- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- e1-2024-1131/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- B. M. V.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje B. M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, anksčiau teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. M. V. pagrobė svetimą turtą įsibrovusi į patalpą: ji 2021 m. gruodžio 29 d. apie 7.35 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į savo buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ užrakintą patalpą – pridėjus savo rankos pirštą prie durų esančio pirštų atspaudų skaitytuvo, neteisėtai pateko į patalpą, antrame aukšte užėjusi į darbuotojų persirengimo kambarį iš neužrakintos daiktų saugojimo spintelės iš R. M. priklausančio rankinuko pagrobė 10 Eur vertės odinę piniginę, kurioje buvo R. M. „SEB“ banko mokėjimo kortelė, vairuotojo pažymėjimas, nuolaidų kortelės ir 30 Eur grynųjų pinigų, iš viso pagrobė R. M. 40 Eur vertės turtą; iš L. J. priklausančios kuprinės pagrobė 60 Eur vertės odinę piniginę, kurioje buvo L. J. vairuotojo pažymėjimas, bankų „SEB“, „LUMINOR“ mokėjimo kortelės. Tokiu būdu iš viso įsibrovusi į patalpą pagrobė svetimą R. M. ir L. J. priklausantį iš viso 100 Eur vertės turtą. B. M. V. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji B. M. V. metu savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad du metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. lapkričio mėnesį ją atleido iš darbo dėl to, kad ji prasitęsė nedarbingumą. Kai buvo atleista lankėsi savo buvusioje darbovietėje, galimai tai buvo 2021 m. gruodžio 29 d. Buvo užėjusi į persirengimo rūbinę ir pamatė, kad kelios spintelės, skirtos darbuotojoms, yra atrakintos, o kitos buvo užrakintos. Iš vienos spintelės, kurioje raktas buvo paliktas duryse, paėmė piniginę. Dar vieną piniginę paėmė iš kitos neužrakintos spintelės. Netikrino piniginių turinio ir nežinojo kas jose buvo. Nežino kam priklausė spintelės, iš kurių pavogė pinigines. Pinigines išmetė miške, tarp Sausupio gatvės ir Savanorių pr. 176, prie geležinkelio. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš rūbinės, kurioje ji lankėsi, spintelių dingdavo daiktai, tame tarpe iš ir jos spintelės buvo pavogti pinigai. Įtarė, kad tai darė kažkas iš darbuotojų, kurie naudojasi rūbinę. Atėjo į buvusią darbovietę norėdama atkeršyti buvusioms bendradarbėms, todėl iš spintelių pavogė pinigines. Į pastatą įėjo pro pagrindines duris, kurios atsidaro pridėjus pirštą prie durų esančio kvadratėlio, kuris piršto antspaudą nuskanuoja su lazeriu. Suprato, kad pavogė svetimus daiktus, tačiau negali paaiškinti savo poelgio. Gailisi dėl įvykdytos vagystės. Sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau ne visą iš karto, nes šiuo metu neturi pinigų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. paaiškino, kad atvyko (duomenys neskelbtini) į darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ kur pakilusi į antrą pastato aukštą, įėjo į persirengimo kambarį, kuriame yra jai priskirta rakinama daiktų laikymo spintelė. Į minėtą spintelę įdėjo jai priklausantį juodos spalvos rankinuką, kuriame buvo piniginė su asmens dokumentais, banko kortele ir grynaisiais pinigais. Spintelė yra rakinama su raktu, tačiau neprisimena, ar užrakino. Apie 15 val. atėjusi į persirengimo kambarį pamatė, kad daiktų saugojimo spintelė yra atidaryta ir joje esantis rankinukas atsegtas. Pamatė, kad rankinuke nėra jai priklausančios juodos spalvos odinės piniginės, kurios vertė – 10 Eur, piniginėje buvo 30 Eur grynųjų pinigų, jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (kurio vertės nežino) ir pasibaigusiu galiojimu asmens tapatybės kortelė (kuri neturi materialinės vertės). Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameras buvo pastebėta apie 7.30 val. įtartina moteris, kuri galimai įvykdė vagystę, tačiau tiksliai teigti negali. Ji (moteriškė) dėvėjo juodą striukę su gobtuvu ant galvos, apsaugine veido kauke, kokios spalvos neprisimena, ant pečių laikė žalios spalvos kuprinę. Kas galėjo įvykdyti vagystę nieko neįtaria.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. J. paaiškino, kad atvyko apie 7.00 val. (duomenys neskelbtini) į darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ kur pakilusi į antrą pastato aukštą, įėjo į persirengimo kambarį, kuriame yra bendro naudojimo daiktų laikymo spintelė. Į minėtą spintelę įdėjo jai priklausančią juodos spalvos kuprinę, kurioje buvo piniginė su vairuotojo pažymėjimu, banko kortelėmis „SEB“, „LUMINOR“. Spintelė kur laikė kuprinę, nėra rakinama. Apie 17.00 val. atėjusi į persirengimo kambarį pamatė, kad spintelė buvo atidaryta ir visi kuprinės skyriai atsegti. Pamatė, kad kuprinėje nėra jai priklausančios bordinės spalvos odinės piniginės, kurios vertė – 60 Eur. Piniginėje buvo jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (vertės nurodyti negali). Susisiekus su banko bendrovėmis užblokavo banko korteles ir ją informavo, kad banko kortelėmis pasinaudota nebuvo. Kas galėjo įvykdyti vagystę nieko neįtaria.
Be B. M. V. prisipažinimo jos kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolais, fotolentelėmis Nr. 1, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. tarnybiniu pranešimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu dėl informacijos pateikimo, kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame buvo apžiūrėta UAB „Tele 2“ pateikta mobilaus ryšio telefono numerio išklotinė, įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėta vieta prie geležinkelio bėgių tarp Vilniuje, Račių gatvės ir Pakalniškių gatvės, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo R. P. tarnybiniu pranešimu, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus ataskaitos.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad buvo užėjusi į persirengimo rūbinę ir pamatė, kad kelios spintelės, skirtos darbuotojoms, yra atrakintos. Iš vienos spintelės, kurioje raktas buvo paliktas duryse, paėmė piniginę. Dar vieną piniginę paėmė iš kitos neužrakintos spintelės. Pinigines išmetė miške tarp Sausupio gatvės ir Savanorių pr. 176, prie geležinkelio. Atėjo į buvusią darbovietę norėdama atkeršyti buvusioms bendradarbėms, todėl iš spintelių pavogė pinigines. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad B. M. V., darydama inkriminuotus veiksmus, suprato, kad pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog B. M. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoj pagrobė svetimą turtą.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, B. M. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – B. M. V. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). B. M. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau teista, administracine tvarka bausta, didžiąją dalį baudų sumokėjusi, nedirbanti. Byloje nėra duomenų, kad B. M. V. anksčiau gydyta psichiatrinėse ligoninėse ar įrašyta į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. M. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą maksimaliam bausmės dydžiui, be intensyvios priežiūros ir įpareigojant B. M. V. bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 32 valandas per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.
B. M. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
B. M. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Iš 2022 m. gegužės 25 d. įsipareigojimo dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad kaltinamoji B. M. V. įsipareigojo nukentėjusiajai L. J. nusikalstama veika padarytą žalą atlyginti iki 2022 m. rugsėjo 1 d., pervedant į nukentėjusiosios L. J. sąskaitą: (duomenys neskelbtini). Kadangi nukentėjusioji L. J. sutiko su tokiu žalos atlyginimo būdu ir terminais ir neprieštaravo baudžiamojo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, šis susitarimas tvirtintinas.
Iš 2022 m. birželio 2 d. įsipareigojimo dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad kaltinamoji B. M. V. įsipareigojo nukentėjusiajai R. M. nusikalstama veika padarytą žalą atlyginti iki 2022 m. rugsėjo 1 d., pervedant į nukentėjusiosios R. M. sąskaitą: (duomenys neskelbtini). Kadangi nukentėjusioji R. M. sutiko su tokiu žalos atlyginimo būdu ir terminais ir neprieštaravo baudžiamojo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, šis susitarimas tvirtintinas.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
B. M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos, neatlygintinai išdirbti 32 valandas per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. M. V. paskirti galutinę bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 32 valandas per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
B. M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Patvirtinti B. M. V. ir L. J. pasirašytą susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pagal kurį B. M. V. įpareigojama nukentėjusiajai L. J. atlyginti 60 Eur (šešiasdešimties eurų) dydžio turtinę žalą iki 2022 m. rugsėjo 1 d., pervedant į nukentėjusiosios L. J. sąskaitą: (duomenys neskelbtini).
Patvirtinti B. M. V. ir R. M. pasirašytą susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pagal kurį B. M. V. įpareigojama nukentėjusiajai R. M. atlyginti 40 Eur (keturiasdešimties eurų) dydžio turtinę žalą iki 2022 m. rugsėjo 1 d., pervedant į nukentėjusiosios R. M. sąskaitą: (duomenys neskelbtini).
1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.