nr. (duomenys neskelbtini) viršelio), grąžintina jam.

V. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir bylai nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

– 2 skaitmeninės laikmenos (CD ir DVD), t. y. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. birželio 26 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, pridėti prie baudžiamosios bylos (tomo Nr. 1 viršelio), paliktini prie bylos;

– kanapės 5,177 g, likusios atlikus objektų tyrimą ir 2019 m. spalio 10 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotos saugoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje bei objektų pakuotės (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) Telšių AVPK Akmenės r. PK 2019 m. spalio 25 d. nutarimu, perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotos saugoti į Telšių AVPK Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambarį, sunaikintinos (1 t., b. l. 189, 192, 193–196).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei 2 (dviejų) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę 25 MGL – 1250,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jai sumokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus G. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti. G. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (pridėtą prie bylos tomo Nr. 2 viršelio), grąžinti jam.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– 2 skaitmenines laikmenas (CD ir DVD), pridėtus prie baudžiamosios bylos (tomo Nr. 1 viršelio), palikti prie bylos;

– kanapes – 5,177 g, 2019 m. spalio 10 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į Policijos Departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje bei objektų pakuotes (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. spalio 25 d. nutarimu, perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, sunaikinti.

Įmoka turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą banke „Luminor Bank AS“ Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Ž. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl G. M. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar G. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžio nuorašą G. M. įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.