Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-125-721/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-15
Bylos Nr.
1-125-721/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55634-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Kaltinamasis
J. B.
Advokatai
Algimantas Ruginis
Baudžiamoji byla Nr. 1-125-721/2020Proceso Nr. 1-01-1-55634-2019-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.3.; 2.3.6.4.2.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 15 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei J. S.,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamajam J. B., kaltinamojo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018-11-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, bauda nesumokėta, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2019 m. gruodžio 31 d. apie 13.30 val. gyvenamajame bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.24 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu sugyventinei S. R. rankomis spaudė kaklą, delnu sudavė vieną kartą į kaktą, suėmęs už kaklo tampė, nukentėjusiajai padarydamas žaizdelę burnoje, dešinio kelio nubrozdinimą, taip smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

Kaltinamasis J. B. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su S. R. apie tris metus gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Santa turi tris mažamečius vaikus, kurie gyvena su jais nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019-12-30 Santa buvo pas savo mamą. Santa namo grįžo parėjo gruodžio 31 d. apie 13 val. Jis iš vakaro buvo gėręs alkoholį ir dar išgėrė degtinės, buvo neblaivas kai Santa parėjo į namus. Jis Santai pasakė, kad ji eitų lauk, nes nenori jos matyti, ji atsakė, kad niekur neis, todėl miegamajame, ją apkabinęs per pečius, norėjo išstumti iš kambario. Santa pradėjo muistytis, tada gal ir už kaklo buvo jai suėmęs. Santa priešinosi, ją kažkaip suėmęs tempė, už ko suėmė nepamena, nes buvo girtas. Iš kambario jos ištempti nepavyko. Nepamena, kad Santai būtųsudavęs smūgį per kaktą, bet galėjo jai kliūti, kai ji priešinosi tempimui iš kambario. Santa sėdėjo ant lovos, kai ją pradėjo tempti ji atsistojo, nežino kur ir kada ji kelią nusibrozdino. Jo manymu į lovą galėjo nusibrozdinti. Konfliktą matė Santos sūnus Erikas, jis prašė, kad jis ramintusi. Erikui nieko nesakė ir nedarė. Santa verkė kai ją pradėjo tempti ir išvadino necenzūriniais žodžiais. Atvykę policijos pareigūnai jį bute sulaikė. Prisipažįsta, kad sukėlė Santai fizinį skausmą, ją norėdamas ištempti iš buto, labai gailisi, taip pasielgęs. Jis nuoširdžiai gailisi, kad smurtavo prieš sugyventinę ir jai sukėlė fizinį skausmą, jos nuoširdžiai atsiprašo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. B. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiosios parodymais, kita bylos medžiaga bei kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-12-31 13.30 val. Namuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis J. B., būdamas girtas pradėjo ją varyti iš namų, suėmęs už kaklo spaudė, trenkė delnu į kaktą, suėmęs už kaklo ją tempė, dėl ko ji patyrusi fizinį skausmą, burnos gleivinėje atsirado žaidzelė, tempiant nubrozdino dešinės kojos kelią. ji sugyventiniui J. B. atleidžianti, nori su juo taikytis, sugyventiniui dėl jai sukelto fizinio skausmo pretenzijų neturinti, civilinio ieškinio nereikš. Nepageidauja, kad sugyventinis būtų iškeldintas (b. l. 31)

Informaciniame pranešime ROIK 0119000706100 užfiksuota, kad 2019-12-31 13.36 val. gautas E. G. pranešimas telefonu apie tai, kad (duomenys neskelbtini), patėvis stumdosi su mama. Pranešėjas nurodė, kad bijo būti namuose (b. l. 25-28).

Iš 2019-12-31 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad S. R. nurodė, jog 2019-12-31 13.30 val. Namuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis J. B., būdamas girtas pradėjo ją varyti iš namų, suėmęs už kaklo spaudė, trenkė delnu į kaktą, suėmęs už kaklo ją tempė, dėl ko ji patyrusi fizinį skausmą, burnos gleivinėje atsirado žaidzelė, tempiant nubrozdino dešinės kojos kelią (b. l. 1-8).

Iš 2019-12-31 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatuo Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo P. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-12-31 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), bute virtuvėje rastas neblaivus (nustatytas 2.24 promilių girtumas, LŪŠĖ 2044 alkotesteris, pūtimo laikas -14.24 val.) J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kitame kambaryje rasta nukentėjusioji S. R., gimusi 1990-10-02, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (nustatytas 0.31 promilių girtumas, LŪŠĖ 2044 aloktesteris, pūtimo laikas – 14.48 val. ), S. R. sūnus, pranešėjas E. G., gimęs (duomenys neskelbtini). S. R. paaiškino, kad sugyventinis J. B. ją rankomis sugriebė už kaklo, spaudė kaklą, bandė smaugti, vilko žeme, nubrozdino kelią, sukėlė fizinį skausmą. J. B. sulaikytas. Po įvykio į namus grįžo dar du S. R. vaikai – U. G., gimusi (duomenys neskelbtini), G. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Minėti vaikai konflikto metu, namuose nebuvo, konflikto nematė. Į S. R. butą iškviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, kurie pagal kompetenciją priėmė sprendimą. S. R. iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai, nustatyta burnos ertmės žaizdelė, medikai neužfiksavo ant S. R. dešinės kojos, žemiau kelio esančio nubrozdinimo atsiradusio konflikto metu kai ją, pargriuvusią, už kaklo tempė J. B., todėl S. R. sutikimu minėtas sužalojimas, kaklas ir veidas apžiūrėti ir nufotografuoti (b. l. 52).

?Iš 2019-12-31 asmens apžiūros protokolo, fotolentelės matyti, kad ant S. R. kaklo ir veido akivaizdžių išorinių smurto žymių nesimato, ant dešinės kojos ties keliu matomas 4x3 cm dydžio nubrozdinimas (b. l. 43-48).

Iš tikrinimo alkotesteriu duomenų matyti, kad 2019-12-31 14 val. 24 min., J. B. nustatytas 2,24 promilių girtumas (b. l. 49).

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jų kilusio konflikto. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad J. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sugyventinei S. R. rankomis spaudė kaklą, delnu sudavė vieną kartą į kaktą, suėmęs už kaklo tampė, nukentėjusiajai padarydamas žaizdelę burnoje, dešinio kelio nubrozdinimą, taip sukėlė sugyventinei fizinį skausmą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad J. B. jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra, suvokė, kad smurtaudamas prieš sugyventinę, sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti. Jo nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su fizinio skausmo nukentėjusiajai S. R. sukėlimu.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Tai, kad apsvaigimo nuo alkoholio būsena iš esmės lėmė nusikalstamos veikos padarymą, neneigia ir pats J. B., kuris pripažino, kad būtent išgėręs per daug alkoholio, jis su nukentėjusiąja aiškinosi santykius, jos atžvilgiu smurtavo. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo kaltinamojo didesnį pavojingumą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininkės asmenybę; atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią` aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis J. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nukentėjusiosios atsiprašė. Nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prieš kitą asmenį, kilus žodiniam konfliktui. Nusikaltimo motyvas buvo siekis išsiaiškinti tarpusavio santykius smurto pagalba. Pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas, kadangi nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo nustatytas, nusikaltimas padarytas spontaniškai. J. B. nusikalto būdamas teistas, teistumas neišnykęs ( b. l. 54-56), baustas administracinėmis nuobaujdomis (b.l. 57), psichinių ligų ar narkologijos įskaitose neįrašytas (b. l. 67), dirba (duomenys neskelbtini), turi pastovias pajamas.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra eilė švelnesnių bausmių negu laisvės atėmimas, padarytas nusikaltimas ir kaltininkas nėra toks pavojingas, nėra jokių ypatingų aplinkybių, kad būtų skiriama griežčiausia bausmė, laikantis bausmės teisingumo ir proporcingumo principų, kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmė nei areštas neskirtini, o skirtina švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant artimą sankcijos minimumui (BK 48 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju tikėtina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti J. B. už jo padarytą nusikaltimą skiriant būtent tokią bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nes byla teisme buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. B. smurtavo prieš savo sugyventinę, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam J. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 84-85) paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina.

J. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2019-12-31 14 val. 15 min. (b.l. 81-82), iš laikinojo sulaikymo paleistas 2020-01-02 13 val. 54 min. (b.l. 83), todėl jo prabūtas laikiname sulaikyme laikas (2 dienos) įskaitytinas į bausmės laiką, sulaikymo laiką, prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. B. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, J. B. įpareigoti bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi, 66 straipsniu, J. B. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019-12-31 14 val. 15 min. iki 2020-01-02 15 val. 10 min. (2 dienas) išbūtą laiką, kas sudaro 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Palikti nepakeistą J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti J. B., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Nadežda Kiubienė